Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus. Kažkam paspaudus stebuklingą mygtuką, Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas atsidūrė Seimo šios savaitės darbotvarkėje, o jo priėmimas numatytas jau šeštadienį, paskutinę pavasario sesijos dieną. Daugeliui projekto nuostatų besipriešinančios profesinės sąjungos teigia, kad tai esąs bandymas darbo santykiuose Lietuvoje įteisinti vergovinę santvarką. Be kita ko, Vyriausybė Darbo kodekso pakeitimais siūlo leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis neterminuotam darbui, esant reikalui leisti dirbti ilgiau nei 8 val. per darbo dieną, sumažinti atleidžiamiems darbuotojams išeitines išmokas ir sutrumpinti įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo terminą.
Neregėta skuba papiktino opozicijoje esančius politikus, skeptiškos nuomonės dėl projekto ateities neslepia net valdančiosios koalicijos atstovai. Socialdemokratų ir Darbo partijų atstovai atvirai kritikavo siūlomas Darbo kodekso pataisas, teigdami, kad jos visiškai nepaveiks naujų darbo vietų kūrimo, bet dar labiau paskatins šešėlinį verslą. Ateinantį šeštadienį, kai planuojamas skandalingojo projekto priėmimas, profesinės sąjungos žada į gatves išvesti tūkstančius protestuotojų. Į sostinės savivaldybę leidimo rengti mitingą jau kreiptasi. "Į vergiją varoma skubos tvarka". RESPUBLIKA
Vyriausybė neatsižvelgė į praėjusią savaitę mitingavusių pareigūnų reikalavimus ir algų pareigūnams iki prieškrizinio lygio nedidins. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, jog algos didės "tada, kada susibalansuos biudžetas", o taip, tikėtina, neįvyks niekada. Pirmadienį ministrų kabinetas nutarė nekelti šiuo metu 450 litų siekiančio bazinės algos dydžio, nuo kurio priklauso valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų atlyginimai. "Mes priėmėme sprendimą, kad bazinė alga - 450 litų, kaip buvo pastaruosius porą metų, taip ir lieka kitais metais", - žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras A. Kubilius. Teisėsaugos pareigūnai praėjusią savaitę mitingais reikalavo grąžinti finansavimą į 2008 m. lygį. Jų teigimu, tam kitais metais visai teisėsaugos sistemai turėtų būti skirta 400 mln. litų daugiau negu šiemet. "Mitingai A. Kubiliaus širdies nesuminkštino". VAKARO ŽINIOS
Prie Radviliškio rajono savivaldybės pirmadienį piketavo radviliškiečiai, besipiktinantys, kad kyšininkavimu STT pareigūnų įtariamas ir dėl to savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų netekęs Eugenijus Pranevičius vėl įsitaisė šiltoje kėdėje. Balandžio pradžioje atleistas iš administracijos direktoriaus pareigų E. Pranevičius neseniai buvo paskirtas eiti Radviliškio rajono savivaldybės Turto ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas. Radviliškio rajono taryboje yra 25 nariai, tačiau 3 iš jų narystė sustabdyta dėl STT pareigūnų pateiktų įtarimų korupciniais nusikaltimais. Teismo sprendimu nuo tarybos nario pareigų yra nušalinti Aloyzas Juodis, Gintaras Žilėnas ir buvęs rajono meras Antanas Čepononis. "Reikalavo pašalinti korupcijos skandalo herojų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiltose kėdėse jau įsitaisė abu aukščiausius postus Radviliškio savivaldybėje užėmę konservatoriai - korupcijos skandalo veikėjai - eksmeras Antanas Čeponinis ir buvęs administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius. Konservatorių lyderiui A. Čepononiui atsivėrė durys į savivaldybei priklausančią įmonę "Radviliškio šiluma", o administracijos direktoriaus postą praradęs E. Pranevičius sugrįžo į ankstesnes pareigas - tapo savivaldybės ūkio skyriaus vedėju. Radviliškio rajone tvarkytis kaip savo dvare konservatoriams leidžia savivaldos rinkimų rezultatai - šios partijos nariai taryboje turi daugumą - net 13 iš 25 mandatų. Radviliškio rajoną korupcijos skandalas supurtė pernai gruodžio 19-ąją, kai STT agentai vieną po kito sulaikė A. Čeponinį, E. Pranevičių, tarybos narį Aloyzą Juodį. Iš viso buvo sulaikyta 11 įtakingų konservatorių ir verslo struktūrų atstovų. "Įklimpę Radviliškio politikai neskęsta". LIETUVOS RYTAS
Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė, bet tai ir viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos. Per ateinančius kelerius metus Lietuvoje gali būti sukurta 61-oji savivaldybė - Pabradėje, tačiau tik tuo atveju, jei Seimas pritartų atitinkamo įstatymo pakeitimams. Regis, nauja Pabradės savivaldybė - tai viskas, kas liko iš metų metus žadamos vietos savivaldos reformos. Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų vietos valdžia struktūriškai liks nepasikeitusi. Argumentai keli: nėra pinigų, nes šalį užklupo ekonominis sunkmetis, taip pat reformų nenori patys gyventojai. Pasak Vytauto Kurpuveso, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, "tokia iniciatyva kol kas tik viena - Pabradės". Koks Lietuvoje turėtų būti savivaldybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma ne vienus metus. Būsimos reformos koncepcija buvo parengta dar 2006-aisiais, tačiau planai taip ir nugulė į stalčius. "Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius". KAUNO DIENA
Po patirto insulto iš komos atsigavusi ekspremjerė Kazimira Prunskienė nustebino giminaičius prabilusi portugalų kalba, kurios daugiau nei prieš 30 metų mokėsi prieš kelionę į Braziliją. Ji taip pat be stabtelėjimo giedojo Lietuvos himną, dainavo vaikystės daineles. Pasak Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vedėjo Juozo Ivaškevičiaus, "taip atsitinka, kai giliai pasąmonėje glūdėję dalykai staiga ima ir atsikuria". Gydytojo tvirtinimu, atsibudus po komos kartais prireikia viso likusio gyvenimo, kad grįžtų senieji įgūdžiai. Dėl to jį džiugina sparčiai gerėjanti K. Prunskienės sveikata. "Galima labai pasidžiaugti, jog K. Prunskienės būsena yra tokia, kad ji gali pradėti aktyviau reikštis asmeniniame, o galbūt ir visuomeniniame gyvenime", - sakė J. Ivaškevičius. "Prabilo portugalų kalba". LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, "Vilnijos" draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai - tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai kitais projektais ruošiamasi smogti daug skaudžiau. Pasak K. Garšvos, šiuo metu svarstomi keli įstatymai, susiję su valstybine lietuvių kalba ir galintys gerokai sumenkinti jos reikšmę. K. Garšvos teigimu, svarbiausias yra Valstybinės kalbos įstatymas, taip pat jis baisisi planais keisti ir Tautinių mažumų įstatymą. Anot jo, lenkai nori pagal senus autonomininkų reikalavimus į įstatymą perkelti reikalavimus, kad teritorijose, kur kompaktiškai gyvena daug tautinės mažumos atstovų, sudarančių ne mažiau nei 20 proc. visų gyventojų, būtų įteisinta regioninė kalba.
"Čia kalbama ne tik apie dvikalbius gatvių pavadinimus, o apie dar rimtesnius dalykus. Pavyzdžiui, gal apie 20 proc. Vilniaus gyventojų sudaro lenkai. Tad visose valstybės institucijose, kurios įsikūrusios Vilniuje, jos darbuotojai privalėtų mokėti lenkų kalbą. Jei nemokėtų - būtų atleidžiami iš darbo", - sakė K. Garšva. Be to, gatvių pavadinimai būtų net ir verčiami. Pavyzdžiui, Arklių gatvė rusakalbių gyvenamose teritorijose vadintųsi "Lošadinaja ulica". K. Garšvos teigimu, be pavojaus lietuvių kalbai, tokie dalykai keltų ir kitų problemų.
Jis taip pat priminė, kad Kultūros ministerija jau yra parengusi tautinių mažumų įstatymo koncepciją, kurios pagrindu vėliau gali būti keičiami ir kiti įstatymai. "Joje yra numatyti ne tik gatvių užrašai keliomis kalbomis, ne tik regioninės kalbos įteisinimas, bet ir vietovių užrašai tautinių mažumų kalba. Kitaip tariant, būtų rašoma "Wilno", "Kowno" ir panašiai. Visagine būtų pripažinta regioninė rusų kalba, Naujojoje Vilnioje - baltarusių kalba", - informavo K. Garšva. Kalbininko nuomone, reikia saugoti lietuvių kalbą, nes be jos nebūtų Lietuvos. "Lietuvių kalba gujama iš Lietuvos". RESPUBLIKA
Kultūros paveldo departamentas patvirtino pirmąjį Klaipėdos miesto piliavietės atkūrimo darbų techninio projekto etapą. Uostamiesčiui tai - labai svarbus sprendimas, kuris leis atgaivinti pilies ir bastionų kompleksą. Pirmajame atkūrimo darbų etape numatyta sutvarkyti princų Frydricho ir Karlo bastionus bei juos jungiančią šiaurinę kurtiną, kurioje archeologinių tyrimų metu rasti senojo miesto kultūriniai sluoksniai. Kurtina bus su įrengta požemine patalpa, kurioje ketinama šiuos sluoksnius eksponuoti. Taip pat bus įrengta nauja konstrukcija, apsauganti archeologines atodangas nuo neigiamo aplinkos bei klimato poveikio. Klaipėdos pilis visais laikais buvo svarbiausia miesto dalis, nuo kurios uostamiestis pradėjo augti. Pirmąkart ji paminėta 1252 m. dokumente, kuriuo didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutarė pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. "Prasideda piliavietės atgaivinimo darbai". VAKARŲ EKSPRESAS
Nepaisydamas mokytojų streiko ir kitokių formų protestų, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją. Joje numatyta daugybė mokytojus į neviltį varančių nuostatų, tačiau labiausiai jie pyksta dėl to, kad, išdirbę mokyklose 30 metų, bus laikomi "atitarnavusiais" ir nebedėstys pamokų, o dirbs kažkokį papildomą darbą. Mokytojai bus nei pakarti, nei paleisti: į pensiją jie išleidžiami nebus, tačiau ir normaliai dirbti jiems nebebus leidžiama, nes esą per tiek laiko pakrinka pedagogų psichika.
Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, "kai kurie dalykai, dėl kurių buvo skelbiamas streikas, buvo patenkinti ir iš koncepcijos išbraukti, tačiau ne viskas". Pavyzdžiui, nuspręsta, kad mokytojas, baigęs aukštąjį mokslą ir įgijęs kvalifikaciją, vis tiek maždaug trečdalį pirmųjų metų turės mokytis - nežinia kur, nežinia ką, nežinia už kieno pinigus. Taip tarp eilučių pripažįstama, esą Lietuvos edukologijos universitete mokytojai prastai parengiami. Naujiems mokytojams bus duodama rekomendacija, ar jie gali dėstyti, ar ne. "Mokytojų nepakars, bet ir nepaleis". RESPUBLIKA
Galerijoje "Kauno langas" pristatyta paroda "Abrozdėliai". Pasak dailininko Gvido Latako, ši paroda rengiama "dėlei bendravimo". "Šiton parodon, sakiau, kviesime tik užkietėjusius ir užkietėjusias davatkas, - kam dar nesvetima senoji krikščioniškoji dailė arba dar senesnė - pagoniškoji", - sakė G. Latakas. Abrozdėliai - mažo formato paveikslėliai - anksčiau buvo naudojami kaip įdėklai į maldaknyges. Juos platino kunigai - dovanojo kalėdodami vaikams. "Abrozdėliai" - tai savotiškas tiltas tarp Kauno ir Telšių, kurie jau nuo seno garsėjo aukštesniąja dailės mokykla, anuomet vadinamu technikumu, o dabar ten - jau Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas. "Abrozdėliai" - profesionalių, gerai amatą įvaldžiusių menininkų paroda, o kiekviename kūrinėlyje slypi sakralumo spindulėlis. Paroda "Kauno galerijoje" veiks iki liepos 1-osios. "Sakralumo spindulėlis, nušvitęs "Abrozdėliuose". KAUNO DIENA
Didysis Meistras Augustinas Savickas užgeso trumpiausią metų naktį, baltų žemėse liepsnojant Joninių laužams ir skambant gyvenimą šlovinančioms dainoms. Šlovinti gyvenimą, meilę, šeimos santarvę, kalbėti apie pasaulio grožį, prisimenant jo laikinumą ir trapumą, - tai buvo pagrindinė Meistro tema, įsitvirtinusi pastaraisiais jo kūrybos dešimtmečiais. Augustino Savicko biografija gali duoti peno ne vienam romanui. Garsaus prieškario rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio sūnus, gimęs Kopenhagoje, vaikystę su šeima praleidęs Helsinkyje, vėliau - gyvenimas ir studijos Kaune. Kelionės su broliu po Angliją, Škotiją. Studijų tąsa Ženevoje. Prieš pat karą su motina gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje.
Šitoks vietovardžių kaleidoskopas - įprasta diplomato šeimos realybė. Prieš pat karą 1939 m. tėvas atvažiavęs į Lietuvą atsisveikinti su giminėmis ir išvykęs į Pietų Prancūziją, kur turėjo nedidelį ūkį, pavadintą Ariogala. Ten 1952 m. ir mirė. O Vilniuje studijuoti likusį sūnų užklupo karas. 1941 m. gavo kelialapį į Stalino rojų Sibire, netoli Novosibirsko, kur ketverius metus vergavo akmens skaldyklose. Visus tuos išgyvenimus dailininkas ne tik aprašė memuarų knygoje "Žalia tyla" (2002 m.), bet ir įamžino tapybos cikluose "XX amžius" bei "Kančios ženklai" (1988 m.). Pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, "A. Savickas yra kertinis XX a. Lietuvos tapybos akmuo, jis neatsiejamai susijęs su XX ir XXI a. dailės istorija". "Augustinas Savickas išėjo į rojaus sodus". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Garsiausias Klaipėdos grafitininkas, nutepliojęs daugybę pastatų, 23 metų Gintaras Genčas įkliuvo ir Klaipėdos apylinkės teisme buvo teisiamas už 34 nusikalstamos veikos epizodus. Jo užrašais "Gin ov" nuo 2011-ųjų balandžio iki 2012-ųjų sausio mėnesio buvo sudarkytas ne vienas Tiltų, Herkaus Manto, J. Janonio ir kitų uostamiesčio gatvių pastatai. Subjaurotų pastatų savininkams G. Genčas turės sumokėti už patirtą žalą - daugiau nei 14 tūkst. litų. Be to, vaikinas privalės kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 valandų. Teismo sprendimo jis neskųs, stengsis uždirbti pinigų ir atiduoti juos nukentėjusiems. "Tepliotoją auklės darbu". LIETUVOS RYTAS
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nepagrįstu pripažino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) buvusio vadovo Vitalijaus Gailiaus skundą dėl tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymo patikrinti jo asmens patikimumą. Tačiau, V. Gailiaus tikinimu, tai jam padės kitoje byloje. Uždarame posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal V. Gailiaus skundą Vidaus reikalų ministerijai (VRM) dėl tuomečio vidaus reikalų ministro R. Palaičio įsakymo dalies panaikinimo, VAAT teisėjų kolegija pirmadienį konstatavo, kad teismas negali panaikinti individualaus administracinio akto, kuris jau kitu vidaus reikalų ministro įsakymu buvo pripažintas kaip nebegaliojantis. Todėl V. Gailiaus skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tai jau antras V. Gailiaus pralaimėjimas ginčijant savo atleidimą iš pareigų ir jo aplinkybes.
Tačiau paties V. Gailiaus teigimu, "tai yra pirmoji pergalė, kuri turėtų sustiprinti mano teisinius argumentus kitoje administracinėje byloje dėl prašymo panaikinti ministro įsakymą dėl mano atleidimo iš darbo ir grąžinti į buvusias pareigas". Liberalcentristas R. Palaitis V. Gailių iš FNTT vadovo pareigų atleido vasario 15-ąją. Dėl šio sprendimo konservatorių kritikos sulaukęs R. Palaitis vėliau pats pasitraukė iš posto. "Pralaimėtą bylą įvardija kaip pergalę". LIETUVOS ŽINIOS
Garsaus kontrabandininko Viliaus Karaliaus sūnus neišvengs teismo dėl neteisėto praturtėjimo, nors jo skundai buvo pasiekę Konstitucinį teismą (KT). Ar kontrabandos karaliumi tituluojamas V. Karalius padėjo savo sūnui praturtėti? Jei padėjo, ar Edgaras Karalius žinojo, kad jo turtas įgytas neteisėtomis pajamomis? Į tokius klausimus turės atsakyti Vilniaus I-asis apylinkės teismas, kuriam teks nagrinėti 28 metų teisininkui E. Karaliui iškeltą baudžiamąją bylą dėl neteisėto praturtėjimo. Advokato padėjėju dirbantis E. Karalius kaltinamas, kad neturėjo teisėtų lėšų įsigyti daugiau kaip 7 mln. litų vertės turtą. E. Karaliaus turtais prokurorai susidomėjo tirdami jo tėvo V. Karaliaus galimai padarytus nusikaltimus. V. Karaliaus ir jo bendrininkų baudžiamąją bylą teismas turėtų pradėti nagrinėti rudenį. "Teismas turės skaičiuoti tėvo ir sūnaus pinigus". LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Vyriausybė siekia žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą - skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka: Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas atsidūrė Seimo šios savaitės darbotvarkėje, o jo priėmimas numatytas jau šeštadienį, paskutinę pavasario sesijos dieną. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus. Pirmadienį surengtoje diskusijoje su profesinėmis sąjungomis viena iš projekto autorių, socialinių reikalų ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė teigė, kad kiti darbo santykių liberalizavimo pasiūlymai projekte atsirado liberalioms partijoms spaudžiant. Liberalų suinteresuotumas mažinti garantijas darbuotojams akivaizdus. Pavyzdžiui, Vyriausybė, net ir teikdama nesuderintą projektą, išbraukė iš jo diskriminuojančią nuostatą, kuria darbdaviui leidžiama savo iniciatyva atleisti 65 metų sulaukusius darbuotojus. Tačiau tokią pataisą uoliai sukurpė ir užregistravo liberalas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Anot socialdemokrato Algirdo Syso, pataisomis bus atrištos rankos darbdaviams dar labiau savavaliauti. Pasak jo, "jeigu šitos pataisos bus prastumtos skubos tvarka, manau, tai bus signalas dirbantiesiems, kurie dar tebėra Lietuvoje, krautis lagaminus į užsienį, ir mes turėsime vežti darbuotojus iš trečiųjų šalių". Profesinių sąjungų atstovai piktinosi, kad valdžios noras radikaliai keisti gerai veikiantį Darbo kodeksą trukdo darbuotojų atstovų dialogui su darbdaviais, kuris vis dažniau baigiasi sėkmingai. Profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė neslėpė, kad Trišalėje taryboje durimis trinktelėję darbuotojų atstovai rankų sudėję nesėdės. Ateinantį šeštadienį, kai planuojamas skandalingojo projekto priėmimas, profesinės sąjungos žada į gatves išvesti tūkstančius protestuotojų. "Į vergiją varoma skubos tvarka". RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Premjero Andriaus Kubiliaus pažadai, kad įsteigta Energetikos ministerija (EM) valstybei daug nekainuos, liko tušti. Šiai institucijai išlaikyti skiriama vis daugiau lėšų. Dabar EM parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė nutarimo projektą, kuriuo prašo padidinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 78 iki 80. EM atstovų aiškinimu, papildomos pareigybės reikalingos Europos Sąjungos (ES) struktūrinei paramai programuoti ir administruoti. "Lietuvos žinios" primena, kad steigiant EM buvo numatyta, jog didžiausias leistinas pareigybių skaičius iš pradžių neviršys 47. Tačiau anksčiau nei planuota, 2009-ųjų viduryje, buvo paprašyta padidinti ministerijos darbuotojų skaičių iki 72 ir leisti disponuoti didesniu darbo užmokesčio fondu.
EM išlaikyti kasmet skiriama vis daugiau lėšų. Pavyzdžiui, 2010 m. valstybės biudžeto asignavimai siekė daugiau nei 240 mln. litų. Iš jų 2 mln. 820 tūkst. litų buvo panaudoti darbo užmokesčiui. Pernai EM skirta 281 mln. litų, iš jų darbo užmokesčiui - apie 4 mln. 800 tūkst. litų. Šiemet valstybės biudžete ministerijai numatyta skirti daugiau nei 409 mln. litų. Iš jų apie 5 mln. 300 tūkst. litų - darbo užmokesčiui. Seimo Ekonomikos komiteto nario socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus teigimu, aiškinimai, kad asignavimai EM padidėjo ES skiriamų lėšų sąskaita, neįtikina. Pasak jo, europiniai pinigai yra visos Lietuvos pinigai - vienodai taupytini ir naudotini racionaliai. Tačiau esą naivu tikėtis, kad nepriėmus tvirtų politinių sprendimų pažadai nedidinti valdymo išlaidų bus įgyvendinti. "Energetikos ministerija toliau pučiasi". LIETUVOS ŽINIOS
Bendrovė "Fortum Heat Lietuva", pasirengusi mesti pirštinę nuo rusiškų dujų priklausomiems šilumos gamintojams, planuoja alternatyvias biokuro ir atliekų deginimo elektrines Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus zonose. Tačiau jau pasigirdo bauginimų, kad tokios elektrinės tapsiančios tikra pragaištimi. "Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės "Fortum Heat Lietuva" planuojama atliekų deginimo elektrinė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje šalia įsikūrusias bendruomenes pavers sunkiosios pramonės įkaitais", - tokio turinio pranešimus platina rinkimams besirengiantis Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. Jis teigia spaudoje perskaitęs, kad Lietuvoje planuojamos elektrinės bus panašios į veikiančią Stokholme, kurioje deginamos nerūšiuotos atliekos. Ar Seimo nario ir jo sekėjų gąsdinimai turi pagrindo? "Kauno diena" nutarė siųsti žurnalistą į Stokholmą, kad jis apžiūrėtų "Fortum" elektrinę. "Baubas ar švari energija?" KAUNO DIENA
ĮMONĖS
Po inžinerinės ekspertizės paaiškėjo, jo tai, apie ką nesyk rašyta "Šiaulių krašte", tvirtinasi: "Toksikos" užsakymu Aukštrakiuose, šalia Šiaulių, pastatyta pavojingų atliekų deginimo gamykla neatitinka projektinių reikalavimų, o rangovas - italų bendrovė "Hafner SRL" - yra nepajėgus užbaigti darbų. Techninio projekto prižiūrėtojui - UAB "Statybos strategija" FIDIC inžinieriui pateikus galutinį vertinimą "Toksika" pagaliau praregėjo ir kol kas pro valstybinę priėmimo komisiją nebandys žūt būt prastumti pavojingų atliekų deginimo įrenginio Aukštrakiuose. Inžinieriaus ataskaitoje teigiama, kad pavojingų atliekų deginimo bandymai naujai pastatytoje gamykloje nepasiekė sutartyje nurodytų rezultatų ir yra nepripažįstami. Dabar "Toksika" gamyklos neperims, bandys pašalinti trūkumus. Tačiau svarbiausias trūkumas, kad gamykla galingesnė, nei numatyta sutartyje, oficialiai neminimas.
Pasak "Toksikos" valdybos pirmininko Pauliaus Martinkaus, pagal atliktas studijas Lietuvoje susidaro 12-16 tūkst. tonų pavojingų atliekų per metus, kurios galėtų būti deginamos gamykloje. Tačiau priminus, kad pagal aplinkosauginius reikalavimus leidžiama deginti tik 8 tūkst. tonų pavojingų atliekų per metus, P. Martinkus tik sumurmėjo: "Na taip, taip". "Stabdomas pavojingų atliekų deginimo gamyklos perėmimas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
STATYBA
2010-ųjų spalį prasidėjusi Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) delfinariumo rekonstrukcija užsitęsė. Delfinariumą buvo ketinama atidaryti po rekonstrukcijos 2011-ųjų vasaros sezono metu, tačiau jis vis dar neveikia. Tokia situacija susiklostė todėl, kad žlugo du rekonstrukcijos konkursai, kurių metu dėl netinamų muziejui sąlygų buvo atmesti dviejų šalies statybos bendrovių pasiūlymai rekonstruoti delfinariumą. Netolimoje ateityje planuojama surengti trečiąjį konkursą statybų rangovui. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, nuo 1979 metų, atidarius muziejų, akvariumo ekspozicija ir visas pastatas nebuvo remontuoti ar rekonstruoti, naudojamos šiandien moraliai pasenusios technologijos. Todėl dar 2007-aisiais pradėtas įgyvendinti investicinis projektas, numatantis esminį akvariumo sistemos įrengimą.
Preliminari projekto vertė - 32 mln. litų, muziejus jau panaudojo 9 mln. iš jų. Kasmet iš Vyriausybės investicijų programos projektui įgyvendinti skiriama apie 3 mln. litų, tačiau dėl tokio finansavimo muziejus negali pradėti statybos darbų. Todėl Klaipėdos regiono plėtros taryba nusprendė tarpininkauti kreipiantis į Vyriausybę su prašymų Lietuvos jūrų muziejui skirti tiesioginį finansavimą sukoncentruojant išskaidytas lėšas, kad būtų užtikrinti kuo trumpesni statybos darbų terminai. Šiuo metu delfinariumo delfinai gyvena Graikijoje, Atikos zoologijos sode. Tačiau tikimasi, kad po baseino rekonstrukcijos į Klaipėdą grįžę delfinai jau 2013-ųjų vasarą vėl džiugins žiūrovus savo pasirodymais. "Muziejus klimpsta rekonstrukcijose". VAKARŲ EKSPRESAS
PREKYBA
Žozė Manuelio Barozo vadovaujama Europos Komisija užsipuolė Lietuvą, esą ši diskriminuoja kitų šalių verslininkus siūlydama savo piliečiams remti vietos gamintojus. Priekaištų sulaukė tradicinė paroda "Rinkis prekę lietuvišką". Verslininkams tokie kaltinimai atrodo absurdiški, o politikai teigia, jog taip eurobiurokratai gina didelių korporacijų, o ne valstybių narių interesus. Pasak EK atstovybės Lietuvoje informacijos skyriaus vadovo Giedriaus Sudiko, Europos Komisija yra išsiuntusi prašymą Lietuvos institucijoms pateikti informaciją dėl šio renginio - "Komisija nori išsiaiškinti, koks yra Lietuvos institucijų dalyvavimas šiame renginyje ir koks šio renginio mastas". Parodą organizuojančios bendrovės "Ekspozicijų centras" vadovo Eriko Piskunovo teigimu, kol kas parodos likimas nėra iki galo aiškus.
Tuo tarpu Seimo narys Rimantas Smetona teigia, jog Briuselio biurokratai sukuria problemas tuščioje vietoje. "Man tai rodo Briuselio reikalų tvarkytojų visišką nukvakamą. Jie paprasčiausiai nebeturi ką daryti. Susiranda neva problemą ir pradeda ją spręsti. Visi susirūpinę laksto aplinkui. Galvoja, kaip čia įtikti, kaip nesunervinti", - sakė parlamentaras. R. Smetonos teigimu, tokie bandymai apriboti valstybių teises reklamuoti šalyje pagamintas prekes - netoleruotini. "Patriotiniai raginimai neįtiko Europos Komisijai". VAKARO ŽINIOS
Romantiškos jaunų miestiečių šeimų svajonės savaitgaliais poilsiauti įsigytose sodybose baigia sudužti - supratusios, kiek kainuoja sodybos išlaikymas ir kelionės, šeimos jų atsisako, parduoda. Neapsikentę kosminių mokesčių už šildymą į priemiesčių sodus ir artimesnius vienkiemius keliasi neturtingi daugiabučių gyventojai. Sodai ir sodybos nebrangsta, didesnis rinkos pagyvėjimas buvo tik gegužę. Utenos nekilnojamojo turto agentūros "Top Real" Pardavimo skyriaus vadovo Rimvydo Kviklio teigimu, sujudimas, kai vienos parduodamos sodybos savaitgalį važiuodavo apžiūrėti 2-3 pirkėjai, - jau istorija. Vilniečiai, vaizdingame Utenos krašte entuziastingai supirkinėdavę sodybas, pakeitė prioritetus. Dabar besidominčiųjų sodybomis poilsiui beveik neliko. Sodybų kainos Utenos krašte smarkiai nukritusios. Tos, kurios kainavo 10, 15 ar 20 tūkst. litų, o per nekilnojamojo turto burbulą brango iki 50-70 tūkst. litų, dabar grįžo į pradinę padėtį.
Aplink Alytų dar neišparduotos sodybėlės domina pačius alytiškius. Neapsikęsdami kosminių mokesčių už šildymą, miestiečiai pardavinėja savo butukus ir už gautus pinigus nusiperka sodybėlę už 15 km nuo miesto. Kam pavyksta rasti arčiau Alytaus, vos už 5 km, tenka mokėti iki 120 tūkst. litų. Jei atstumas 12-20 km, kaina krenta, sodybą galima gauti už 50-80 tūkst. litų. Kainą koreguoja ir žemės sklypo dydis. Tiesa, už išpuoselėtas vilas turtuoliai moka nuo 200 iki 450 tūkst. litų ir daugiau. Turtingesni alytiškiai ryžtasi įsigyti žemės sklypą ir patys statosi namus. Pasak Alytaus nekilnojamojo turto agentūros "Mirota" direktorės Rimos Mitkienės, "priemiesčio zonoje žemės sklypai gana pigūs, 21 arą žemės namų valdai galima įsigyti už 15 tūkst. litų". "Sodybos ir sodai sparčiai keičia paskirtį". RESPUBLIKA
VERSLAS
Lietuvos gėjų lyga, pradėjusi naudoti vadinamąjį testavimo metodą, kurio Vakarų šalyse neretai griebiamasi diskriminavimui įrodyti, demaskavo transporto bendrovę. Kai transporto įmonė atsisakė išnuomoti atvirą autobusą viešai gėjų akcijai, Lietuvos gėjų lyga kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę. Ši nustatė diskriminavimą ir įspėjo įmonę. Vilniaus bendrovė "Valandėlė" atsisakė išnuomoti autobusą Lietuvos gėjų lygai, kuri gegužės 17-ąją šventė Tolerancijos homoseksualams dieną. Atvirus autobusus Vilniuje nuomoja tik dvi įmonės: valstybinė ir privati. Gėjai nutarė kreiptis į privačią įmonę, nes turėjo karčios patirties - "Vilniaus troleibusai" prieš penkerius metus atsisakė po sostinę važinėti su gėjų reklama.
Atvykę balionais išpuoštu atviru autobusu gėjai iš keturių Europos šalių ketino išskleisti 30 metrų gėjų vėliavą prie Seimo ir Vilniaus savivaldybės. "Manau, kad tai gera pamoka - jei nori atsisakyti teikti paslaugą homoseksualams, iš pradžių perskaityk Lygių galimybių įstatymą", - aiškino Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko. "Verslininkai neišlaikė gėjų testo". LIETUVOS RYTAS
SPORTAS
Sekmadienio vakarą išsipildė viena didžiausių šiauliečio Gedimino Bagdono svajonių - dviratininkas ne tik laimėjo Šiauliuose surengtas šalies plento čempionato grupines lenktynes, bet ir iškovojo teisę startuoti Londono olimpinėse žaidynėse. 26-erių G. Bagdonas 170,3 kilometro (13 ratų po 13,1 km) trasą įveikė per 4 val. 15 min. 18 sek., ir sulaukė Lietuvos dviračių rinktinės vyriausiojo trenerio Artūro Kaspučio kvietimo į rinktinę. G. Bagdonas Londono olimpinėse žaidynėse startuos grupinėse lenktynėse. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
"Šiaulių" krepšinio klubo treneriu tapo 27-erių strategas Gediminas Petrauskas, praėjusį sezoną treniravęs Kėdainių "Triobet" komandą. Pirmadienį ekipos vadovai su naujuoju treneriu pasirašė sutartį dvejiems metams. Pasak naujojo trenerio, su klubo vadovais pokalbis vyko jau kurį laiką "Apsisprendžiau lengvai. "Šiauliai" - komanda su giliomis tradicijomis, dideliais tikslais ir ambicijomis. Ji atitinka mano, jauno trenerio, požiūrį ir norus, o galimybes pamatysime laikui bėgant", - sakė G. Petrauskas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
"Gal mes tiek daug jėgos ir ištvermės neturime, bet, manau, savo moterišku pajėgumu taip pat galime pasiekti aukštų rezultatų. Vyrai žaidžia futbolą ar krepšinį, bet ir moterys nepamiršta šių sporto šakų, todėl nemanau, kad mus reikia nurašyti ir penkiakovėje", "Kauno dienai" sakė paskutinę akimirką į olimpinį penkiakovininkų traukinį įšokusi 19-metė Gintarė Venčkauskaitė. Ji tikina didelės baimės prieš svarbiausią gyvenimo startą nejaučianti - tiesiog ruošiasi nepasiduoti. Interviu su G. Venčkauskaite - "Svarbu ne ūgis, o smūgis". KAUNO DIENA
"Toronto Raptors" komandos strategas Dwane'as Casey žada būti griežtas Jonui Valančiūnui. Treneris Hjustono universiteto salėje itin akylai stebėjo Lietuvos rinktinės dvikovą su Didžiosios Britanijos komanda, o ypač sekė du Kanados klubo lietuvius - Liną Kleizą ir Joną Valančiūną. L. Kleiza Toronte rungtyniaus jau trečius metus, o J. Valančiūnui tai bus debiuto sezonas. "Pasakiau Jonui, jog būsiu labai griežtas, nes noriu jam padėti tapti puikiu NBA žaidėju - jis turės prie to priprasti", - kalbėjo "Raptors" treneris. Interviu su juo - "Regi beribes galimybes NBA". LIETUVOS RYTAS
Lietuvos klubiniam futbolui ir toliau nepavyksta išbristi iš skandalų liūno. Pastarųjų savaičių tendencija - šalies stadionuose grėsmė kyla tiek apsilankiusiems sirgaliams, tiek žaidžiantiems futbolininkams, tiek mačams vadovaujantiems arbitrams. Paskutinis skambiai nuaidėjęs incidentas - A lygos dvikova Tauragėje tarp vietos "Tauro" ir Gargždų "Bangos" ekipų, kai po tauragiškio Mariaus Kižio stipraus smūgio į vartus kamuolys pataikė į "Bangos" gynėjo Aleksandro Ivanausko galvą - šis prarado sąmonę ir iš aikštės buvo išgabentas greitosios automobiliu, o "Bangos" administracijoje dirbantis futbolininko brolis Donatas smogė arbitrui Gediminui Mažeikai į galvą. Pareigūnai dėl chuliganiško elgesio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Neseniai Kuršėnuose pirmos lygos rungtynėse tarp vietos "Ventos" ir Vilniaus "Polonijos" buvo užpulti keturi svečių komandos sirgaliai. "Polonijos" gerbėjai buvo sumušti ir po draugiškų rungtynių su Vilniaus MFD "Žalgiriu", tačiau kol kas LFF sugebėjo tik pasmerkti šį išpuolį bei išplatinti pranešimą, kad yra pasiruošusi bendradarbiauti su policija. "Smurtas aikštėje - šalies futbolo kasdienybė". KAUNO DIENA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą