„Kai mes paskelbsime, kad įmanoma siųsti SMS, atsiras kas antras Lietuvos patriotas, kuriam bus garbės reikalas išbandyti žinutės siuntimą“, – būsima didele apkrova įsitikęs BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas. Jis pabrėžia, kad SMS reikėtų siųsti tik ekstra atvejais – kai nėra galimybės paskambinti.
112 numerio pritaikymas neįgaliesiems buvo numatytas dar beveik prieš dešimtmetį – 2004-aisiais, tačiau tuomet lėšų projektui įgyvendinti niekas neskyrė. Reikalai pradėjo judėti 2009-aisiais, tačiau dėl viešųjų pirkimų procedūrų ir bankrutavusio tiekėjo darbai užsitęsė.
Anot projektą vykdančios bendrovės „InnoForce“ atstovo Roko Kvedaro, visi techniniai parametrai jau įgyvendinti, sistema išbandyta ir paruošta darbui.
„Kažkokių technologinių sunkumų tam tikrai nėra. Nebent gali iškilti kažkokių politinių kliūčių“, – sako projektą koordinuojantis R. Kvedaras.
Politikus iš komos pabudino nelaimė
Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentė Roma Klečkovskaja teigė dėl 112 numerio pritaikymo neįgaliesiems kovojanti nuo 2009 metų, tačiau atsakingose institucijose susidurdavo su badymais pirštu ir požiūriu, kad sveikųjų dalis yra didesnė ir kad kažką keisti dėl mažumos neapsimoka.
„Mes buvome tarp dangaus ir žemės. Buvo badymas pirštu – čia jūs atsakot, o ne mes“, – apie atsakomybių stumdymą pasakoja R. Klečkovskaja.
Anot jos, kurčiųjų bendruomenė nuolatos kalbėjo, kad kol neįvyks nelaimė, tol valdininkai nesiims jokių priemonių. Šių metų gegužę Biržų rajone ugnis pasiglemžė kurčiųjų šeimos namą. Žmonės įsitikinę, kad jei patys būtų galėję laiku iškviesti pagalbą, dalį būsto būtų buvę galima išgelbėti.
„Kai atsitiko nelaimė, visi valdininkai pradėjo reaguoti. Nenoriu džiaugtis šia tragedija, bet ji pabudino iš komos politikus, ypač iš Vidaus reikalų ministerijos“, – prisimina LKD prezidentė.
Anot R. Klečkovskajos, pagalbos iškvietimas trumpąja žinute tikrai palengvins kurčiųjų gyvenimą, nes net dabar jie kreipiasi į LKD asistentus ir prašo į namus iškviesti gydytoją.
Reikėtų kurčiųjų duomenų bazės
T. Maroščikas mano, kad pradinėje projekto stadijoje sukurta kurčiųjų telefono numerių duomenų bazė stipriai palengvintų BPC operatorių darbą, mat taip būtų lengviau nustatyti reikiamos pagalbos pobūdį.
„Sukeltume juos į sistemą, ir kai gautumėme iš jų žinutę, galėtumėme matyti, kad rašo kurčiasis ir tai palengvintų darbą. Prašome tokios bazės ne dėl to, kad norėtumėme juos apriboti ar izoliuoti, o dėl to, kad žinotumėme, kad čia yra tas, kuris negali [išsikviesti pagalbos] kitaip. Tai bus ypač aktualu pirminiame etape“, – teigia T. Maroščikas.
LKD tokią bazę pradėjo kurti jau prieš porą metų. Kol kas į sąrašą įtraukta 500 kurčiųjų. Tačiau visus suregistruoti būtų sudėtinga, mat draugija palaiko kontaktą tik su tais, kurie nuolatos naudojasi jos paslaugomis.
„Skaičiuojame, kad yra 7000 kurčiųjų ir apie 40 000 neprigirdinčių. Tačiau realiai jų yra daug daugiau – žmonės kreipiasi ne į mūsų draugiją, o į gimines, artimuosius“, – apie sunkumus kuriant duomenų bazę pasakoja R. Klečkovskaja ir priduria, kad toks darbas LKD net nepriklauso, nes asmens duomenų rinkimą riboja įvairūs įstatymai.
Paskambina 112 pakomentuoti šokių projektus
Projektą įgyvendinančios organizacijos mano, kad įjungus naujovę, pasipils beprasmės žinutės. Tokią išvadą jie padarė po sistemos bandymų, kurie vyko šių metų vasarą.
„Mes jau testavimo metu pastebėjome labai įdomų faktą – dar niekur nepaskelbus, kad tuo numeriu galima siųsti SMS, per dieną buvo gaunama apie kelis tūkstančius žinučių. Didžioji dalis jų buvo visiškai nesusiję su pagalbos teikimu. Dalis, turbūt, – vaikų žaidimai, dalį išvis sunku suprasti, kodėl žmonės tą daro“, – apie būsimą sistemos apkrovą užsimena R. Kvedaras. Anot jo, tą skaičių reikėtų padauginti bent iš trijų, kadangi bandymai tuo metu vyko tik su vienu mobiliojo ryšio operatoriumi.
Šiai nuomonei pritaria ir BPC viršininko pavaduotojas, kuris patikslina, kad tokių pranešimų sulaukiama ir skambinant, bei pabrėžia, kad didžioji dalis tokių pranešimų ne melagingi, o tiesiog betiksliai.
„Melagingo iškvietimo faktas paaiškėja, kai jau yra nuvykstama į vietą. Tai kainuoja didelius pinigus ir tarnybos negali būti pasiruošusios reaguoti į kitus iškvietimus. Didesnė problema kyla su tais, kurių tikslas – skambinti ir koneveikti. Pavyzdžiui, siuntinėti įvairiais adresais, sakyti, kad mes blogai dirbame. Būna, kad paskambinusieji komentuoja politikų pasisakymus, netgi šokių projektus“, – apie BPC operatorių kasdienybę pasakoja T. Maroščikas.
Sistemos testavimo metu BPC darbuotojai sulaukdavo tokio turinio SMS kaip „Mentai lauk“, „Eikit po velnių“. Anot T. Maroščiko, piktavalių, kurie taip dažnai elgiasi, telefono numeriai būna perduodami teisėsaugai ir jie už savo elgesį turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
Buvimo vietos nustatyti negalės
Dar viena priežastis, dėl kurios SMS žinutės pagalbai kviesti turi būti naudojamos tik išimtiniais atvejais, – nebus galima nustatyti siuntėjo vietos.
„Tai neįmanoma technologiškai. Skambučio ir SMS technologija skiriasi. Skambutis – tiesioginis sujungimas su BPC. O žinutė nukeliauja į taip vadinamą SMS centrą, kuris sukaupia visus tekstinius pranešimus ir gali juos persiųsti BPC“, – situaciją aiškina R. Kvedaras
BPC ir projektą vykdančios įmonės atstovai sako, kad bet kokiu atveju iškvietimas telefonu yra patikimesnis ir greitesnis būdas gauti pagalbą nei siunčiant trumpąją žinutę.
„Viskas labai paprasta, kai mes kviečiame pagalbą konkrečiu atveju didmiestyje. Bet jei mes kalbame apie Miškinių kaimą Vilniaus rajone, kurių yra penki, situacija darosi sudėtingesnė. Čia atsiranda didžiausia bėda, ypatingai tada, kai kalbame apie vienkiemius – kaip [SMS žinute] nurodyti jų adresą?“, – sako R. Kvedaras.
T. Maroščikas taip pat išskiria šoko būsenos svarbą, nes stresinėje situacijoje žmonės nelabai ką sugeba paaiškinti.
„Jie nekalba aiškiai, ypač kai kažkas atsitinka šalia jų – sutrinka artimojo sveikata, kažkas dega. Iš pradžių reikia suvaldyti patį žmogų, o tik tada aiškintis tolimesnę informaciją. Kai žmogus šaukia, nelabai ką ir pasako. Tiesiog „gelbėkit!“. Todėl labai svarbu kuo greičiau išsiaiškinti pirminę informaciją“, – teigia T. Maroščikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą