Naujienų gegužės 17 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų gegužės 17 d. dienraščiuose apžvalga

Dalis darbo netekusių gyventojų vos ne kasdien važinėja į Baltarusiją ir Rusiją, kad įvežtų į Lietuvą pigesnių prekių - degalų, cigarečių, alkoholio. Valdžia gali piktintis. Galime tuos žmones bausti. Tačiau ką jiems daryti? Darbo nėra. Bedarbio pašalpa trumpalaikė ir juokingai maža. Maisto ir komunalinių paslaugų kainos didėja vos ne kas mėnesį. Tai ką žmogui daryti?.. Žmonės tol yra lojalūs savo valstybei, tol gerbia įstatymus, kol šie nesikerta su sveika logika. Jei valstybė sukuria aplinką, kurioje padorūs žmonės priversti bėgti ar pasukti į kriminalinį kelią, vadinasi, sveikos politinės logikos jau nėra. Jei valdžia užsakė realybės šou, kaip lietuviui išgyventi, kai mokesčiai viršija pajamas, tegul patys pabūna šou artistais. Juk turi šou patirties. Neprašome, kad koks nors ministras šokinėtų nuo daugiabučio stogo ar įsišaldytų į ledą. Per daug ekstremalu. Pakaktų prarasti pajamas, indėlius, darbą, sveikatą. Įdomu, kiek dienų išlaikytų prieš tapdamas kontrabandininku? Per kiek laiko nutapnotų prie Baltarusijos sienos. Spyriotųsi savaitę ar net dvi? Ir per kiek laiko ištapnotų iš Lietuvos... RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Vilniaus paminklai toliau "puošiasi" violetinės spalvos skarelėmis. Kas reklamuoja violetinę spalvą - dviem žmogžudystėmis kaltinto Drąsiaus Kedžio šalininkai ar įvaizdį pakeitęs "Omnitel"? Pirmą kartą violetinės spalvos skarelės ant dviejų Vilniaus paminklų, Karaliaus Mindaugo ir L. Stuokos-Gucevičiaus, buvo pastebėtos gegužės 9-osios rytą. Žmonės apie tai informavo policijos pareigūnus, šie atvažiavę skareles skulptūroms nuo kaklų nurišo ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pirmadienį išpuolis pasikartojo - netoli prezidentūros pastatytas paminklas L. Stuokai-Gucevičiui vėl buvo "papuoštas" violetinės spalvos audeklu. KAUNO DIENA

Po gegužės 9-osios išpuolių įtarimas iškart krito ant D. Kedžio šalininkų, violetinę spalvą naudojančių kaip savo simbolį esą kovai su pedofilija, tačiau šie internete iškart tai paneigė. Muzikos šventės "Purpurinė naktis" organizatorė telekomunikacijų bendrovė "Omnitel" taip pat neigia, jog miesto skulptūrų "puošyba" yra jos darbas. Pasak "Omnitel" atstovės spaudai Daivos Selickaitės, "mes nieko bendra neturime nei su skulptūromis, nei su skarelėmis". Pasak Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininko Ramūno Šilobrito, nors pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas tai padarė, iki šiol nežinoma, įtariamieji nesulaikyti. "Violetinis vandalizmas". KAUNO DIENA

Pirmadienį Klaipėdos apygardos teismas priminė priešų antpuoliui paruoštą tvirtovę. Sustiprintomis apsaugos priemonėmis pradėta nagrinėti Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro ir jo bendrų baudžiamoji byla. Į salėje esantį metalinį narvą buvo uždaryti tik trys teisiamieji - H. Daktaras, Virginijus Silvestravičius ir Egidijus Abarius. Be jų teisiama dar 13 asmenų. Gaujos nariams pateikti sunkūs kaltinimai - dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos, šešių žmonių nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, iš savanaudiškų paskatų pasikėsinimo nužudyti dar tris asmenis, plėšimų, turto prievartavimo, neteisėto laisvės atėmimo bei disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Per 20 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų veikų padaryta 1993-2000 metais. Baudžiamąją bylą sudaro 73 tomai, tad neabejojama, kad jos nagrinėjimas užsitęs. RESPUBLIKA

H. Daktaras kaltinamas verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno bei savo bendrų Rimanto Ganusausko (Mongolas), Vladimiro Seneckio (Turistas), Arvydo Mučinsko (Mačialka) ir Roberto Borcherto (Karabasas) nužudymu. Tarp nukentėjusiųjų nuo šios gaujos yra ir buvęs STT vadas Valentinas Junokas. Dar dirbdamas Valstybės saugumo departamente jis lydėjo vilkiką, kuris vežė po durpėmis paslėptas kontrabandines cigaretes. Policininkais persirengę "daktariniai" vilkiką pagrobė, atėmė iš V. Junoko tarnybinį ginklą, dokumentus ir su kolega paliko antrankiais prirakintus prie medžio. "Pajūryje prasidėjo H. Daktaro teismas". RESPUBLIKA

Prasidėjus posėdžiui, gynėjai pareiškė, kad teismui perduota ne visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Neva trūksta net 1 700 lapų. Teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą pateikti visą medžiagą arba atsakyti, kodėl neliko net pusės senosiose bylose buvusių dokumentų. Ši byla vasarį Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti dėl didelio Vilniaus teisėjų darbo krūvio ir procesinių apribojimų. Kitas posėdis planuojamas tik liepą. "Klaipėdos teisme - nekasdienis svečias". VAKARŲ EKSPRESAS

Šios bylos tyrimą itin trikdė vieno iš pagrindinių kaltinamųjų, gaujos vadeivos H. Daktaro paieška. Kurį laiką nuo teisėsaugos slapstęsis Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas įkliuvo 2009-ųjų rugsėjo pradžioje. Per tarptautinę operaciją, kurioje dalyvavo įvairių šalių pareigūnai, jis sučiuptas Bulgarijoje, Varnos mieste. H. Daktaras teistas 5 kartus, į laisvę jis buvo ištrūkęs 2007-aisiais. Pirmąsyk už grotų H. Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų. "Daktarų" gauja išgirdo kaltinimus". LIETUVOS ŽINIOS

Panevėžio policija suko galvą: kur dėti šunį, jeigu jo šeimininkai uždaromi į areštinę? Nutarta niekuo dėtą keturkojį taip pat įkišti už grotų. Šio šuns šeimininkai, panevėžiečių sugyventinių pora, uždaromi į areštinę: už konfliktą su vaiko teisių apsaugos specialistais moteris nubausta 45-ių, o jos gyvenimo draugas - 40-ies parų areštu. Praėjusį ketvirtadienį įsiteisėjus nuosprendžiui, pareigūnai atvažiavo išvežti sugyventinių į areštinę. Tačiau jiems teko pasirūpinti ir dviem poros mažamečiais vaikais, ir suaugusiu mišrūnu. Vaikai buvo išgabenti į Laikinuosius vaikų globos namus, o šuniui šeimininkų teks laukti gyvūnų prieglaudos voljere. Keturkojo areštanto laikymo ir šėrimo išlaidas padengs policija. Šiuos pinigus komisariatas vėliau galės prisiteisti iš šuns šeimininkų. "Dėl šeimininkų įkalino ir šunį". LIETUVOS RYTAS

Iš Vilniaus į Kauną važiavęs dviaukštis elektrinis traukinys pirmadienį prieš vidurdienį Amalių pervažoje partrenkė kaunietį - 63 metų Kęstutį Širvinską. Neatsargiai geležinkelio bėgius bandžiusį kirsti vyrą traukinys vilko keliolika metrų. Pareigūnai vakar aiškinosi nelaimės aplinkybes. Taip pat svarstyta, ar vyras po traukiniu nepalindo savo noru. Amalių pervaža - intensyviausia Kaune. Pasak vieno geležinkelininko, nors "specialiai dėl šios pervažos su policija organizuojame reidus, perspėjame žmones, bet šie nekreipia dėmesio į pavojų ir bėga prieš pat traukinį". "Amalių pervažoje - dar viena auka". KAUNO DIENA

Pirmadienį Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį teisiamiesiems telefoninio sukčiavimo byloje. Anksčiau šešis kartus teistam Tomui Naprušiui-Slavinskui teismas skyrė realią 7 metų kalėjimo bausmę. Šis kalėjimo laikas subendrintas su nebaigta atlikti bausmės dalimi. Kaip ir T. Naprušis-Slavinskas, nusikaltimą iš Kybartų pataisos namų vykdžiusiam Irmantui Girniui galutine bausme skirta kalėti pusšeštų metų. Laisvėje nusikaltimų iniciatorių nurodymus vykdę kai kurie asmenys taip pat turės atsisveikinti su laisve. 26 metų Arsen Abraamian, teismo sprendimu, kalės 7 metus, 23 metų Vitalijus Šiurna nuteistas kalėti pusantrų metų, anksčiau teista šiaulietė Olga Chodunova - pusšeštų metų. Dar dviem teisiamiesiems šioje byloje - Edminui Varneckui ir Nerijui Radavičiui nuosprendžiai bus perskaityti vėliau, mat vienas jų gydosi, o kitas dirba Ispanijoje. Sukčiai buvo pasiskirstę vaidmenimis: vieni šantažavo gyventojus, kiti stebėjo aplinką prie aukų namų, dar kiti ėjo pasiimti suderėtų tūkstančių. Nuteistieji savo santaupas praradusiems šiauliečiams turės atlyginti padarytą žalą. "Sukčiai papuolė ant savo kabliuko". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio gerbėjams nesvetimos ir žemiškos nuodėmės. Šeštadienį per jų triukšmingas išgertuves Garliavoje viena D. Kedžio šalininkė buvo apvogta vakarėlio dalyvių. Šalia Kedžių ir Venckų namų Garliavoje, Klonio gatvėje, gegužės 14-ąją buvo minimos pasipriešinimo antstoliui Marekui Petrovskiui metinės. Šis pernai mėgino vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti D. Kedžio dukterį jos motinai Laimutei Stankūnaitei, tačiau D. Kedžio šalininkai tam sutrukdė. Praėjusį šeštadienį D. Kedžio gerbėjai, prisimindami savo nuopelnus, iki vėlumos kilnojo stikliuką vagonėlyje šalia Kedžių ir Venckų namų. Tarp jų buvusi 24 metų kaunietė Greta Laurinavičienė pasigedo piniginės su 100 litų ir mokėjimo kortele, tačiau pareiškimą dėl vagystės parašė tik pirmadienį. Vagis, jeigu jį pavyks surasti, turės sumokėti iki 300 litų administracinę baudą arba praleisti areštinėje iki 30 parų. D. Kedžio gerbėjų vagonėlis iš gatvės vakar buvo perstatytas į D. Kedžio tėvų kiemą. "Tarp D. Kedžio gerbėjų - vagis". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Diplomų sava galva šiais laikais siekia tik kvailiai. Tokia yra švietimo ir mokslo prievaizdų, teisėsaugos institucijų, pro pirštus žiūrinčių į prekybą mokslo darbais, pozicija. Tuo tarpu internetinė prekyba mokslo darbais klesti. Pavyzdžiui, tinklalapyje www.writeworks.lt magistro darbas kainuoja 2 690, bakalauro - 2 390, kursinis - 690, referatas - 90 litų. Duomenų, koks yra realus prekybos mokslo darbais mastas, niekas nekaupia. Akademinė visuomenė skambina pavojaus varpais. Pasak Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos, "tai - kriminalas". Studentų praktiką kopijuoti jau parašytus darbus, net knygas VU jau gali pažaboti. Jis vienintelis iš visų aukštųjų mokyklų yra įsivedęs vidinę antiplagijavimo sistemą. Anot rektoriaus, ją būtų pravartu padaryti bendrą visoms aukštosioms mokykloms. "Intelektinė prekyba - be prievaizdų". VAKARO ŽINIOS

Pirmadienį Lietuvos rašytojų sąjungos rūmus gausiai užplūdę poezijos gurmanai pasitiko naujutėlaitį šio festivalio poezijos almanachą "Poezijos pavasaris 2011", šiemet sudarytą poetės Erikos Drungytės. Drauge su šiuo skanėstu publika gavo dar du - pačiame almanache paslėptą literatūros mokslininko ir kultūros žurnalisto Virginijaus Gasiliūno įrašytą ir parengtą kompaktinę plokštelę su gyvais poetų balsais ir puikią poetų veidų fotografijų parodą "Mūzos palytėti", kurios autorius ilgametis radijo ir televizijos diktorius, poezijos skaitovas ir kultūros puoselėtojas Juozas Šalkauskas fotoaparatu fiksuoja "Poezijos pavasario" akimirkas nuo 1987-ųjų. Beje, iš sostinės pirmasis festivalio židinys persimetė ir į provinciją - pirmąjį poetų desantą pasitiko Dieveniškių istorinis regioninis parkas, kur posmai ne juokais konkuravo su poetams skirta pavasarinių gėlių kompozicijų paroda. Šiųmetis festivalis per artimiausias dvi savaites žada aplankyti 25 Lietuvos rajonus, taip pat renginiai vyks Lenkijoje, Rusijoje ir Airijoje. RESPUBLIKA


FINANSAI

Latvijos komerciniai bankai sulaukė milijoninių baudų už tai, kad susitarė taikyti vienodus mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinius mokesčius bei tarifus. Lietuvoje kol kas neaišku, ar vietos finansinės institucijos yra sudariusios kartelį. Tačiau bankų primetami komisiniai už kortelių tvarkymą yra tokie dideli, kad privertė degalų pardavėjus ir smulkiuosius verslininkus viešai prabilti apie jų bei vartotojų galimą apiplėšinėjimą. Metų pradžioje Latvijos konkurencijos taryba nubaudė 22 vietos bankus, jiems už kartelį iš viso skirta 5,5 mln. latų (27 mln. litų) baudų. Lietuvos konkurencijos taryba kol kas atsisako komentuoti, kaip vyksta tyrimas. Tačiau pardavėjų nuomonė tvirta - bankų kartelis tikrai egzistuoja. Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidento Luko Vosyliaus, degalų pardavėjų kantrybės taurė buvo perpildyta, kai sužinota, jog mūsų šalyje veikiantys bankai įmonėms taiko aukščiausius tarifus Baltijos šalyse už naudojimąsi banko kortelėmis. RESPUBLIKA

LNPPĮA žiniomis, Latvijoje vidutinis bankų kortelių tvarkymo įkainis siekia 0,55-0,6 proc. prekės kainos už naudojimąsi savo banko kortelėmis ir 0,7-0,9 proc. kitų bankų kortelėmis, Estijoje - atitinkamai 0,85-0,9 proc. ir 1 proc. Tuo tarpu pas mus bankai pasiima vidutinį 1,15-1,25 proc. mokestį tvarkydami savo korteles ir 1,25-1,4 proc. - kitų bankų korteles. "Asociacijos nuomone, šalyje veikiančių komercinių bankų nustatyti komisiniai mokesčiai ir įmokų tarifai už tarpbankines operacijas iškreipia sąžiningos konkurencijos principus, nes Lietuvos bankai nesiūlo žemesnių komisinių mokesčių, nekonkuruoja ir nesirūpina, kaip pritraukti naujų klientų arba pirkėjų", - rašoma LNPPĮA rašte Konkurencijos tarybai. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininko pavaduotojo Arturo Mackevičiaus tikinimu, jei kortele atsiskaitantis pirkėjas mažoje įmonėje perka prekių už 1 litą, net 50 centų iš šios sumos įmonė priversta atiduoti bankui už kortelės tvarkymą ir ryšių įmonei. RESPUBLIKA

Paradoksas, tačiau A. Mackevičiaus nuomonei pritarė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas. Jis pripažino, kad mažesniems prekybininkams neapsimoka prisijungti prie mokėjimo kortelių sistemos, nes esą esant nedidelei apyvartai tenka sumokėti palyginti didelius mokesčius bankams ir dėl to prekybos įmonės patiria nuostolių. Tačiau S. Kropas neigė kartelinį susitarimą tarp Lietuvos bankų. "Bankams turtus neša komisiniai". RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Pirmą šių metų ketvirtį inicijuota net penktadaliu mažiau bankrotų nei prieš metus, tačiau bankrotų administratoriams darbo nesumažėjo, nes tik dabar pajudėjo ekonomikos krizės aukų bylos. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį pradėtos 332 bankroto procedūros, net 19,6 proc. mažiau nei tuo pat metu 2010 m., kai buvo pradėta 413 bylų. Taip pat išryškėjo nauja tendencija - statybų sektorius nemalonų bankrotų lyderio vardą perleido prekybos įmonėms. Pernai pirmą ketvirtį daugiausia, net 104 iš 413, bankroto procedūrų iškelta statybų sektoriaus įmonėms, o pirmą šių metų ketvirtį - prekybos įmonėms. Šio sektoriaus įmonėms pradėti 82 bankroto procesai (pernai - 98) - tai sudaro ketvirtadalį visų pirmą šių metų ketvirtį inicijuotų bankrotų. Antroje vietoje išlieka statybų sektorius, kur bankrotas inicijuotas 64 įmonėms, trečioje - administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančios įmonės, kurioms pradėti 44 procesai (pernai - 27). Bankrotų skaičius pastebimai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Visose kitose srityse bankrutuojančių įmonių mažėjo. "Bankrotų sparčiai mažėja". KAUNO DIENA

RŪPYBA

Praėjusią savaitę imta skelbti, kad Lietuvoje tėra likę 2,9 ar net 2,7 mln. gyventojų. Ne vienas, išgirdęs tokią žinią, buvo šokiruotas, nes, Gyventojų registro duomenimis, šalyje turėtų gyventi per 3,2 mln. žmonių. Vakar Statistikos departamentas pranešė, kad mūsų yra 3 mln. 54 tūkst. "Ką mes šiandien paskelbėme, palyginti su einamąja statistika, mes nesuradome arba surašyme nedalyvavo apie 181 tūkst. gyventojų, t.y. lyg ir mes surašėme apie 94 proc. gyventojų", - informavo Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė. Kaip galima būtų paaiškinti, kur pradingo 181 tūkst. žmonių? Pasak V. Lapėnienės, tai paaiškinti sunku. Esą jų bus ieškoma, kai bus pradėtas surašymo medžiagos apdorojimas, kai visos popierinės rinkmenos pateks į elektroninę erdvę. Kiek 2011 metų kovo 1 dienos Lietuva turėjo gyventojų, galutiniai duomenys bus skelbiami 2013-ųjų birželį. Iki tol per įvairius skaičiavimus bus naudojamasi Gyventojų registro duomenimis ir Statistikos departamento metodika, nurodančia, kad Lietuvoje gyvena 3,2 mln. žmonių. RESPUBLIKA

Statistikai patvirtino: Lietuvos piliečių - vos 3 milijonai. Premjeras ramina, kad sunykome ne dėl emigracijos, ekonomistai įspėja, jog mąžtanti Lietuva patiria neišmatuojamą ekonominį smūgį, o muzikantas Marijonas Mikutavičius tvirtina, kad pats laikas perkurti krepšinio himno žodžius. Statistikos departamentas vakar oficialiai paskelbė, kad Lietuvoje liko 3 milijonai 54 tūkstančiai gyventojų. Tačiau metų pabaigoje Lietuva veikiausiai nebebus vadinama trijų milijonų valstybe, jei išliks pernykštės tendencijos, kai kas mėnesį išvykdavo vidutiniškai po 7 tūkst. piliečių. Pasak ekonomikos profesoriaus Povilo Gylio, "šie skaičiai - katastrofiški. Priežastys - žmonės neišgyvena materialiai, finansiškai, be to, lietuvių sieloje yra sudaužyta sąvoka - valstybė. Žmogus emigruoja su pykčiu ir savotišku kerštu". "Mūsų - vos 3 milijonai". VAKARO ŽINIOS

Statistikos departamento vakar paskelbti išankstiniai surašymo duomenys apie gyventojus gerokai skiriasi nuo prieš savaitę skelbtų duomenų. Skirtumas - daugiau kaip 300 tūkstančių. Kur ir kaip statistikai taip greitai sugebėjo atrasti tiek žmonių? Ar tikslinant duomenis nepaaiškės, kad realūs skaičiai gerokai mažesni, negu norėtų šalies valdžia? Surašymo rezultatai skiriasi ir nuo kovo 1 dienos Gyventojų registro duomenų, pagal kuriuos šalyje gyvena 3,23 mln. gyventojų. Kuriais duomenimis nuo šiol tikėti valdžiai, tvarkančiai valstybės pinigus, planuojančiai rinkimus, socialinę ir ekonominę politiką? Apie surašymą "Lietuvos rytas" kalbėjosi su Statistikos departamento vadove Vilija Lapėniene - "3 milijonai. Džiaugtis ar vis dėlto verkti?" LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Bandydama iš mirties taško išjudinti daugiabučių renovaciją Vyriausybė didina kompensacijas bendrijoms, iki 2013 m. pabaigos dalyvausiančioms būsto atnaujinimo programoje. Pirmadienį pranešta, kad Vyriausybė pritarė papildomo finansavimo mechanizmui, kuris bus taikomas žmonėms, atnaujinusiems būstą pagal programą JESSICA iki 2013 m. pabaigos. Kaip teigiama pranešime, gyventojams, iki 2013 m. gruodžio 31 d. atnaujinusiems daugiabučius namus ir "pasiekusiems ne mažesnę kaip D energinio naudingumo klasę ir šilumos energijos sąnaudas sumažinusiems ne mažiau kaip 40 proc., valstybė papildomai finansuos 15 proc. modernizavimo išlaidų". Padidinus kompensavimą, kaip rašoma Vyriausybės pranešime spaudai, bendra valstybės parama daugiabučiam namui atnaujinti siektų apie 50 proc. "Daugiabučių renovacijai - papildoma parama". KAUNO DIENA

Nesamų pinigų dalybos Vyriausybėje tęsiamos. Dar negautas lėšas už taršos leidimus valdžia šįsyk žada skirti daugiabučiams atnaujinti, nors per dvejus metus šalis nepardavė nė vieno taršos leidimo. Valstybė gali kitoms šalims parduoti nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus (ATL) bei kitokios rūšies taršos leidimus - vadinamuosius nustatytos normos vienetus (NNV). Šiais metais už NNV tikėtasi gauti 500 mln. litų, pernai - 200 mln. litų. Tačiau kol kas neparduotas nė vienas leidimas, ir negauta nė lito. Nepaisant to, Vyriausybė vakar pritarė siūlymui namams renovuoti skirti 100 mln. litų iš būsimo ATL pardavimo - esą tiek pinigų pakaks papildomai finansuoti apie 800 daugiabučių namų. Todėl dabar bendra valstybės parama daugiabučiam namui atnaujinti jau sieks 50 proc. Vyriausybės užmojai dalyti negautas lėšas erzina ir biudžeto planuotojus. Finansų ministerija balandį pareiškė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį į biudžetą surinkta 86,8 mln. litų mažiau nei planuota, o valstybės biudžeto nepapildė 77 mln. litų, kuriuos buvo planuota gauti pardavus taršos leidimus, "Dalijasi nenušautą briedį". LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Per nepriklausomybės laikotarpį istoriniams želdynams buvo skiriama labai mažai dėmesio, todėl Lietuva pagal istorinių želdynų apsaugą smarkiai atsiliko nuo daugelio Europos valstybių. Pasak specialistų, einant tokiais žingsniais gali nebelikti ko gaivinti. Kultūros vertybių apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje yra apie 1 000 objektų, turinčių parkams būdingų požymių. Aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos dendrologų draugija 1999-2002 metais atsirinko 200 parkų, tarp kurių dominuoja dvarų parkai, inventorizavo senuosius egzotinius medžius ir krūmus, įvertino parkų būklę, numatė, kas skubiai darytina jų būklei pagerinti. Inventorizavus nustatyta, kad 14 (7 proc.) parkų būklė labai gera, gerai prižiūrimi ir tvarkomi 32 (15,9 proc.) parkai, patenkinamos būklės - 78 (38,8 proc.), o blogos ir labai blogos - 77 (38,3 proc.) parkai. Pastarieji visiškai neprižiūrimi, labiau primena ne parkus, o dilgėlėmis užžėlusį mišką. Iš to galima spręsti, kad bendra istorinių želdynų priežiūros situacija yra nepatenkinama. Paminklosaugininkai sako, kad tai yra tik viršūnėlės, tikroji žaliojo Lietuvos kultūros paveldo būklė yra kur kas prastesnė ir kasmet prastėja. "Istoriniai parkai - ant ribos". RESPUBLIKA


SPORTAS

Lietuvos tvirtarankiai Turkijoje vykusiame Europos rankų lenkimo čempionate, kuriame varžėsi per 500 dalyvių iš 28 skirtingų šalių, iškovojo septynis medalius: šešis aukso ir vieną bronzos. Šiose pirmenybėse karaliavo šilutiškės dailiosios lyties atstovės: Raminta Žvirblytė (svorio per 70 kg jaunimo grupė), Vilija Parnarauskienė (iki 70 kg, meistrų grupė) ir daugkartinė Europos bei pasaulio čempionė Eglė Vaitkutė (per 80 kg, suaugusiųjų grupė). Visos šios pamario atstovės į Lietuvą parsivežė po du aukso medalius - dominavo tiek dešinės, tiek kairės rankos varžybose. Vladas Kuizinas, Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas, teigė esąs patenkintas sportininkų pasiekimais aukščiausio rango varžybose, tačiau apgailestavo, kad šalies valdžia čempionų nepastebi ir nevertina. VAKARŲ EKSPRESAS

"Atvirai pasakius, netikiu, kad kuris iš politikų pasveikins Europos čempionėmis tapusias sportininkes. Man skaudu ne dėl savęs, o dėl sporto ateities. Jei geriausi sportininkai bus palikti nuošalyje, iš jų tyčiosis, tuomet Lietuva gali prarasti savo talentus", - sakė V. Kuizinas. Pasak jo, "net į svarbiausias varžybas, kad garsintume šalies vardą, esame priversti vykti iš savo lėšų. Tai tikras pasityčiojimas. Šį sportą nuolat populiariname, rūpinamės ir išgyvename tik savo entuziazmo ir rėmėjų dėka. Valdžiai rankų lenkimas visai nerūpi". "Tvirtarankiai Turkijoje drebino senąjį žemyną". VAKARŲ EKSPRESAS

Puolimas laimi rungtynes, o gynyba - čempionatus? "Žalgiris" gali patvirtinti šį dėsnį, nes pirmadienį agresyviais ir darniais veiksmais ginantis 83:71 nugalėjo "Lietuvos rytą" ir LKL finalo serijoje pirmauja 3:1. Visas rungtynes priekyje žengę Kauno krepšininkai šeimininkavo varžovų aikštelėje ir ištiesė rankas prie LKL aukso žiedų. "Žalgirio" komanda gali susigrąžinti šalies čempionų titulą jau šį ketvirtadienį, jeigu Kaune laimės penktąsias finalo rungtynes. "Atiduosime visą širdį, - žadėjo "Žalgirio" treneris Ilijas Zuras. - Gynyba mums atneš čempionų vardus". LIETUVOS RYTAS

Tarp beveik 9 tūkst. žiūrovų "Siemens" arenoje buvo ir Jonas Mačiulis. Su visą dešinę koją dengiančiu specialiu įtvaru Milano "Armani Jeans" puolėjas rungtynes stebėjo prie pat krepšio toje pačioje vietoje, kurioje per antrąjį LKL finalo mačą sėdėjo kitas traumuotas Lietuvos rinktinės žaidėjas Linas Kleiza. J. Mačiuliui šiandien Kauno klinikose bus atlikta kelio kryžminių raiščių operacija. Buvęs "Žalgirio" puolėjas traumą, kurios gydymas gali trukti nuo 4 iki 8 mėnesių, patyrė praėjusį ketvirtadienį per Italijos lygos varžybas. LIETUVOS RYTAS

Kelio operaciją krepšininkui J. Mačiuliui šiandien atlieka žinomas sportininkų gydytojas Rimtautas Gudas. Garsusis pacientas operacijos išvakarėse nestokojo optimizmo ir humoro. Pirmadienį apsilankęs Kauno klinikose buvęs garsiausios Lietuvos komandos "Žalgiris" krepšininkas J. Mačiulis į glėbį čiupo ilgametį mūsų šalies nacionalinės krepšinio rinktinės masažuotoją Juozą Petkevičių. Jam, krepšininkų vadinamam Juozuku, atlikta klubo sąnario operacija. "Čia tuoj visi susirinksime", - pajuokavo Juozas su Jonu ir paminėjo dar Liną Kleizą, Martyną Pocių. Sportininkai pastebėjo skaičių sutapimą: gegužės 12 d. operacija buvo atlikta J. Petkevičiui ir jis buvo paguldytas į 12-ąją palatą. Tą pačią 12 d. Jonas patyrė kelio traumą, o šiandien po Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovo Rimtauto Gudo jam atliktos operacijos bus paguldytas į tą pačią 12-ąją palatą. KAUNO DIENA

26 metų J. Mačiuliui - tai pirmoji rimta operacija. Jis teigė jos nebijąs, tačiau nenorėtų, kad jį užmigdytų. Tačiau J. Mačiulį galutinai nuramino Kauno klinikų gydytojas reabilitologas Vytenis Trumpickas. "Narkozę taikysime, bet neužmigdysime - galėsi operaciją stebėti ekrane", - atskleidė V. Trumpickas. Paklaustas apie galimą J. Mačiulio grįžimą į krepšinio aikštelę, gydytojas galėjo įvardyti tik teorinį laiką. Pasak jo, geriausiu atveju Jonas galės žaisti po 4-5 mėnesių. "J. Mačiulis operacijos nebijo". KAUNO DIENA

Klaipėdos atstovai jau šeštą kartą tapo tarptautinio bokso turnyro "Gintarinė pirštinė" nugalėtojais. Klaipėdiečiai iškovojo net devynias pirmąsias vietas bei pranoko Norvegijos, Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Estijos ir Latvijos komandas. "Kol kas tapome visų šešių rengtų "Gintarinės pirštinės" turnyrų nugalėtojais. Pozicijų nesiruošiame apleisti. Mūsų miesto boksininkai yra pajėgūs ir tai dar kartą įrodė", - džiaugėsi Klaipėdos ekipos treneris Eugenijus Vaitkus. VAKARŲ EKSPRESAS

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder