Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga šeštadienį Vilniuje, prie Panerių memorialo, eisena pagerbė nacių sušaudytus Vietinės rinktinės karius ir žymaus lietuvybės skleidėjo Endzio Jagomasto šeimos atminimą. Šalies valdžios ir savivaldos atstovai patriotinės jaunimo iniciatyvos apsimetė nepastebėję. Vietos gyventojai susidomėję stebėjo, kaip jauni žmonės žygiuoja memorialo link, bet prie eisenos neprisidėjo. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka apgailestavo, kad pagerbiant Vietinės rinktinės karius nesulaukiama ir valdžios atstovų. J.Panka įsitikinęs, kad nacionalizmo sąvoką būtina reabilituoti, nes lietuviškai ji reiškia tautiškumą, o šovinistinės ideologijos yra nacizmas ir nacionalsocializmas. RESPUBLIKA
"Mūsų eitynėse dalyvauja per 20 žmonių. Jų būtų buvę daugiau, jei ne brandos egzaminai ir ne tėvų baimė. Keletas jaunuolių nedalyvauja vien todėl, kad tėvai pasakė: "Jokių eitynių! Jokio patriotizmo!" - atskleidė J.Panka. - Įsivaizduojate, tėvai dirba valstybės įstaigose ir bijo būti atleisti iš darbo, jei paaiškėtų, kad sūnus ar dukra priklauso tautinio jaunimo organizacijai. Nepriklausomoje Lietuvoje žmonės bijo parodyti savo patriotizmą kaip ir sovietiniais laikais". RESPUBLIKA
Užsienio reikalų ministerija (URM) kaltinama savo pačios įsteigtų organizacijų protegavimu, kai joms skiriami milijonai, turintys konkurso būdu atitekti įvairioms kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. Kasmet per URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentą konkurso būdu paskirstoma iki 10 mln. litų. "Nepatenkintų visada būna. Liūdna, bet kalba emocijos , o ne racionalus padėties vertinimas",- tvirtino užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Renata Lazdin. KAUNO DIENA, KLAIPĖDA
Iš homofobiškų paskatų Lietuvoje vis labiau persekiojami normalūs žmonės. Vilnietis Dainius Jurgis Radzevičius prieš porą mėnesių pasipiktino, vienoje interneto svetainėje perskaitęs straipsnį, kuriuo bandoma sumenkinti politikų ketinimus bausti už homoseksualių santykių viešą propagavimą. D.J.Radzevičius prisijungė prie komentatorių, pasinėrusių į karštus ginčus, ir komentarams skirtoje skiltyje parašė vos vieną, bet vėliau jam daug nemalonių akimirkų ir nepatogumų sukėlusį sakinį. Tačiau komentaras apie homoseksualus sudomino kitamanių medžiokle virtualioje erdvėje užsiimančią Tolerantiško jaunimo asociaciją. Ši organizacija garsėja gyvenimu už Europos Sąjungos lėšas, kurių gauna kepdama visuomenėje mažai kam žinomus projektus. RESPUBLIKA
"Suprantu žmonių šventą pasipiktinimą, kai persekiojami žmonės už pasisakymus, kad už homoseksualizmo propagavimą turi būti baudžiama. Seime apie tai viešai diskutuojama ir - nieko. Seniai viskas daroma brutaliai, visiškai neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir pasipiktinimą. Jei laiku neatsitokėsime, daugumai reikės integruotis, o ne mažumai. Nors nežinau, ar ir dabar nesame integruoti. Ką reiškia masinė emigracija, ką reiškia visokių tarptautinių visuomeninių organizacijų filialai Lietuvoje, kurie yra maitinami kapiliariniais ryšiais iš motininių organizacijų užsienyje įvairiomis išmokomis, dotacijomis, kurios šventai tarnauja kaip sarginiai šunys, lodami prieš savąją bendruomenę, kuri nenori sutikti su Europos Sąjungos brukama ir apmokėta nuomone?" - sakė Romualdas Ozolas, filosofas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras. RESPUBLIKA
Šeštadienį, kaip ir kasmet vieną iš paskutiniųjų gegužės savaitgalių, visi besidomintieji Lietuvos kariuomene buvo kviečiami į Kruizinių ir karo laivų terminale vykusią Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Čia klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti su kariais, aplankyti karo laivus, apžiūrėti karinius automobilius, ginkluotę ir karinę įrangą. Planuojantieji tapti Lietuvos kariuomenės profesionaliais kariais galėjo pasikonsultuoti su Karo prievolės specialistais karjeros Lietuvos kariuomenėje klausimais, besidomintys karių kasdienybe - susipažinti su veido maskavimo subtilybėmis, nusifotografuoti su karine ekipuote, dalyvauti estafetėje "Kario kelias". VAKARŲ EKSPRESAS
Premjeras Andrius Kubilius perrinktas valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku. Atvykusi į būstinę šeštadienio vakarą I.Degutienė pasveikino partijos pirmininką. Jie kartu išgėrė po šampano taurę. "Aš kaip "Lietuvos rytas", tu kaip "Žalgiris", - su aliuzija į tik ką Kauno komandos pergale pasibaigusią Lietuvos krepšinio lygos finalo seriją A.Kubiliui sakė I.Degutienė. A.Kubilius dėkojo I.Degutienei: "Už tai, kad mes kartu sukūrėme tai, ko Lietuvoje iki šiol nėra buvę - vidinės partinės demokratijos šventę. Šiandien buvo kaip geras krepšinio finalas. O tokio finalo intriga yra paskutiniai metimai ir paskutinės minutės rezultatai". Anot premjero, TS-LKD eis į kitų metų Seimo rinkimus ir pasirodys juose sėkmingai. "Tai, kad partijos nariai pasirinko iš vienos populiariausių politikių ir nešiojančiojo nepopuliariausiojo vardą, yra labai svarbu, nes tai yra pasitikėjimas esama Vyriausybės vykdoma politika", - baigdamas spaudos konferenciją sakė premjeras. KAUNO DIENA
Pralaimėjusioji gali džiaugtis labiau nei laimėtojas. Taip galima vertinti konservatorių lyderio rinkimus, kuriuos po atkaklios kovos laimėjo dabartinis šios partijos vadovas, premjeras Andrius Kubilius. Atrodo, toks geras I.Degutienės pasirodymas ir jai pačiai, ir jos aplinkai įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Kai kurie dešinieji spėja - artėjant Seimo rinkimams įtampa partijos viršūnėse gali didėti. A.Kubilius tvirtino, kad kone perpus skilusios partijos balsavimo rezultatai yra tvirtas mandatas jam ir visai Vyriausybei. Abu politikai kartojo jau girdėtus šūkius apie "partinės demokratijos šventę", nors neužsiminė, kad joje dalyvavo tik kiek daugiau kaip pusė visų partijos narių. LIETUVOS RYTAS
Šalies strategiją 2030 metams kurpiančiai Valstybės pažangos tarybai vadovaujantis premjeras Andrius Kubilius atskleidė, kodėl mūsų tautiečiai taip masiškai bėga iš Lietuvos. Pasirodo, viskas dėl to, kad Lietuva neturi ilgalaikės strategijos. Na, žinoma, argi gali būti dar kokios kitos priežastys? Nejaugi kas drįstų spjauti į Tėvynę dėl pas mus mokamų juokingai mažų atlyginimų? Argi kas krautųsi lagaminus dėl smaugiančių mokesčių? O gal kas duonos kąsnio svetur vyksta dėl išsikerojusios ir klestinčios lietuviškos biurokratijos? Aišku, kad ne! Tiesa, taip tik ponas Kubilius įsivaizduoja. VAKARO ŽINIOS
"Iki kokios ribos jūs galite kontroliuoti mano gyvenimą?" - kelios dienos prieš mirtį ištarė Kęstutis Čilinskas ir taip baigė ginčą su artimaisiais, ar jam verta fotografuotis ligoninės lovoje. Gerai žinodamas savo teises jau keletą mėnesių nesikeliantis iš lovos teisininkas bandė išlikti laisvas net reanimacijos palatoje. Siekdamas savarankiškai priimti sprendimus ir būti už juos atsakingas advokatas paprašė į ligoninę pakviesti ir "Lietuvos ryto" žurnalistę. "Štai tau ir istorija", - tuomet pasakė tik retkarčiais sąmonę atgaunantis ligonis. Prieš pusmetį advokatas buvo žadėjęs papasakoti istoriją, kurią, jo manymu, verta paskelbti. Buvo kalbama apie vieną jo ginamąjį. Bet šios istorijos jau niekas nebeišgirs. LIETUVOS RYTAS
Teisininkas labai vertino chirurgų darbą, bet atvirai ir aštriai kritikavo kai kuriuos medikų sprendimus, ligonio manymu, labai pabloginusius jo sveikatos būklę. Velionio draugų teigimu, medikus tiesiog erzino jo smalsumas: jis domėjosi kiekvienais paskirtais vaistais, internete ieškojo tų preparatų šalutinio poveikio arba galimų alternatyvų. Prieš dvi savaites K.Čilinsko artimieji nustebo atsitiktinai prie jo lašelinės aptikę tuščią stipraus neuroleptiko haloperidolio buteliuką. Gydytojai patvirtino kasdien leidžiantys teisininkui šį preparatą, nors gydymo lape jis ir nebuvo įrašytas. Gydytojai su šeimos nariais pradėjo kalbėtis tik įsikišus daugybei įtakingų žmonių, tarp jų - ir Seimo narių. Tačiau artimieji tikino taip ir neišgirdę įtikinamų psichiatrės paaiškinimų, kodėl haloperidolis buvo būtinas K.Čilinskui. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Praėjusį savaitgalį Anykščių rajone vykusios nuotykių lenktynės "Nykštietiškas triatlonas" baigėsi tragedija - Šventosios upėje nuskendo vienas varžybų dalyvių 29 metų klaipėdietis Almantas B. Nelaimė nutiko šeštadienį apie 14.40 val. pačiame Anykščių centre, kai upėje apsivertė klaipėdiečių baidarė, kurią irklavo Almantas B. Žiūrovai sugebėjo paduoti diržą Šventosios sūkuriuose besikapanojančiam Agniui Č. ir ištraukė jį į krantą, bet jo porininko išgelbėti nespėjo - jį paskandino stipri srovė. Klaipėdiečių baidarė buvo vienintelė, nėrusi žemyn nuo daugiau kaip dviejų metrų aukščio užtvankos. Įvykus nelaimei lenktynės buvo nutrauktos. Pasak Anykščių vyriausiojo prokuroro, dėl tragedijos greičiausiai kalti renginį organizavę anykštėnai. RESPUBLIKA
Keturi Palangos kriminalistai negalėjo patikėti savo akimis, kai Klaipėdos gatvėje išvydo ramiausiai vaikštinėjantį vyrą, kurio teisėsauga ieškojo penkerius metus. Iš Klaipėdoje vykusio pasitarimo grįžtančių Palangos policininkų dėmesį patraukė netoli uostamiesčio turgavietės atsitiktinai pastebėtas vyras. Pareigūnams kilo įtarimas, kad tai gali būti penkerius metus nesėkmingai ieškomas vagišius 32 metų palangiškis Regimantas Šarkus. Įtarimą sukėlęs vyras pareigūnams prisistatė kito žmogaus vardu ir nesuklysdamas pasakė jo asmens duomenis. Jis teigė, kad dokumentus paliko namie. LIETUVOS RYTAS
Europos Komisijai (EK) savo raporte paskelbus šokiruojančius duomenis apie slapto piliečių sekimo mastą Lietuvoje, LŽ kalbasi su buvusiu Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovu Aleksandru Sacharuku. Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, turintis ne vienų metų operatyvinės veiklos patirtį, atskleidžia schemą, kuri leidžia nebaudžiamai sekti bet kurį Lietuvos pilietį ir rinkti informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą, nors jį turėtų saugoti Konstitucija, įstatymas ir teismas. Jis teigia turįs įrodymų apie savo šantažą ir 700 tūkst. litų kyšį, kuris jam buvo siūlomas tuo metu, kai jo vadovaujama seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija atliko tyrimą dėl galimo žurnalistų sekimo. Jo įsitikinimu, operatyvinės veiklos parlamentinė kontrolė sužlugdyta sąmoningai, nes šantažui naudojamas "kompromatas" yra tapęs valstybės valdymo įrankiu. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Nuo džiaugsmo niekas neužsimano pailsėti. Kaip tik todėl ir 47-asis didžiausias ir solidžiausias Lietuvoje literatūros ir visų menų festivalis "Poezijos pavasaris" ūžia be poilsio dienų, nežvilgčiodamas į kalendoriaus lapelio spalvą. Jau įpusėjusios, tačiau vis dar pagreičio nemažinančios fiestos renginių netrūko nei šeštadienį, nei sekmadienį. Už sostinės ribų poetinis veiksmas savaitgaliui nors kiek aprimo, tačiau taip pat neišblėso - šeštadienį gausus būrys poetų, "nemuniečių" ir "Naujosios Romuvos" leidinio atstovų sukurnėjo į vaizdingą Varėnos kraštą, kur Salovartėje susirinko praktikuoti poezijos kaip bendravimo būdo, o sekmadienį tėvo Stanislovo parapiją "paveldėjęs" kunigas poetas Skaidrius Kandratavičius sukvietė literatus Dievop - į Paberžės bažnytėlę "poetinių atlaidų" švęsti. Beje, kiekvienas kūrėjas renginio metu išties galėjo išlieti širdį ir prieiti pas poetą kunigą išpažinties. Kas žino, galbūt Dievo tarno buvimas tarp plunksnos brolių - ne vienam poetui vienintelė viltis gauti nuodėmių atleidimą?..,- rašo Rimvydas Stankevičius. RESPUBLIKA
Australijoje gyvenanti rašytoja, Augustino Griciaus premijos laureatė Sandra Bernotaitė į Šiaulius grįžo po dvejų metų pertraukos. "Visada sakiau, kad lietuviams reikia veidrodžio, kuris rodytų ne žmogaus ryšį su dievais, o žmogaus ryšį su žmonėmis", - sako užsienyje kurianti rašytoja. - "Pirmas įspūdis, kad šioje šalyje kažkas ne taip. Ir ne dėl pinigų stygiaus. Trūksta ūkiškumo. Ir politikoje, ir gatvėje. Socialinė atskirtis Lietuvoje labai šiurpi. Nueini į vieną parduotuvę - auksu žiba. Žmonės liūdnais veidais kilnoja batus, kaip eksponatus. Maisto parduotuvėje seni žmonės pakilnoja riešutėlius, pauosto dešrelę ir neperka. Tokia tyla. Palyginti su Australijos doleriu, čia kainos beveik tos pačios, tik ten daugiau uždirbama." ŠIAULIŲ KRAŠTAS
"Australija - anglakalbė šalis, jei rašytojas rašo angliškai, knyga iš karto patenka į plačią rinką. Bet konkurencija daug didesnė. Ko gero, sunkiai išleisčiau knygą. Nebandžiau, bet vidutinio lygio rašytojų ten yra augiau. Rašyk gerai lietuviškai ir pateksi į viršūnėles. Lietuvoje tokia niša, kad dar galime turėti 15 žvaigždžių rašytojų",- sakė Sandra Bernotaitė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
EKONOMIKA
Vyriausybei, profesinėms sąjungoms ir darbdaviams Trišalėje taryboje nesutariant, reikia ar ne didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir kaip tai daryti, šį klausimą ėmė svarstyti Seimas. Net girdėti nuomonių, kad vos ne kiekviename mieste MMA gali būti skirtinga. Ar pasiūlymai didinti minimalią algą atitinka Lietuvos ekonomikos galimybes? Apie tai pokalbis su finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu. "Manau, ją jau reikėtų didinti iki 900 litų nuo šių metų liepos 1-osios, pakeliant ir neapmokestinamųjų pajamų kartelę. Mat dėl infliacijos nusipirkti už minimalią algą galima dar gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, per krizės įkarštį 2009 metais. Labiausiai pabrango maistas ir su energetika susijusios paslaugos, o minimalią algą gaunantys žmonės tam jau turi skirti didžiąją dalį savo išlaidų",- sakė Stasys Jakeliūnas. LIETUVOS RYTAS
Kaune praūžė didžiausia šventė miesto istorijoje. Spėjama, kad tarptautinės Hanzos dienos pritraukė apie 750 tūkst. žmonių. Organizatoriai šypsosi: praėjo geriau, nei tikėtasi. "Naujoji Hanzos sąjunga labai patenkinta šiuo renginiu. 31-osios Hanzos dienos atmintyje išliks labai ilgai", - renginį liaupsino Hanzos miestų sąjungos prezidentas, Liubeko (Vokietija) meras Berndas Saxe. Nė vienas kalbintas svečias nepaminėjo nei apleistų pastatų, nei duobėtų gatvių, nei šiukšlių. Kai kurie teigė rimtai pagalvosią - galbūt atvyks į Lietuvą kaip turistai, kad iš arčiau pažintų Kauną ir Lietuvą. Kalbinti miesto svečiai teigė neturį jokių priekaištų nei organizatoriams, nei miestiečiams, atkreipė dėmesį į lietuviško maisto kokybę ir prieinamas kainas, padavėjų paslaugumą. "Kiekvienos Hanzos dienos yra skirtingos, jas palyginti sunku. Man didžiausią įspūdį paliko visuomenės susidomėjimas", - kalbėjo B.Saxe. KAUNO DIENA
Ar gali tas pats maistas Lietuvoje sukelti alergiją, o Prancūzijoje padėti pasveikti? Pusantrų metukų mažylio tėvai įsitikino - gali. Aiškėja, kad Europoje yra dviejų rūšių valgytojai: pirmarūšiai ir antrarūšiai. Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Bikulčius, kaip ekskursijų vadovas, dažnai lankosi Prancūzijoje. Įsitikinęs, kad ten maisto produktų kokybė tikrai geresnė nei Lietuvoje: "Ir skonis geresnis, ir kokybė plika akimi skiriasi." V. Bikulčius atkreipė dėmesį, jog prancūzams skirtas maistas yra nepalyginti mažiau prifarširuotas visokių E ir kitokių cheminių priedų. Geresnės kokybės jam pasirodė kava ir vynas. "Gana geras vynas Prancūzijoje kainuoja apie 7 eurus, o Lietuvoje, mačiau, to paties gamintojo, tos pačios rūšies vynas pabrangsta iki 50 litų", - palygino. Zitos Čeponytės, Lietuvos vartotojų instituto prezidentės, nuomone, maisto rūšiavimą lemia socialiniai ir ekonominiai faktoriai. Vienas iš jų - ekonominė šalies situacija ir vartotojų orientacija į kainą, bet ne į kokybę. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ENERGETIKA
Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės. Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai. Tai "Lietuvos rytui" patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. "Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius. Teisės aktuose nepaaiškinta, kokius. Tiek nafta, tiek skalūnų dujos ir yra angliavandeniliai. Todėl be šių įmonių žinios dujų žvalgyba tuose plotuose neįmanoma, ką ir kalbėti apie gavybą", - tvirtino J.Satkūnas. Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai. Mūsų šalyje naftą išgauna kelios bendrovės. Didžiausia jų - Lenkijos koncerno "Lotos" valdoma "Geonafta", kuri turi 100 proc. "Genčių naftos" ir po 50 proc. "Manifoldo" bei "Minijos naftos" akcijų. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Valstybės institucija, privalanti kontroliuoti, kaip racionaliai panaudojami valstybės pinigai, pati pažeidinėja įstatymus. Valstybės kontrolė ką tik baigė auditą Finansų ministerijoje ir konstatavo daug pažeidimų. Maža to, tie patys pažeidimai metai iš metų kartojasi. Klaidų rasta tiek tvarkant buhalterinę apskaitą, tiek valdant valstybės lėšas ir turtą. "Ministerijoje nepakankamai dėmesio skiriama buhalterinės apskaitos organizavimui pagal naujus Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atsakomybės standartus, - teigiama audito ataskaitoje. - Patvirtinta apskaitos politika neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nenustatytos apskaitos registrų formos, jų turinys ir skaičius." Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė patikino, kad ministerija atkreipė dėmesį į Valstybės kontrolės audito išvadas ir rastus pažeidimus jau ėmė taisyti. Neperauklėjama finansų ministerija vis lipa ant grėblio. VAKARO ŽINIOS
PASLAUGOS
Kol valstybei negrasina išorės priešai, brangią karinę techniką galima panaudoti pramogoms. Taip nusprendė kariškiai, žvejoti į Rusnės salą išsirengę tarnybiniu mikroautobusu ir sunkvežimiu. Krašto apsaugos ministerijai priklausančiu transportu prie Skirvytės upės atvykę kariškiai buvo pastebėti praėjusį penktadienį po pietų. Kai žvejai kariškius pradėjo fotografuoti, šie privažiavo arčiau upės. Kariškių pasiruošimą žvejybai matę klaipėdiečiai pasakojo, kad iš sunkvežimio buvo išneštos meškerės, kėdutės, staliukas, ant kurio atsirado ir alkoholinio gėrimo butelis. "Buvo matyti, kad čia jie atvažiavo visai nakčiai, o nakvoti pasiruošė sunkvežimyje", - pasakojo 30 metų klaipėdietis. Kariškius matė ir čia patruliavę pasienio apsaugos pareigūnai, tačiau į paupį atriaumojęs sunkiasvoris sunkvežimis jiems neužkliuvo. Žvejai neslėpė pasipiktinimo matydami, kaip kariškiai įžūliai naudoja tarnybinį transportą savo pramogoms. Vietiniai gyventojai žvejams pasakojo, kad tokie vaizdai jiems nėra naujiena: "Asmeniniais automobiliais žvejoti atvažiavusių kariškių mes dar nematėme." LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose. Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu - gyventojų emigracija. "Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra. Teigiamos įtakos būsto plėtrai turės gerėjančios bankų finansavimo sąlygos ir ekonomikos atsigavimas. Tačiau nerimą kelia emigracijos mastas. Kaune, Klaipėdoje gyventojų sumažėjo 30-50 tūkstančių. Tai blogos naujienos. Nerimą kelia ir žmonių svarstymai, kad geriau nuomotis butą Londone nei įsigyti nuolatinį būstą Lietuvoje", - sakė bendrovės "Eika" plėtros direktorius Domas Dargis. Statytojų apetitą slopina ir vis didėjanti emigracija. (Vartai) LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Bulvės jau kiša nosis iš dirvos, o jų augintojai dairosi į dangų ir oro prognozes. Pranašaujama vasarą būsiant itin karštą, o tai reiškia, kad bulvių augintojams treti iš eilės metai gali būti nepalankūs. Viena didžiausių Pietų Lietuvoje bulvių augintoja UAB "Šaka" (Šakių r.) kasmet pasodina apie 150 hektarų bulvių. Šiemet šakiečiai bulvių laukus praplėtė 50 hektarų. "Bulvių lietuviai suvartoja vis mažiau, tačiau parduodami jas problemų neturime", - sakė "Šakos" vadovas Juozas Pukelis. Viena priežasčių, kodėl lietuviai praėjusiais metais valgė mažiau bulvių, - neįtikėtinai šoktelėjusi kaina. "Šakos" sandėliuose liko vos 50 tonų bulvių. Naujo derliaus bulves šakiečiai ketina kasti birželio pabaigoje. RESPUBLIKA
"Praėję metai buvo nepalankūs bulvių augintojams. Paprastai bulvių superkame apie 15 tūkst. tonų, o pernai jų supirkome apie 10 tūkst. tonų. Iš jų 3,5 tūkst. tonų pardavėme didiesiems prekybos tinklams, o kitos išvažiavo į Rusiją, Baltarusiją ir Latviją", - sakė kooperatinės bendrovės "Bulvių namai" direktorius Giedrius Leščinskas. "Pirmiausia mes bulves siūlome savo rinkai, o tik tada parduodame Rusijai ir Baltarusijai. Lietuviai šiemet bulvių pirko mažiau, o Rytų rinka yra beribė", - tvirtino G.Leščinskas. Anot jo, viena iš priežasčių, kodėl žmonės pirko mažiau bulvių, buvo ne pasikeitę žmonių mitybos įpročiai, o tai, kad bulvių kaina šoktelėjo į neregėtas aukštumas. RESPUBLIKA
SPORTAS
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono pabaigtuvių uždanga nusileido. Vakar šalies čempinus Kauno "Žalgirio" krepšininkus Kauno rotušėje pagerbė miesto vadovai. O LKL uždarymo šventėje žaidėjams ir treneriams įteikti ir čempionų žiedai. "Miestas dėkoja reprezentacinei savo komandai "Žalgiriui" už nuostabų sezoną. Ekipa viso sezono metu nuosekliai dirbo, skynė pergales bei sugrąžino titulus į Kauną. Visiems krepšinio mėgėjams ir miesto gyventojams "Žalgirio" pergalės suteikė daug džiaugsmo", - kalbėjo miesto meras. Krepšininkams miesto vadovas įteikė atminimo ženklus, o klubo generaliniam direktoriui Pauliui Motiejūnui - statulėlę su miesto simboliu tauru. "Žalgirio" kapitonas Paulius Jankūnas padovanojo merui komandos marškinėlius. KAUNO DIENA
Čempionų titulą susigrąžinę "Žalgirio" krepšininkai vakar 18-ojo LKL sezono uždarymo iškilmėse Kaune atsiėmė aukso žiedus, o prieš tai sulaukė daug šiltų padėkos žodžių iš savo miesto valdžios. Šampaninio choro muzikos akordai "Žalgirio" krepšininkams atstojo pergalių šampano, kurio jie šiemet prisiragavo iki soties, purslus. Drauge su choristais pergalių himną "We Are The Champions" sutraukę žalgiriečiai smalsiai apžiūrinėjo ką tik iš LKL vadovų rankų gautus lygos čempionų žiedus, tarsi tokios garbės būtų nusipelnę pirmą kartą gyvenime. "Man tai ne pirmas žiedas - jau penktas. Bet jie visi vienodai gražūs", - šypsojosi "Žalgirio" kapitonas Paulius Jankūnas. Sidabro medalius iškovoję Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkai savo prizus atsiėmė kur kas santūriau. "Būna ir geresnių", - trumpai sezoną apibūdino vilniečių kapitonas Steponas Babrauskas. LIETUVOS RYTAS
Iki Europos vyrų krepšinio čempionato šiandien lieka lygiai 100 dienų. Pasak "EuroBasket 2011" rengėjų, tai - simbolinė riba, kai galima apžvelgti nuveiktus darbus ir numatyti dar laukiančius iššūkius. "Moksleiviams šimtadienis - šventė, o mums - signalas, kad netrukus viskas pradės suktis pašėlusiu greičiu. Jei moksleiviams po tų 100 dienų tenka laikyti egzaminus, kurių rezultatai priklauso nuo jų pačių, mūsų darbo sėkmė priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo mūsų krepšininkų, visos valstybės", - sakė "EuroBasket 2011" organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas. "Savo komanda aš visiškai pasitikiu, organizaciniame komitete dirba tik patyrę savo sričių profesionalai. Daugumos jų darbas nėra viešai matomas, tačiau jis yra milžiniškas, kaip ir šio čempionato reikšmė", - sakė M.Špokas. LIETUVOS RYTAS
Praėjusį savaitgalį Anykščių rajone vykusios nuotykių lenktynės "Nykštietiškas triatlonas" baigėsi tragedija - Šventosios upėje nuskendo vienas varžybų dalyvių 29 metų klaipėdietis Almantas B. Pirmą kartą rengiamos tokios varžybos sulaukė daugiau nei šimto dalyvių. Jie turėjo važiuoti dviračiais, bėgti ir plaukti baidarėmis. Tačiau šventę aptemdė klaipėdiečio mirtis. Žiūrovai sugebėjo paduoti diržą Šventosios sūkuriuose besikapanojančiam Agniui Č. ir ištraukė jį į krantą, bet jo porininko išgelbėti nespėjo - jį paskandino stipri srovė. Klaipėdiečių baidarė buvo vienintelė, nėrusi žemyn nuo daugiau kaip dviejų metrų aukščio užtvankos. Įvykus nelaimei lenktynės buvo nutrauktos. Vienas iš renginio organizatorių Dainius Kiela "Respublikai" tvirtino, kad prieš startą dalyviai dėl užtvankos buvo įspėti. Kitokių perspėjimų nebuvo, nes atrodė, kad visiems viskas aišku. "Sunku pasakyti, kas atsitiko. Jie buvo vieni iš lyderių, gal norėjo greičiau baigti maršrutą", - svarstė D.Kiela. RESPUBLIKA
Sekmadienį Klaipėdos gatves vėl užliejo bėgikų lavina - ketvirtajam "Vilties bėgimui" tinklalapyje užsiregistravo 2 581 dalyvis, dar tūkstantis registravosi lengvosios atletikos manieže, kur šeštadienį nuo ryto iki vėlyvo vakaro buvo dalijami marškinėliai ir bėgikų numeriai organizacijoms. O kiek bėgo, ėjo, riedėjo ant riedučių be tų numerių - jau ir nebepaskaičiuosi. Gal antra tiek? O nusakyti atmosferą, tvyrančią mieste, sudėtinga. Ją nuspėti gali tik žvelgdamas į labai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonių, dalyvavusių bėgime, veidus. Net politikų, valdžios vyrų rūsčios minos nuskaidrėja, kai jie įsivelia į entuziastų bėgikų minias. Brolis Evaldas jau ketvirtąjį bėgimą lekia ir sėkmingai įveikia 10 km. Brolis Paulius ryžosi bėgti 3 km. Na, o brolis Benediktas tuos tris kilometrus įveikė vilkėdamas abitu. VAKARŲ EKSPRESAS
Vakar, jau ketvirtus metus iš eilės, per visą Klaipėdą nuvinguriavo gyva upė - beveik šeši tūkstančiai žmonių dalyvavo gražia tradicija tapusiame "Vilties bėgime". Jau kelerius metus rengiamomis įvairiomis akcijomis Kretingos vienuolyno broliai pranciškonai renka lėšas Šv.Pranciškaus dvasinės paramos centro sergantiesiems onkologinėmis ligomis uostamiestyje statyboms. Tam reikia apie 6 milijonų litų. Pusę šios sumos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos, tad likusius pinigus pranciškonams teks surinkti patiems. Pati populiariausia, garsiausia ir didžiausia jų rengiama akcija ir yra kasmetis "Vilties bėgimas", kurio trasa veda per visą uostamiestį. Bėgimo metu vyko atviras Lietuvos 10 kilometrų bėgimo plentu čempionatas. Pirmą kartą surengtame bėgime dalyvavo apie 2500 žmonių. Pernai ir užpernai jų bėgo jau apie 5000, o vakar - beveik 6000. Šiemet prie akcijos prisidėjo ir dviratininkai, finišo link mynę iš Palangos, ir baidarininkai, pastarieji plaukė Minijos upe. RESPUBLIKA
Šeštadienį Šiaulių arenoje vienu metu vyko "Chapsagai" imtynės, lazdos traukimas "Mass wrestling" ir sumo imtynės. Šiaulietis, Sigito Lukavičiaus auklėtinis Modestas Zakas, dalyvavo visose rungtyse, o vakare startavo "Alyš" imtynėse už diržų. "Mass wrestling" imtynėse nugalėdavo tas, kuris su lazda varžovą pertempdavo į savo pusę. "Sekasi sunkiai. Tikslas laimėti visada yra, tačiau mums sudėtinga - imtynės neįprastos, turi savų niuansų. Mes neįpratę taip, kaip tadžikai, uzbekai ar rusai. Esame labiau universalai - kur pasiunčia, ten ir einame", - sakė M. Zakas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Savaitgalį Šiauliuose gaudęs sporto ūžesys miestui nieko nekainavo - visos lėšos gautos iš kitų fondų. Organizatoriai sutiko, kad klaidų neišvengta, viena jų - per mažai reklamos. Pasak Lietuvos neolimpinio komiteto (LNOK) ir Europos sporto komiteto prezidento Gintauto Vileitos, II Europos sporto žaidynės orientuotos daugiau į kovines sporto šakas. Europoje pirmąjį kartą pasirodė "Chapsagai" ir "Mass wrestling" imtynės. "Šiauliai šioms sporto šakoms atveria kelią į Europos sporto arenas", - sakė G. Vileita. Buvusio "Šiaulių" krepšininko Gintauto Vileitos tėvo teigimu, dalyvauti II Europos sporto žaidynėse buvo siūlyta visoms sporto šakoms, kurios yra Sporto departamento registre. Sulaukta daugiausia imtynininkų, nes kitų sporto šakų atstovams kertasi tvarkaraščiai, trūksta lėšų.ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Savaitgalį Šiauliuose vyko ir į VI tarptautinių sporto žaidynių "Saulės miestas-2011" programą įtrauktos seniausios lietuviškos sporto šakos - lietuviškojo ritinio - šalies čempionato pirmasis etapas. Manoma, kad lietuviškąjį ritinį pradėta žaisti nuo XI amžiaus. Rungtyniaujama tikrų matmenų futbolo aikštėje. Šiuo metu Lietuvoje yra šešios komandos: Šiaulių, Vilkaviškio, Kauno, Platelių, Kupiškio ir Vilkaviškio rajono Alvito ekipos. Šalies pirmenybės vyksta kartą per mėnesį kuriame nors iš dalyvaujančių miestų. Čempionate žaidžiama dviejų ratų sistema. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Klaipėda kasmet vis labiau pateisina savo, kaip jūrinio miesto, vardą - šeštadienį surengtą jau tradicija tampantį naktinį laivų paradą papildė dar ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dvidešimtmečio renginiai. Nuo pat ryto po Danės upę ir Kuršių marias zujantys laivai bei laiveliai skelbė laivybos sezono pradžią ir kvietė klaipėdiečius bei miesto svečius pajusti jūrinę dvasią. Mieste netrūko atrakcijų - vyko mugė bei įvairiausi žaidimai, skambėjo koncertas. Uosto direkcijos jubiliejaus kulminacija tapo pirmą kartą Klaipėdoje surengtos "Drakonų" laivų varžybos, vykusios Danės upėje nuo Jono kalnelio iki Pilies tilto. Dėl Uosto direkcijos taurės rungėsi miesto bendrovių komandos, o pergalę šventė jūrų krovos kompanija UAB "Bega". VAKARŲ EKSPRESAS
Po pusantros savaitės, birželio 1-2 dienomis, į Klaipėdą atvyks "The Culture 2011 Tall Ships Regatta" varžybas rengiančios tarptautinės buriavimo mokymo organizacijos "Sail Training International" inspekcija. Vizito metu bus aptarti regatos organizaciniai darbai: laivų švartavimo vietos, įgulų priėmimas, renginiai mieste. Anot Kipro Paldausko, vieno organizatorių, šis vizitas nėra pirmas. Prieš 2009 metų burlaivių regatą "The Tall Ships Races Baltic" inspekcija Klaipėdoje lankėsi du kartus. Šiuo metu vyksta laivų registracija - jų jau užregistruota 30. Manoma, kad iš viso Klaipėdą rugpjūčio 18-21 dienomis aplankys 50 didžiųjų burlaivių. VAKARŲ EKSPRESAS
Klaipėdoje vykusiame Tarptautiniame Sidnėjaus ir Atlantos olimpinių žaidynių dalyvio Ričardo Pauliukonio vardo laisvųjų imtynių turnyre čempionų laurus iškovojo penki klaipėdiečiai. Turnyre varžėsi per 140 Rusijos, Latvijos ir Lietuvos atstovų. Taip pat į varžybas buvo kviestos, tačiau dėl įvairių aplinkybių dalyvauti negalėjo Lenkijos, Suomijos, Estijos bei Vokietijos ekipos. Žinomas laisvųjų imtynių meistras R. Pauliukonis jau kurį laiką gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau nepamiršta gimtinės - aplanko sporto draugus ir artimuosius, o jo vardo turnyras jau tapo tradiciniu - šiemet vyko jau šeštąjį kartą. "Tai jaunimui puiki proga pasivaržyti su kaimyninių šalių atstovais, įvertinti savo galimybes bei tobulėti. Malonu buvo stebėti, kaip jaunimas atkakliai kovojo ir stengėsi kuo geriau apginti savo šalies garbę", - džiaugėsi Klaipėdos ekipos treneris Sergejus Kasimovas. VAKARŲ EKSPRESAS
Kaune vykusiose Lietuvos rankinio lygos 2010-2011 metų sezono uždarymo iškilmėse daugiausia dėmesio ir laurų sulaukė antrus metus paeiliui šalies čempionais tapę Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai. Klaipėdiečiams įteikta ne tik čempionų taurė, aukso medaliai, bet ir trys specialūs - naudingiausiojo ir du atskirų pozicijų geriausiųjų žaidėjų titulai bei rėmėjų dovanos. Bene daugiausia šlovės spinduliuose maudėsi tarp "Žemaitijos dragūno" rankininkų tėveliu vadinamas komandos kapitonas Remigijus Vaičikauskas - jam naudingiausio LRL žaidėjo titulą įteikė specialiai į Kauno karininkų ramovėje surengtą šventę atvykęs Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, atvyko ir Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos pirmininkas Saulius Budinas. "Klaipėdos rankininkai nusipelnė pačių gražiausių žodžių. Jie jau antrus metus Lietuvos pirmenybėse neturi lygių, taip pat iškovojo ir LRT didžiąją taurę. Jie yra tikri mūsų miesto ambasadoriai", - lyg susitarę kalbėjo S. Budinas ir V. Čepas. VAKARŲ EKSPRESAS
Maskvos CSKA puolėjas neketina pasiduoti vilionėms grįžti į Lietuvos krepšinio rinktinę. "Savo sprendimo nekeisiu", - vakar patvirtino 32 metų žaidėjas, su nacionaline komanda atsisveikinęs 2008-aisiais. "Mūsų rinktinė yra patekusi į labai sunkią situaciją. Pasaulio čempionate bronzą laimėjusios ekipos lyg ir nelieka, reikia rinkti naują komandą. Jei prisijungs R.Šiškauskas, jis labai sustiprins starto penketą", - sakė V.Garastas. Tačiau vakar CSKA puolėjas dar kartą patvirtino, kad visam laikui uždarė Lietuvos rinktinės duris ir jokie įkalbinėjimai nepadės jam persigalvoti. "Vieną kartą po Pekino olimpiados ištariau "viso gero" ir maniau, kad tuo baigsime šnekas apie rinktinę. Bet kas pusmetį manęs dar klausinėta, ar nepersigalvojau. Dabar vėl... Esu girdėjęs, kad federacijos prezidentas V.Garastas prašo sugrįžti į rinktinę, bet dar kartą pasakysiu: aš negrįšiu. Savo sprendimo nekeisiu", - vakar sakė R.Šiškauskas. LIETUVOS RYTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą