2018 m. balandžio 21 d. 04:46 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

„MG Baltic“ ir liberalų byloje – keisti įtarimai: istorija, verta detektyvo

(1)

2018-01-04, 10:16

Jurga Tvaskienė, DELFI.lt

„MG Baltic“ ir liberalų byloje – keisti įtarimai: istorija, verta detektyvo nuotrauka, foto

Eligijus Masiulis.

© Stasio Žumbio nuotr.

Teisėsaugininkų reiškiamuose įtarimuose Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos korupcijos byloje atsirado naujas epizodas, kuris iki šiol nebuvo minėtas.

Gruodžio 21 dieną prokurorai pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl vieno didžiausių verslo koncernų Lietuvoje „MG Baltic“ ir dviejų partijų – Liberalų sąjūdžio (LS) ir Darbo partijos (DP) – politinės korupcijos. Teismui byla bus perduota, kai įtariamieji ir jų advokatai bus supažindinti su tyrimo medžiaga. Teisėsaugininkai mano, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog tuometinis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas bei koncerno įmonių vadovas bei valdybų narys Raimondas Kurlianskis, veikdamas tiesiogine tyčia, papirkinėjo politikus ir prekiavo poveikiu.

Manoma, kad veikdamas koncerno interesais, šis verslininkas davė tiesioginius ir netiesioginius kyšius tuometiniams LS pirmininkui Eligijui Masiuliui, partijos valdybos nariui Šarūnui Gustainiui, taip pat – Darbo partijos vicepirmininkui bei šios politinės organizacijos rinkimų štabo vadovui Vytautui Gapšiui. Jau anksčiau skelbta, kad koncernas „MG Baltic“ buvo suinteresuotas Seime teiktų jam naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, kuriomis siūloma iš esmės sušvelninti šio teisės akto projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, priėmimu, taip pat Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ patvirtinimu.

Tačiau iš teisėsaugininkų surinktos medžiagos aiškėja, kad dėmesio centre yra ir dar vienas anksčiau neminėtas teisės aktas, kurio įgyvendinimu galėjo būti suinteresuota minima verslo grupė. Jo atsiradimo istorija tampa mįsle, nes politikas, registravęs šį teisės aktą, jo autorystės kratosi.

Puolė taisyti dar nepriimtą įstatymą

Iš DELFI turimos medžiagos aiškėja, kad „MG Baltic“ galėjo siekti ir Seime ankstesnės kadencijos metu, 2015-ųjų pavasarį, užregistruoto pasiūlymo Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui priėmimo. Šį siūlymą Seime 2015 metų gegužės 29 dieną įregistravo tuo metu Darbo partijos frakcijai priklausęs parlamentaras Ričardas Sargūnas (šios kadencijos Seime jis nebedirba – DELFI), o savo parašu parėmė tuometinės valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų atstovas Artūras Skardžius. Teisėsaugininkų medžiagoje minima, kad šio teisės akto projekto teigiamos eigos „MG Baltic“ siekė per E. Masiulį. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, parengtas Finansų ministerijos, socialdemokratų dominuotos vyriausybės parlamentarams buvo pristatytas dar 2015 metų kovą.

Jame buvo numatoma, kad verslininkai ir įmonės tarpusavio sandorio negalėtų apmokėti grynaisiais pinigais, jeigu jo suma viršytų 3 tūkst. eurų, o paprasti fiziniai asmenys – jeigu pirkinys kainuotų daugiau kaip 5 tūkst. eurų, taip siekiant pažaboti korupciją. Seimas ėmėsi nagrinėti šį įstatymo projektą, nors jis sulaukė neigiamos dalies tuometinės opozicijos, pirmiausia – liberalsąjūdiečių – reakcijos. LS atstovai tuo metu jį vadino ribojančiu laisvąją rinką, ir netrukus įregistravo savąją projekto pataisą. Šiame 2015 metų gegužės 12 dieną registruotame dokumente, tarp kurio rengėjų minimi tuometiniai Seimo liberalai E. Masiulis, Š. Gustainis, Andrius Mazuronis, Dalia Kuodytė, Arminas Lydeka, Vitalijus Gailius, Kęstutis Glaveckas bei Gintaras Steponavičius, siūlytos kur kas liberalesnės atsiskaitymo tvarkos.

Liberalai, argumentuodami, kad į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių atvykstantiems asmenims leidžiama deklaruoti iki 10 tūkst. eurų gabenamų grynųjų pinigų, pasiūlė, kad atsiskaitymus ribojantis įstatymas leistų būtent tokia suma vykdyti sandorius fiziniams asmenims, nesiverčiantiems ūkine komercine veikla, arba 5 tūkst. eurų, kai taip atsiskaitoma už verslo sandorius.

Autorius pasiūlymo gimimo aplinkybių neprisimena

Po kelių savaičių Seime buvo įregistruota ir kita, dabar teisėsaugininkų minima pataisa, parengta R. Sargūno. Ja siūlyta iki 5 tūkst. eurų riboti ūkine komercine veikla nesiverčiančių asmenų atsiskaitymus. Taip pat buvo numatyta, kad jei sandorius sudaro versle dalyvaujantys fiziniai arba juridiniai asmenys, atsiskaitymai grynaisiais pinigais būtų galimi „įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“.

Kaip DELFI teigė dabartinis LS pirmininkas Eugenijus Gentvilas, epizodo dėl šios pataisos atsiradimas jam, susipažįstant su tyrimo medžiaga, tapo naujiena. „Pamačiau, kad įtarimuose tai parašyta. Man tai buvo naujiena. Bet mūsų partija yra nusamdžiusi advokatą – tegu jis nagrinėja“, – sakė jis.

Teisėsaugininkus sudominęs pasiūlymas įstatymo projektui stebina ne tik liberalus. Ne mažiau juo stebisi ir pataisos autoriai. A. Skardžius DELFI sakė, kad savo parašą po minima pataisa jis šių metų lapkričio 14-ąją atšaukė. „Tai buvo ne mano, bet R. Sargūno pasiūlymas. Aš jį pasirašiau kaip koalicijos partnerių atstovas.

Šiuo metu R. Sargūno Seime nebėra, todėl kai parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas paklausė, ar aš norėčiau, kad klausimas būtų toliau svarstomas, atšaukiau parašą, kad pasiūlymas nebebūtų traukiamas į darbotvarkę“, – sakė jis. Pasak A. Skardžiaus, ir ankstesnės kadencijos Seimas šio dokumento nesvarstė – jis nenagrinėtas net komitetų lygmeniu. Politikas stebėjosi, kuo koncernui „MG Baltic“ minimas pasiūlymas galėjęs būti naudingas. „Tai kvailybė. Man net minties nekyla, kad tai galėtų būti siejama su verslo grupe. Kokia jiems iš to būtų nauda“, – kalbėjo parlamentaras. R. Sargūnas, šiuo metu didžiojoje politikoje nedalyvaujantis, DELFI sakė apskritai neatsimenantis rezonansą sukėlusio siūlymo atsiradimo aplinkybių.

„Aš net nesuprantu tos temos. Teko kažkada Seimo salėje kalbėti, buvau už tai, kad atsiskaitymus grynaisiais reikia mažinti, kad finansai tekėtų normalia linkme – per valstybės biudžetą, per tarpbankinius atsiskaitymus. O čia gavosi toks kalambūras – užsukta visai atvirkščiai, nieko nesuprantu“, – kalbėjo buvęs parlamentaras. Jis sakė dėl šio klausimo jau aiškinęsis su teisėsaugininkais.

„Esu teikęs gal 130 įvairių projektų, buvau gana aktyvus Seimo narys. Bet šis atvejis yra keistas, nes siūlymas pateiktas dėl ekonominio klausimo, tai ne visai mano profilis, aš daugiau domėjausi socialiniais klausimais“, – tikino R. Sargūnas.

Buvęs Seimo narys sakė, kad išgirdęs apie šią koliziją, iš pradžių pagalvojo, kad galbūt pasiūlymą teikė A. Skardžius, o jis pats tik sutvirtino dokumentą savo parašu, tačiau paskui išsiaiškino, kad autorystė tenka jam pačiam.

„Kiek žiūrime – ir aš pats, ir mano tuometinė padėjėja, – mes negalėjome tokio siūlymo pateikti. Jei yra mano parašas, tai negaliu to paneigti, bet kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, nežinau. Būna, kad Seimo salėje parlamentarai neša kažkokį savo projektą ir siūlo jį pasirašyti, tada jeigu aš siūlau – jie palaiko. Gal toks dalykas buvo, ar frakcijoje kažkas įvyko, bet tikrai tai neturi jokio sąryšio su pagarsėjusiu koncernu („MG Baltic“ – DELFI), nes aš ten nei vieno žmogaus nepažįstu ir jokių reikalų turėti neteko“, – kalbėjo pasiūlymo autorius.

Suabejojo, ar dokumentas būtų naudingas stambiajam verslui

Klausimas, ar minimas politikų pasiūlymas galėtų būti naudingas stambiajam verslui, abejotinas pasirodė ir darbdaviams atstovaujančiam Trišalės tarybos pirmininkui Andriui Romanovsiui. „Manau, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų tik didesnė administracinė našta verslui, ir pirmiausia smulkiajam verslui, kurie savo tiekėjams moka grynaisiais. Tai – ūkininkai, patentininkai, individualia veikla užsiimantys asmenys, todėl sakyčiau, kad R. Sargūno pasiūlymas pirmiausia buvo orientuotas į smulkųjį verslą“, – sakė jis. Tuo metu stambiajam verslui, A. Romanovskio manymu, planuojami suvaržymai neturėtų jokio poveikio. „Aš stipriai abejoju, kad ir šiuo metu vidutinės ar stambiosios įmonės dažnai atsiskaito grynaisiais. O jeigu taip daro – manau, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užsidega raudona lemputė“, – aiškino jis.

Ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, kalbant apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, o daugelyje šalių tokie ribojimai yra taikomi, su labai aiškiais ir kilniais tikslais, pirmiausia skatinant kovą su šešėline ekonomika, išlygų neturėtų būti. „Turėtų būti vienodas standartas visiems, nes bet kokios išlygos kelia įvairių abejonių, kodėl jos taikomos, kam yra naudingos, ir panašiai“, – aiškino jis.

Pasak G. Nausėdos, tiek tarp fizinių asmenų, tiek tarp verslo subjektų (o tarp jų net labiau) didelės sumos grynųjų pinigų, naudojamos atsiskaitymams, kelia tam tikrų klausimų. „Šiuo atveju, jei būtų teiktas atvirkštinis siūlymas (numatantis atsiskaitymų grynaisiais ribojimus ne fizinių asmenų, bet verslo subjektų sandoriams – DELFI), dar būtų galima dėl jo diskutuoti. Bet jei buvo siūlymas neriboti verslo subjektų atsiskaitymų, tai nėra įprasta praktika, ir dėl to projektas gali kelti abejonių“, – svarstė ekonomistas.

DELFI primena, kad praėjusios kadencijos Seime teiktas siūlymas leisti atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkst. eurų po svarstymų komitetuose į plenarinių posėdžių salę nepateko. Šią kadenciją Finansų ministerija, vadovaujama Viliaus Šapokos, parlamentarams pristatė dar griežtesnį projekto variantą – leistiną naudoti maksimalią grynųjų pinigų sumą apriboti iki 3 tūkst. eurų. Toks sprendimas siūlomas, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, kai mokėjimai grynaisiais ribojami kovojant su šešėline ekonomika ir tarptautinio terorizmo finansavimu.

Šių metų birželio 14-ąją Finansų ministerijos projektui pritarė vyriausybė. Tuo metu siūlymas sulaukė ir žodinio palaikymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete, tačiau klausimas buvo atidėtas – jį žadėta svarstyti šiuo metu vykstančios Seimo sesijos metu.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Na nežinau,

2018-01-05   12:20

IP: 109.84.3.74

ar čia "antikorupcinė" byla, ar vien susidorojimas su tais, kurie siūlo kam tai nepageidautinus įstatymų projektus Seime.

Labai jau smirdi NEO Bolšiavizmu... kur valdo "koalicijos", ar šiaip "monopolinės" partijos. Kai steigiamas rinkos monopolis, tai visi rėkia NE! Bet kai steigiamas politinis monopolis, visi rėkia: tai koalicija. Kur kitos rinkėjų grupės per tas „koalicijas“, o tikrumoje per tas "monopolines" grupuotes, praranda bet kokią balso teisę. O tuo pačiu „opozicijos“ pasiūlymai vertinami kaip nusikaltimas.

Manau, kad tai NEO Bolšiavistinis skandalas!!!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Penktadienį Lietuvoje galėsime pasidžiaugti gana vasariškais orais – kai kurs šils iki...

Vasariška šiluma neužsibus, vėl sulauksime šalnų nuotrauka, foto

Penktadienio nakties šalną ateinančias dienas pakeis gaivus pavasariškas oras, LRT RADIJUI sako...

Po šalnų – pavasariška gaiva nuotrauka, foto

Po labai šilto periodo sulauksime vėsesnių orų, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita...

Orai pateiks staigmenų: galimos šalnos nuotrauka, foto

Lietuvos pasieniečiai praneša pirmadienį fiksavę Lietuvos sienos pažeidimą – keliasdešimt metrų į...

Į Lietuvos vandenis buvo įplaukęs rusų laivas nuotrauka, foto

Balandžio 21-ąją gimę nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

„Žalgiris“ pralaimėjo antrąsias ketvirtfinalio rungtynes nuotrauka, foto

Sportas, Vyrų krepšinio klubų Eurolygos antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse penktadienį Lietuvos čempionas Kauno...

Frankenšteino mimikrijos nuotrauka, foto

Nuomonės, "Špylkos" tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmininko Sauliaus Svernelio - ne...

Arnas Butkevičius patyrė traumą: skilo kelio girnelė nuotrauka, foto

Sportas, Šią savaitę Jimmy Barono netekusi Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda sulaukė...

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 7 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...