Seimas po svarstymo pritarė, kad dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų būtų surengtas patariamasis referendumas. Taigi net jei Seimas galutinai pritars įstatymui, spalį su Seimo rinkimais vyksiantis referendumas bus tik patariamasis, taigi jo rezultatai neturėtų jokios teisinės galios. Po balsavimo premjeras Andrius Kubilius piktinosi, esą referendumo formuluotė prieštarauja įstatymui ir Konstitucijai, nes Seimas balsavimu jau priėmė VAE statybas numatantį įstatymo projektą, taigi dabar susiklosto situacija, kai referendumu bus sprendžiama dėl to, kas jau nuspręsta. Jis taip pat pažymėjo, kad nesėkmingos iniciatyvos surinkti parašus, reikalingus referendumui surengti, rodo, jog daugeliui žmonių šis klausimas nėra svarbus.
VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais. Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai, joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos "Hitachi". "Tautai bus leista tik tarti žodį". VAKARO ŽINIOS
Valdančiųjų stumiamas atominis traukinys rudenį gali susidurti su netikėta kliūtimi - referendumu dėl naujos branduolinės elektrinės statybos. Tokia tikimybė - visai reali. Seime už patariamojo referendumo paskelbimą spalį, kartu su Seimo rinkimais, po svarstymo balsavo 64 parlamentarai - keturiais balsais daugiau nei prieš tokį nutarimą. Tai reiškia, kad iki galutinio sprendimo liko tik vienas žingsnis. Lemiamas balsavimas bus rengiamas liepos viduryje, vykstant neeilinei sesijai. Tiesa, per tą laiką referendumo įstatymo tekstas, jo data dar gali būti pakoreguota. Už referendumo paskelbimą balsavusiųjų teigimu, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dėl atominės elektrinės per mažai diskutavo, pasigirdo netgi minčių, kad valdantieji "bijo tautos", nors dėl to, kad Lietuva turi išlikti atominės energetikos šalimi, sutaria visos politinės jėgos.
Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovo Valentino Mazuronio teigimu, valdantieji ir ypač premjeras tautą laiko kvaila. "Tokio cinizmo negaliu suprasti. Jei nesugebate išaiškinti taip, kad tauta suprastų, pritariama ar ne, tai atsistatydinkite, ateis kiti, kurie išaiškins", - sakė V. Mazuronis. Praėjusią savaitę trapią pergalę dėl atominės elektrinės statybos įstatymų pasiekę valdantieji teigia nesantys prieš tai, kad tautos atsiklausti būtina, tik, jų nuomone, tai derėtų daryti po poros metų, kai paaiškės būsimosios elektrinės statybos techninės sąlygos. Eligijaus Masiulio tvirtinimu, dar neaišku, kokie bus sprendimai. "Visuomenei negalėtume pateikti visapusio vaizdo, visapusės informacijos. O referendumo organizavimas kartu su rinkimais turėtų politinį, iškreiptą atspindį", - teigė jis. Beje, Seimo priimtus įstatymus dėl atominės elektrinės statybų jau pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kartu ji paragino partijas ir politikus ieškoti sutarimo dėl VAE. "Pagaliai į atominio traukinio ratus". KAUNO DIENA
Dainomis, šokiais, ledais rinkėjus viliojantis Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas tradicijos nelaužo ir prieš būsimuosius Seimo rinkimus. Alytuje į susitikimą su V.Uspaskichu ir jo vadovaujamos partijos nariais atėję žmonės galėjo ne tik pasiklausyti gausiai dalijamų europarlamentaro rinkimų pažadų, bet ir loterijoje laimėti keliones į Vilnių bei Briuselį. Kaip savo interneto svetainėje giriasi Darbo partija, keliasdešimt laimingųjų iš Alytaus sostinę pasiekė praėjusią savaitę. "Darbiečiai" Vilniuje jiems atvėrė ne tik Seimo rūmų, bet ir vis dar statomų Valdovų rūmų duris. Seime alytiškius pasitiko parlamentaras Kęstutis Daukšys. Darbo partija jį patvirtino kandidatu į Seimą Alytaus rinkimų apygardoje. "Vaišindamas svečius kava ir arbata jis pasakojo apie darbą parlamente, atsakinėjo į savo kraštiečiams rūpimus klausimus. Po smagios diskusijos alytiškiai apžiūrėjo Seimą, nusifotografavo, o vėliau iškeliavo į vis dar tebestatomus Valdovų rūmus", - apie renginį pranešė partija.
Tačiau toks rinkėjų viliotinis papiktino taip pat Alytuje į Seimą kandidatuojantį socialdemokratą Julių Sabatauską. Parlamentaras mano, jog "darbiečiai" galėjo pažeisti ne tik rinkimų kampanijos tvarką, bet ir azartinius žaidimus reglamentuojančius įstatymus. Pasak jo, "teisė rengti loterijas suteikiama ne bet kam". Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas žada, kad Darbo partijos rengiamos loterijos nepraslys pro akis, nes įstatymai draudžia būsimiesiems kandidatams papirkinėti būsimus rinkėjus. "Gundymai jau prasideda". LIETUVOS RYTAS
Rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina kandidatuoti ir buvę teisėsaugos pareigūnai. Jie teigia geriausiai žinantys, kokių pokyčių reikia vis labiau irstančioms teisėsaugos pajėgoms, kurios šiuo metu vos begali užtikrinti visuomenės saugumą. Kol kas kandidatais į Seimą rengiasi tapti trys buvę statutiniai pareigūnai, kurių pavardės gerai žinomos: buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko pareigų šiemet atsistatydinęs Povilas Urbšys bei buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.
Šie kandidatai į politiką eina remiami ir skatinami pareigūnų profesinių sąjungų. "Jiems keliame du svarbiausius reikalavimus: kad buvęs pareigūnas būtų nepriekaištingos reputacijos ir turėtų administracinių sugebėjimų", - sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas. Apie tai, kad pareigūnai turėtų savo atstovus Seime, buvo prabilta dar pavasarį, kai ėmė aiškėti, kad statutiniams pareigūnams neužtikrinamos socialinės garantijos, o pati sistema tiek nuskurdusi, kad nebegali normaliai dirbti. "Teisėsaugininkai eina į politiką". LIETUVOS ŽINIOS
"Galiu pasakyti, kas mums įstatyme dabar atrodo vienas iš kebliausių dalykų: tai, kad iš žmonių atimtos aikštės. Visai neseniai padaryta pataisa, kad žmonės gali rinktis tik 75 metrai nuo valdžios įstaigų. Pažiūrėkime į aikštes, kurios yra prie Seimo, prie Prezidento institucijos, prie Vyriausybės, prie visų kitų valdžios įstaigų. Vadinasi, visur žmonėms paliekama susirinkti vos ne gatvėje. Tai jeigu rinksimės gatvėje, tada policija sakys, kad kenkiame ir trukdome viešajam eismui. Vadinasi, vėl pažeisime taisykles. Tai koks čia absurdas, kad valstybė per 75 metrus, ar, sakyčiau, per patrankos šūvį laiko žmones nuo valdžios įstaigų", - sakė vienas iš Sąjūdžio aktyvistų, iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas.
Daugiau nei dviem dešimtmečiams praėjus nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje į teisiamųjų suolą sodinami Sąjūdžio kūrėjai, Kovo 11-osios Akto signatarai. Kam tarnauja teisėsaugos institucijų vadovai ir kas atsitiko, kad pilietiški žmonės, siekiantys būti išgirsti valdžios, mūsų šalyje imami persekioti? Apie tai "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo" apskritojo stalo diskusijoje, be A. Medalinsko, mintimis dalijosi ką tik iš teismo posėdžio grįžę Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis ir žalgirietis Gediminas Jakavonis. "Ar pilietišką požiūrį turintys žmonės mūsų valstybėje turi būti teisiami?" RESPUBLIKA
KULTŪRA
Praėjusią savaitę, minint 71-ąsias Ablingos kaimo tragedijos metines, šio įvykio atminimui neabejingus žmones vėl džiugino į eksponavimo vietas sugrąžinti atnaujinti memorialinio ansamblio kūriniai. Į Žvaginių piliakalnį Klaipėdos rajone sugrįžo 27 medinės skulptūros, kuriose įamžinta sustingusi kančia. Skulptūras imtasi restauruoti, nes laikas joms jau buvo gerokai pakenkęs. Tikimasi, kad per liepą bus atnaujintos ir likusios dvi skulptūros, kurios buvo labiausiai sutręšusios. Šis unikalus skulptūrų memorialas, pastatytas 1972-aisiais, skirtas 1941 metų birželio 23-iosios hitlerininkų sušaudytiems Ablingos gyventojams ir sudegintam kaimui atminti. Pretekstu žudyti gyventojus tapo kelių vokiečių kareivių mirtis, kai jų dviratininkus apšaudė sovietų kariai. "Ablingos memorialas liks autentiškas". RESPUBLIKA
Ketvirtadienį darbininkai išmontavo paskutinę iš keturių "Vilniaus - Europos kultūros sostinės" (VEKS) skulptūrą - molekulę. 90 tūkst. litų miestui kainavę statiniai visiškai sunyko. "Skulptūros utilizuotos. Erdvė bus sutvarkyta ir kol kas molekulių vietoje tikrai neplanuojame statyti nieko naujo", - "Vakaro žinioms" sakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža. Į šiukšlyną išvežus VEKS" molekules neskubama spręsti likusių skulptūrų klausimo. Didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukęs rūdijantis vamzdis Neries krantinėje ir toliau "džiugins" praeivius. Perspektyvos Neries krantinėje nuolatos matyti VEKS palikimą visai nedžiugina Lietuvos menininkų. "Tai jokia meninė vertybė, tai bjaurastis, miestas jį privalo nuimti", - sakė dailininkas Aloyzas Stasiulevičius. Tačiau, pasak Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, kol kas savivaldybė sprendimų priimti negali, nes dalis "kūrinių" priklauso privatiems savininkams. "Surūdiję vamzdžiai Vilnių puoš dar ilgai". VAKARO ŽINIOS
70 studentų iš penkiolikos šalių birželio 18 dieną susirinko į Juodkrantėje vykstančias kūrybines dirbtuves "Vasaros MEDIA studija 2012". Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) organizuojamuose mokymuose, kuriuos finansuoja Europos Sąjungos programa "Media training" bei Kultūros rėmimo fondas, kasmet dėmesys skiriamas kurios nors kino kūrėjų specialybės darbo ypatumams analizuoti. Pasak projekto vadovės Inesos Kurklietytės, dalyvauti kviečiami visų Europos aukštųjų kino mokyklų studentai. Pirmoji mokymų savaitė buvo skirta teorinėms paskaitoms su žymiais Europos kino industrijos profesionalais, antroji - trumpametražių filmų kūrimui. Geriausių filmo kūrėjų laukia skulptoriaus Algirdo Kuzmos kurtos statulėlės "Žuvys", o pačiu geriausiu išrinkto filmo autoriai gaus vieną kilometrą kino juostos. "Juodkrantėje - jaunųjų Europos kino kūrėjų dirbtuvės". VAKARŲ EKSPRESAS
Garsus džiazo virtuozas, būgnininkas, perkusijos meistras, kompozitorius ir audiovizualinių instaliacijų kūrėjas Vladimiras Tarasovas dažniau būna užsienyje negu Vilniuje, nes ten yra laukiamas koncertų ir parodų salėse. Įvairiapusio talento menininkas prisipažįsta labai pasiilgstantis Lietuvos, savo namų Pilaitės rajone. Šį sykį atvykęs tik kelioms dienoms, jis spės pademonstruoti savo talentą ir džiazo, ir šiuolaikinio meno gerbėjams. V. Tarasovas šiuo metu sostinės "Litexpo" parodų centre vykstančioje vaizduojamojo meno mugėje "ArtVilnius 12" pristatė savo kūrinius "Kalėdų vainikas" ir "Inside Out", o šiandien vakare kviečia džiazo mėgėjus į kiek neįprastą koncertą salėje "Piano.lt", kuriuo pradeda ciklą "5 vakarai su Vladimiru Tarasovu". Pokalbis su juo - "Būgnininkas - tarp dviejų mūzų". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Senos sukčių pasakos apie tėvo neva padarytą avariją sujaudintas 10-metis nusikaltėliui atidavė mamos papuošalus ir nešiojamąjį kompiuterį. Nepažįstamas asmuo į kuršėniškių namus fiksuotojo ryšio telefonu paskambino birželio 27-osios popietę ir, prisistatęs policijos pareigūnu, mažamečiui pasakė, jog jo tėtis, kuris šiuo metu ura Norvegijoje, padarė avariją. Tariamas policininkas vaiko išklausė apie namie turimus vertingus daiktus, po to nurodė sudėti į maišelį juvelyrinius dirbinius, kurie esą padėsiantys į nelaimę patekusiam tėvui. Maždaug po 15-20 minučių į namus atėjusiam nepažįstamam asmeniui 10-metis atidavė papuošalus ir nešiojamąjį kompiuterį. Grįžusi vaiko mama aferistų padarytą žalą įvertino daugiau nei 2,5 tūkst. litų. Policijoje dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. "Mažamečio patiklumu pasinaudojo sukčiai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Žemaitiją terorizavusios "šilinių" gaujos vadeiva laikytam 46-erių Vincui Šiliui į laisvę dar anksti - tokią išvadą ketvirtadienį padarė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Pravieniškių pataisos namų administracijos teikimą išleisti šį nuteistąjį pirma laiko. V. Šiliui dar liko kalėti daugiau nei 3,5 metų, tačiau praeityje garsus telšiškis nusprendė pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe ir bandyti į laisvę išeiti anksčiau. Dar 2000-aisiais suimtas V. Šilys vėliau buvo nuteistas 15,5 metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, turto prievartavimą, dviejų priešiškos stovyklos atstovų nužudymo organizavimą, netikrų JAV dolerių gamybos organizavimą ir padirbtų pinigų paleidimą apyvarton dideliais kiekiais, kitus nusikaltimus. "Šiliniai" gaujos klestėjimo laikais pagamino ir realizavo daugiau nei 10 mln. puikios kokybės netikrų JAV dolerių. "Teismas V. Šiliui neįteikė bilieto į laisvę". RESPUBLIKA
Prieš metus Kauno technologijos universiteto studentui 26 metų Mindaugui Žemguliui už sunkų sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą šaudmenų laikymą buvo skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, bet prokurorai tokį nuosprendį apskundė - paprašė M. Žemgulio veiksmus vertinti kaip pasikėsinimą nužudyti žmones. Vėl stojusiam prieš Klaipėdos apygardos teismą kaltinamajam bausmės terminas pailgintas dvejais metais.M. Žemgulio bėdos prasidėjo, kai jis 2009m liepos 19-ąją, po šventės Gargždų centre, susipešus dviems jaunuolių grupėms, išsitraukė iš automobilio ten laikomą revolverį "Kora Brno" ir ėmė šaudyti juo tol, kol baigėsi šoviniai.
Pasivijęs gargždiškius Andrių Žemeikį ir Tomą Puplesį, su kuriais anksčiau ne tik kartu mokėsi, bet ir gyveno viename bendrabutyje, jis ėmė į juos šaudyti - kulkos vaikinams pataikė į galvas. M. Žemgulys taip pat sužeidė Andrių Stonį ir Karolį Stonį. Šaulys buvo neblaivus - jam nustatytas daugiau kaip 2 promilių girtumas. M. Žemgulys liovėsi siautėti tik tada, kai baigėsi šoviniai. Peršautoms aukoms M. Žemgulys turės atlyginti 125 tūkst. litų žalą. "Vietoj studijų - ilgi metai už grotų". LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) senokai nebeveikia, nebegamina elektros, todėl nebegauna pajamų už parduotą energiją, kurių dalį pervesdavo į jėgainės uždarymo fondą. Todėl fondas nepaliaujamai senka, nes naujų jo papildymo šaltinių neieškoma. Į tai reaguodama Energetikos ministerija ketina nueiti lengviausiu keliu: siūlo nebevykdyti Vyriausybės duotų pažadų finansuoti dalies dėl elektrinės uždarymo kilusių socialinių problemų sprendimo regione, nors įsipareigota tą daryti bent iki 2015-ųjų. Energetikos ministerija Vyriausybei teikia projektą, kuriuo siūlo visam IAE regionui - Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybėms - nebeskirti finansavimo smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo projektams. Zarasams ir Ignalinai braukiamas finansavimas ir vietos iniciatyvų skatinimui profesinio mokymo, įdarbinimo srityse, jaunimo verslumo projektų įgyvendinimui ir t.t. Čia išimtis padaryta tik Visaginui.
"Įvertinant neigiamus socialinius ir ekonominius IAE eksploatavimo nutraukimo padarinius regionui, ilgą laiką buvo teikiama parama verslo ir infrastruktūros plėtros priemonėms regione įgyvendinti, tam buvo naudojamos fondo lėšos. Tačiau sustabdžius Ignalinos AE antrąjį bloką fondas nėra papildomas, nors Energetikos ministerija dėl jo papildymo ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas", - karpymo priežastį nurodo Energetikos ministerija. "Ši Vyriausybė pažadėjo kilusių socialinių problemų sprendimą finansuoti iki 2014-ųjų pabaigos, tačiau pažado nebevykdo", - konstatavo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Tuo tarpu Visagino merė Dalia Štraupaitė džiaugiasi, kad Vyriausybė ketina artimiausiu metu savivaldybei skirti šiek tiek pinigų, tačiau, anot jos, jei socialinių pasekmių, atsiradusių dėl jėgainės uždarymo, sprendimas bus paliktas pačiai savivaldybei, joje kils socialinis sprogimas, mat Visaginas neturi pinigų nei verslo skatinimui, nei kitoms svarbioms sritims. "Gresia socialinis sprogimas". RESPUBLIKA
Saulės kolektoriai ant daugiabučių gyvenamųjų namų stogų dar naujiena, tačiau besidominčiųjų šia ekologiška, taupia ir šiuolaikiška šildymo sistema kasdien daugėja. Saulės kolektoriai jau puikuojasi ant daugelio įmonių stogų, atsinaujinančios energijos šaltiniai taupo iniciatyvių, šiuolaikiškomis technologijomis besidominčių ir nebijančių jas diegti privačių namų bei sodybų savininkų pinigus. Tačiau saulės kolektorius ant daugiabučių namų stogų galima pamatyti tik Panevėžyje. Vienas seniausių Panevėžio daugiabučių 1958 m. statytas namas Marijonų g.31 bei prie jo prijungtas 31A saulę ant stogo jau įdarbino. Pasak namų bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės, gyventojų nereikėjo įkalbinėti, kad namus reikia renovuoti, tačiau teko nueiti ilgą kelią, metus sugaišti, kol ištrūko iš monopolininkų šilumos tiekėjų gniaužtų.
B. Valkiūnienė suskaičiavo, kad jos didelė 4 vaikų šeima per 12 mėnesių už šildymą, karštą vandenį, "gyvatuką" išleido tik 1 092 litus - vidutiniškai per mėnesį nereikėjo nė šimto litų. Patį šalčiausią mėnesį šildymas kainavo tik 250 litų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad pasikeitė gyvenimas. Nebėra streso dėl artėjančios žiemos ir gresiančių mokesčių už šildymą. Marijonų gatvės 31-asis namas Panevėžyje jau turi sekėjų. Saulės kolektorių ant namo stogo įsirengė ir Vaitkaus gatvės 3-iasis namas. Gyventojai šią vasarą tikisi 40 proc. sumažinti mokesčius už karštą vandenį. 75 butų namo pirmininkas Alfredas Juodokas, rinkdamas po 1 tūkst. litų iš namo gyventojų, dar nežinojo, kad galės gauti valstybės paramą, apie 30 proc. investicijų susigrąžinti per Aplinkos ministeriją. Planuojama, kad gyventojų investicijos į saulės kolektorių atsipirks per 6-7 metus, o gal ir greičiau. "Saulės dovanos ant daugiabučio stogo". RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Didžiausiame Pietų Lietuvos kurorte Druskininkuose įkurtuvės - sveikatinimo ir poilsio komplekse "Grand SPA Lietuva" šiandien iškilmingai atidaromas prabangus keturių žvaigždučių apartamentinis viešbutis "Dzūkija". Pasak "Grand SPA Lietuva" sveikatinimo ir poilsio komplekso generalinio direktoriaus Vladimiro Ščiupakovo, prabangus viešbutis "Dzūkija", įsikūręs išskirtinai gražioje vietoje, ant Nemuno ir Ratnyčėlės upių santakos šlaito, ne tik tęs senąsias Druskininkų kurorto sveikatinimo ir gydymo tradicijas, bet ir užpildys Druskininkuose bei minėtame komplekse didesnių apartamentų nišą. "Dzūkija" - paskutinis didžiausio Druskininkų sveikatinimo ir poilsio komplekso "Grand SPA Lietuva" objektas. Be jo, čia po vienu stogu jau yra įsikūrę dar du poilsiautojų pamėgti viešbučiai - "Druskininkai" ir "Lietuva", konferencijų salės, vandens parkas, diagnostikos ir odontologijos klinikos ir kt. LIETUVOS ŽINIOS
RŪPYBA
Vadinamąjį pagalvės mokestį už kurorto infrastruktūrą pradėjusią rinkti Palangos savivaldybę užplūdo prašymai taikyti išimtis ir atleisti nuo rinkliavos. Net ir simbolinis vieno lito mokestis už nakvynę Palangoje kai kuriems poilsiautojams esą tampa nepakeliama našta. Pirmoji privaloma rinkliava susirūpino Lietuvos neįgaliųjų draugija. Vos tik paskelbus apie Palangos valdžios sprendimą jos pirmininkas Zigmantas Jančauskis prašymą atleisti nuo rinkliavos Šventojoje stovyklaujančius draugijos narius savivaldybei atsiuntė dar gegužės pradžioje. Draugijos įsigytose patalpose vykdoma Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos programa, kuri finansuojama iš biudžeto. "Naujam mokesčiui nebuvo numatyta projektinių lėšų, tad labai prašome rasti galimybę paremti Lietuvos neįgaliųjų draugiją", - aiškino Z. Jančauskis.
Tačiau neįgaliesiems savivaldybė atsakė, kad taikyti išimčių nenumatyta. Paramos tikisi ir Lietuvos gausių šeimų asociacija. Palangos savivaldybė neslepia, kad rinkliavos tvarką nusižiūrėjo nuo Druskininkų, kurie už nakvynę renka po du litus. Perpus rinkliavą sumažinusi Palanga neapmokestina vaikų iki 10 metų. Druskininkuose rinkliavą reikia mokėti už vaikus nuo 7 metų. "Pagalvės mokestis Palangoje išjudino prašytojus". LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Klaipėdoje prieš keletą mėnesių pradėta "Viktorijos" viešbučio fasado rekonstrukcija, suteikusi vilčių, kad uostamiestis pagaliau atsikratys miesto centrą darkančio vaizdo, šiuo metu vyksta labai lėtai. Darbus varžo finansiniai nesklandumai. Planuojama, kad darbininkai vėl visu tempu į darbą kibs iki Mindauginių. Patį viešbučio fasadą rekonstruoti žadama baigti šių metų spalio pabaigoje. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) skelbtas konkursas antros regioninio sąvartyno sekcijos statytojui parinkti baigėsi šnipštu. Konkurso dalyviai užsiprašė kone dvigubai daugiau, nei ŠRATC gali mokėti. "Pagal parengtą techninį projektą numatomų darbų kaina galėjo siekti apie 6 mln. litų. Vienas konkurso dalyvis paprašė dvigubai, kitas - irgi per daug", - sakė ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Monika Narbutienė. Jos teigimu, buvo prašoma ne tik įrengti antrą sąvartyno sekciją, bet ir atlikti filtrato įrenginių rekonstrukciją. Dabar pirma sąvartyno sekcija greitai bus perpildyta, o antra - nė nepradėta statyti.
Teigiama, kad į pirmą sekciją dar gali būti atvežta apie 83 tūkst. tonų atliekų, o pirmos sąvartyno sekcijos užteks iki šių metų spalio. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros vedėjas Egidijus Kvasauskas neatsakė į klausimą, kas atsitiks, jei iki spalio antra sekcija nebus pastatyta. Pakartotinis konkursas jos statytojui parinkti bus skelbiamas dar šią arba kitą savaitę. "Žlugo konkursas dėl antros sąvartyno sekcijos". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
SPORTAS
Šiandien Kaune prasidės jaunių (iki 17 metų) vaikinų krepšinio pasaulio čempionatas. Lietuvos rinktinės treneris Paulius Juodis neskuba dalyti skambių pažadų, bet viliasi, kad sirgaliai taps šeštuoju žaidėju, o spragas aukštaūgių grandyje padės užkamšyti komandiniai veiksmai. Oficialus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) 17-mečiams iškeltas tikslas - patekti į geriausiųjų penketuką, tačiau P. Juodis neslepia, kad jį pasiekti bus nelengva. "Kaip treneris visada noriu maksimalaus tikslo, bet reikia atsižvelgti ir į realybę. Pernai 16-mečių Europos čempinate užėmėme tik 13-ąją vietą. Švaistytis pažadais tikriausia būtų neetiška. Galiu patikinti, kad kausimės kiekvienose rungtynėse ir kausimės dėl pergalės. Tokį pažadą tikrai galiu duoti", - sakė treneris. Pasak LKF vykdomojo direktoriaus Pauliaus Motiejūno, tikimasi, kad žiūrovų rungtynėse turėtų susirinkti mažiausiai 2 tūkst. Lietuvoje šiemet vyks ir Europos jaunučių bei jaunių čempionatai. SPORTO ŽMONĖS - RESPUBLIKA
Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstančio Europos lengvosios atletikos čempionato moterų 100 m sprinto finale Lina Grinčikaitė iškovojo bronzą ir atvertė naują puslapį Lietuvos sporto istorijoje. Moterų 100 m bėgimo finale Edmundo Norvilo auklėtinė 25-erių klaipėdietė L. Grinčikaitė bėgo paskutiniuoju, aštuntuoju, takeliu, tačiau tai nesutrukdė jai konkuruoti su pajėgiomis varžovėmis dėl prizinės vietos - L. Grinčikaitė pirmoji Europos čempionatų istorijoje vakar iškovojo Lietuvai medalį sprinto rungtyje (11,32 sek.). Lietuvę vos 4 šimtosiomis pralenkė čempionės titulą pelniusi bulgarė Iveta Lalova, ir tik fotofinišas lėmė, kad sidabras atiteko ukrainietei Olesiai Povh (11,32 sek.). Ketvirtadienį 100 m sprinto finale startavęs Rytis Sakalauskas dėl pusfinalyje patirtos traumos (iškart po finišo jis nukrito), deja, negalėjo kovoti dėl medalio. "L. Grinčikaitė atvertė naują puslapį". LIETUVOS ŽINIOS
Artėja Europos veteranų krepšinio čempionatas Lietuvoje - liepos 28-ąją Kaune startuos jau septintosios senojo žemyno pirmenybės, kuriose sirgaliai išvys ne vieną oranžinio kamuolio legendą. "Šių pirmenybių laukėme lygiai 12 metų ir pagaliau mums buvo patikėta teisė surengti pirmenybes Lietuvos krepšinio sostinėje Kaune", - ketvirtadienį vykusioje specialioje spaudos konferencijoje džiaugėsi čempionato organizacinio komiteto prezidentas Anatolijus Čupkovas. Pasak jo, krepšinio kovos sutrauks apie 2 000 krepšininkų. Ant parketo vėl susitiks buvę garsūs krepšinio meistrai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Budnikas, Vitoldas Masalskis, Virginijus Jankauskas, Mindaugas Arlauskas, Aleksandras Volkovas, Sergejus Tarakanovas, Saulius Štombergas, Darius Lukminas ir daugelis kitų. Didžiausią delegaciją į varžybas atveš tradiciškai labai aktyviai veteranų varžybose dalyvaujantys Rusijos atstovai. Ne ką mažiau komandų bus iš Lietuvos ir Vokietijos. "Krepšinio legendos - pakeliui į Kauną". KAUNO DIENA
Prie Kauno hidroelektrinės kiekvieną trečiadienio vakarą renkasi būrys vandens sporto mėgėjų - čia vyksta baidarių varžybos, kuriose gali dalyvauti visi norintieji. Varžybų dalyviai plaukia nuo Kauno hidroelektrinės iki prieplaukos šalia Vytauto bažnyčios. Pasak varžybų organizatoriaus Lino Semaškos, rungtyniaudami žmonės turi galimybę pabendrauti su bendraminčiais, smagiai praleisti laiką, o kurie nori - ir pasivaržyti dėl prizinės vietos. L. Semaškos teigimu, visi varžybų dalyviai gauna atminimo raštus, kuriuose nurodoma jų įveikta trasa ir per kiek laiko pavyko ją įveikti. Vasaros sezono pabaigoje bus sumuojami dalyvių surinkti taškai, o daugiausia jų pelniusiems baidarininkams organizatoriai žada ne tik baidarę, bet ir kelionę į Suomiją. KAUNO DIENA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą