Gedimino kalnas „nusipelnė“ valstybės lygio ekstremalios situacijos

Gedimino kalnas „nusipelnė“ valstybės lygio ekstremalios situacijos

Vyriausybė nutarė skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų. Ekstremalioji padėtis skelbiama Vilniaus piliavietės teritorijoje.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija valdoma. „Gedimino kalnas - mūsų valstybingumo simbolis. Vyksta intensyvūs jo išsaugojimo darbai. Turime sutelkti visą dėmesį ir pagaliau išspręsti šią problemą. Tikiuosi, valstybės lygio ekstremali situacija suteiks tam sprendimui daugiau įrankių“, - sakė Premjeras.

Ekstremalios padėties valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Gruodžio 30 d. sukanka lygiai 6 mėnesiai, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią padėtį šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.

Praėjusį antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pasiūlyta Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu dėl nuošliaužų niokojamo sostinės Gedimino kalno būklės.

„Tada po truputį keisis tam tikros teisinės procedūros. Kai yra ekstremali padėtis, galima greičiau pasitelkti įvairias pajėgas - kariuomenę, policiją - padėčiai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą dėl finansavimo, dėl tam tikrų procedūrų, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų“, - paaiškino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 

Ministras priminė, kad Vyriausybėje buvo diskutuota, jog tiek lėšų, kiek reikės darbams užtikrinti, kad kalnas būtų stabilizuotas ir atstatytas, buvo pažadėta. 

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalno nuošliaužos išvalytos, yra formuojamos skaldų atramos, drenažo sistemos. 

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą. 

Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos - drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta. 

Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu“, - sakė R. Augustinavičius. 

Jo teigimu, kalno viršuje, po laikinąja stogine, pradės vykti tvarkybos darbai - reikia įrengti stabilius ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Taip pat vyks tvarkybos darbai prie gynybinės sienos pietrytinio kampo, nes ten yra pakankamai didelė rizika, kad gali formuotis grunto deformacijų. 

Kalno tvarkybai, R. Augustinavičiaus teigimu, yra suplanuota iš valstybės rezervo skirti apie 7 milijonus 500 tūkstančių eurų. Ši suma suplanuota metams pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams. 

„Stipriai kontroliuojama, kad tos darbų sąmatos būtų maksimaliai pagrįstos“, - pabrėžė R. Augustinavičius. 

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder