- Ar apsipratote su naujomis pareigomis, į kurias atėjote per tokį didelį triukšmą ir iki šiol neįprastą visuomenės susidomėjimą FNTT, kuri anksčiau domino nebent tik finansinius nusikaltėlius?
- Apsipratau, o ką darysi. Anksčiau man tik neteko taip arti susidurti su žiniasklaida. Pirmas įspūdis nebuvo labai malonus, bet jeigu sunku mokymuose, bus lengva mūšyje! Dabar aš jau net džiaugiuosi, kad žurnalistai taip mane užpuolė - o kada gi dar išmoksi plaukti?
- Kokia šiandien yra atmosfera FNTT, mat pareigūnus galėjo išmušti iš vėžių politikų sukelta ir porą mėnesių trukusi sumaištis šioje tarnyboje?
- Tikrai yra ir bus tęsiami visi tyrimai. Mano užduotis ir yra išlaikyti pradėtų darbų tęstinumą, nesvarbu, kad pasikeitė FNTT vadovas.
Aš neturiu jokių tikslų vykdyti kokias nors reformas ar reorganizacijas, nes net ir politikai, pats premjeras Andrius Kubilius yra pripažinę, kad FNTT dirba gerai.
Manau, kad tas laikotarpis, kai senieji FNTT vadovai buvo atleidžiami, į jų vietą pastatytas kitas, o tarnybos likimas iškeltas net į politinį lygmenį, darbuotojams tikrai nepridėjo kūrybinės dvasios. Visi turbūt galvojo, kas bus toliau. Nežinomybė darbo kokybei labai kenkia.
- Ar, jūsų nuomone, FNTT turėtų likti pavaldi vidaus reikalų ministrui - nuo rinkimų rezultatų priklausomam žmogui?
- Man būtų neatsakinga atsakyti vienaip ar kitaip, nes tai yra jau politikų kompetencijos klausimas. Nežinau, ar reikia keisti tą pavaldumą, jeigu FNTT rezultatai dabar tenkina ir politikus.
Tiesa, vidaus reikalų ministrui yra pavaldus tik tarnybos vadovas, bet juk ne jis pasiekia pagrindinius rezultatus, o visi FNTT pareigūnai. Jeigu nėra gero kolektyvo, nematau ir skirtumo, koks ministras skirs direktorių.
- Politinės partijos Lietuvoje dirba ne dėl valstybės, o savo interesų, tad kokia galimybė yra išlaikyti FNTT nepriklausoma institucija, jeigu jos direktorių skiria vienos tų partijų deleguotas ministras?
- Pripažinkime, kad tokia grėsmė turbūt egzistuoja, tačiau aš tikiu, kad vis dėlto nugalės racionalus mąstymas, bus pagalvota ne vien apie politinių partijų, bet ir visos tautos interesus.
- Ar FNTT šiuo metu atlieka tyrimus dėl politinių partijų rėmėjų?
- Negaliu minėti atskirų tyrimų. Abstrakčiai kalbant, ypač tiriant Europos Sąjungos lėšų panaudojimo atvejus, turbūt labai dažnai susiduriama su įmonėmis, kada nors rėmusiomis partijas ar net kelias jų.
Šio klausimo nereikėtų politizuoti, nes Lietuva yra maža šalis, todėl rastume tikrai daug įmonių, kurios kadaise rėmė partijas, bet tai visiškai nesusiję su kokia nors neteisėta jų veikla šiandien.
- Kaip pasielgtumėte, jeigu FNTT pareigūnų kabinetuose imtų smalsauti politikų padėjėjai, kaip elgėsi premjero patarėjas Virgis Valentinavičius, šniukštinėjęs „Mailiaus“ bylos aplinkybes?
- Tikiuosi, kad tokie atvejai jau nepasikartos, nes įvykę faktai paviešinti, tad ir politikai nebedarys tokių klaidų.
- Vadovavote FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriui, o prieš jums tampant direktoriumi, pasigirdo kalbų apie dingusius tam tikrus operatyvinės veiklos dokumentus.
- Mano skyrius buvo daugiau techninis, jis aptarnaudavo kitų FNTT padalinių vykdomus tyrimus - atlikdavome tik technines priemones.
Aš nemanau, kad apskritai reikėtų eskaluoti klausimą dėl dokumentų dingimo. Kai dingta nors vienas dokumentas su žyma „Slaptai“ ar „Visiškai slaptai“, jau yra nusikaltimas. Nežinau, iš kur ir kas ištraukė tuos skaičius, tačiau buvo pasakyta, kad FNTT dingo net ne vienas, o kone šimtas kažkokių dokumentų.
Tos kalbos kažkam galėjo būti reikalingos tik siekiant pakenkti mano paskyrimui į FNTT direktoriaus pareigas. Tačiau jos neturėjo jokio pagrindo, nes jokie mūsų dokumentai apskritai nėra dingę.
FNTT slaptumo režimo reikalavimus pas mus 2006 metais tikrino Vidaus reikalų ministerija, 2010 metais - Valstybės saugumo departamentas (VSD), o 2011 metų pradžioje patys atlikome visų dokumentų patikrinimą.
Yra tų patikrinimų pažymos, liudijančios, kad slaptumo režimas nebuvo pažeistas, jokie dokumentai nedingę.
Tam tikrų dokumentų registravimo pažeidimų buvo užfiksuota tik 1997-1998 metais, kai tarnyba kūrėsi, buvo komplektuojamas naujas kolektyvas. Todėl tuomet, pildant įslaptintų dokumentų žurnalus, ir buvo padaryta smulkių procedūrinių pažeidimų, tačiau tikrai niekas nėra dingę.
- Ką manote apie Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą, kad Lietuvoje vyksta net operatyvinių dokumentų prekyba, galima išsipirkti slaptas pažymas?
- Kiek supratau, taip kalbama apie tą laikotarpį, kai FNTT vadovavo V.Gailius. Todėl ir reikėtų to klausti paties buvusio direktoriaus.
- Bet jūs vadovavote Operatyvinės veiklos skyriui?
- Slaptų dokumentų apsauga FNTT yra labai patikima, pas mus dirba patikimi žmonės, tačiau jei kalbėtume abstrakčiai, visose tarnybose ir visada egzistuoja ir žmogiškasis faktorius. Jeigu nepasitikėtume visais, nebūtų įmanoma dirbti.
Už slaptumo režimo pažeidimus numatyta net baudžiamoji atsakomybė, todėl man sunku būtų patikėti, kad kas nors apskritai taip rizikuotų, teptų savo vardą ir ateitį.
- Kokie svarbiausi šiuo metu yra FNTT tyrimai?
- Aktualiausias turbūt yra „Snoro“ banko veiklos tyrimas.
- Ar FNTT domina užsienio piliečiai, kurie, atsidūrę Lietuvoje, yra prileidžiami prie didelių valstybės pinigų?
- Per pinigų plovimo prevencijos prizmę mes nuolat atliekame tokias analizes, kontroliuojame ir domimės pinigų srautais.
- Ar FNTT tyrė „Snoro“ laikinojo administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley), per aštuonias dienas uždirbusio 17 mln. litų ir dingusio, patikimumą, ar tarnybą domino šio banko bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper), išleidusio beveik 61 mln. litų, dosjė?
- Negalėčiau pasakyti, nes šie žmonės mūsų šalyje pradėjo dirbti iki man ateinant vadovauti FNTT. Manau, kad galėjo būti nebent paklausimų mūsų Pinigų plovimo skyriui iš VSD ar kitų institucijų.
Reikia pripažinti, kad visais tokiais asmenimis mes nesugebėtume domėtis, tačiau jeigu Lietuvos bankas atsiųstų tokį paklausimą, pagal savo galimybes surinktume informaciją.
- Ar FNTT derėtų aiškintis, kas yra tie žmonės, taip sėkmingai jau išnaudoję 85 mln. litų „Snoro“, t.y. Lietuvos valstybės lėšų, ar jie neturėjo kokių problemų užsienyje?
- Tai jau turbūt kone politinis klausimas - juk šiuos „Snoro“ administratorius skyrė praktiškai patys politikai. Manau, kad logiška būtų, jei dėl šių žmonių mums paklausimą dėl galimos kompromituojančios informacijos atsiųstų Vyriausybė.
- Kokios stadijos yra Gariūnų turgaus, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos, programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) bylos?
- Tebevyksta ikiteisminiai tyrimai.
- Nacionalinės operos, VEKS aferos jau artėja prie senaties...
- Ir buvęs vadovas, gerbiamas V.Gailius, dėjo tikrai daug pastangų, kad įsisenėję tyrimai būtų atnaujinti. Aš pasiryžęs tęsti šią misiją, nes bylos negali pasiekti teismo jau sukankant senačiai. Kam toks darbas tuomet būtų reikalingas, jeigu veltui dirbtų pareigūnai, eikvotos biudžeto lėšos.
- FNTT domisi visais tais, kurie siekia nusukti nuo valstybės, tad kurioje srityje iš Lietuvos šiandien labiausiai vagiama?
- Lietuvoje situacija gana greitai keičiasi. Prieš 2-3 metus aktualiausia buvo pridėtinės vertės mokesčio grobstymo problema, atlyginimai vokeliuose, dabar galbūt turime daugiau veiklos neteisėto praturtėjimo srityje. FNTT akiratis labai priklauso tik nuo to, kaip vystosi šalies ekonomika.
Mes labiausiai orientuojamės į stambius tyrimus. Ir itin svarbios jau yra teismus pasiekusios pirmosios bylos, tokios kaip, pavyzdžiui, Edgaro Karaliaus praturtėjimas. Teismų sprendimai arba parodys mūsų darbo klaidas, arba labai suintensyvins FNTT veiklą.
- Prieš jus skiriant FNTT vadovu, buvo išplatinta ne itin jums turbūt maloni nuotrauka, padaryta tarsi pokylyje - kokia iš tiesų yra šio kadro kilmė?
- Tai nuotraukai jau gal 7-8 metai. Kas ir iš kur ją ištraukė šiandien, nežinau, bet anksčiau net pats ją turėjau savo kompiuteryje.
Tas vaizdelis, beje, yra visai ne iš baliaus, nes į juos su kostiumu aš nevaikštau. Buvo fotografuota vasarą viename mūsų tarnybos renginyje. Ir jame nebuvo jokių gėrimų, nuotraukoje kažkas specialiai sumontavo butelius.
Fotografuota tuomet buvo tikrai daugiau, bet ištrauktas tik vienas, turbūt labiausiai kompromituojantis mane paveiksliukas. Man net mama sakė, kad aš toje nuotraukoje atrodau kaip girtas, nors tikrai nebuvau tokios būsenos.
Pamačius tą kadrą ir man nebuvo malonu, bet ta nuotrauka kaip tik įkvėpė eiti toliau - tapti FNTT direktoriumi.
- Kas jus paskatino juo tapti?
- Noriu pabrėžti, kad mano gyvenimo tikslas nėra būtinai vadovauti FNTT. Taip susiklostė aplinkybės.
Kadangi jau tapau direktoriumi, sieksiu, kad FNTT visada būtų prestižinė, visuomenėje gerbiama ir kuo mažiau nuo politinių vėjų priklausoma tarnyba. Manau, kad man tai pavyks, nes ši kėdė nėra mano gyvenimo tikslas, juk postai yra tokie laikini - metams, penkmečiui.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Pasidalink: 
Rašyti komentarą