Žurnalistė R. Miliūtė su kolege kreipėsi į teismą, prašydamos nubausti S. Skvernelį, jo padėjėją ir A. Stončaitį

Žurnalistės Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė du kartus nesėkmingai kreipėsi į teismą, prašydamos dėl, jų manymu, padarytų administracinių nusižengimų nubausti premjerą Saulių Skvernelį, jo padėjėją Tomą Beržinską ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį. Abu kartus teismai žurnalisčių prašymą atmetė.

Į Vilniaus miesto apylinkės teismą R. Miliūtė ir V. Danauskienė, bendrai atstovaujamos advokato Algimanto Šindeikio, kreipėsi rugpjūčio 25 d., prašydamos nubausti S. Skvernelį, T. Beržinską, A. Stončaitį arba kitą atsakingą asmenį. Prašymu buvo prašoma abi žurnalistes pripažinti nukentėjusiomis, o S. Skvernelį arba kitą nurodytą asmenį pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnyje.

Pastarajame straipsnyje numatyta atsakomybė valstybės tarnautojams už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams arba trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Nors baudos už tokį nusižengimą numatytos nedidelės – iki 140 eurų arba, jei nusižengiama pakartotinai, iki 300 eurų, žurnalistės prašė joms priteisti po 1 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškimas teismui buvo pateiktas dėl dar 2018 m. spalio pradžioje vykusio Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomos galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis. Pastarojo pasitarimo garso įrašo vėliau prašė daugybė žiniasklaidos atstovų, tačiau šis garso įrašas buvo sunaikintas, nepaisant žurnalistų prašymų.

Tokį pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė dar rugsėjo pradžioje, konstatavęs, kad neįprastas žurnalisčių prašymas yra nepagrįstas ir iki galo neparuoštas.

„Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą grindė tuo, kad teismui pateiktas pareiškimas su jame nurodytais reikalavimais yra nekonkretus, iš jo neaišku, kokiam asmeniui prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą, nenurodomi tokio asmens būtini duomenys, neaišku, kuris asmuo ir kokiais konkrečiais veiksmais, kokių teisės aktų nuostatas galimai pažeidė ir kaip kiekvienai pareiškėjai pasireiškė 1000 eurų neturtinė žala (nepateiktas civilinis ieškinys).

Apylinkės teismas sprendė, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir pagal šį pareiškimą administracinio nusižengimo teisena negalima, todėl prašymą atsisakyta tenkinti“, – rašoma teismo dokumentuose.

Tokį teismo sprendimą žurnalisčių atstovas apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas žemesnės instancijos teismo sprendimą panaikinti, o prašymą dėl administracinio nusižengimo pripažinimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Anot A. Šindeikio, jo klientės teismui nurodė visus turimus S. Skvernelio, T. Beržinsko ir A. Stončaičio duomenis, tačiau negalėjo nurodyti prašomų asmens kodų ir gyvenamųjų vietų adresų, kadangi tokia informacija žiniasklaidos atstovės tiesiog nedisponuoja. Advokatas taip pat pažymėjo, kad jo klientės teismui pateikė visą turimą informaciją, taip pat ir susirašinėjimą su Vyriausybės kanceliarija, teismų ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimus, kurių pagrindu buvo pripažinta, kad Kanceliarija pažeidė žurnalisčių teises gauti informaciją, be jokio teisinio pagrindo atsisakydama joms pateikti prašomą garso įrašą.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas pastarosiomis dienomis atmetė ir šį V. Danauskienės bei R. Miliūtės atstovo prašymą – anot tokį sprendimą priėmusio teisėjo Gintaro Dzedulionio, prašymas nubausti S. Skvernelį ar kitus Vyriausybės atstovus turi esminių trūkumų, nenurodytas konkretus asmuo, savo veiksmais padaręs pažeidimą, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį nagrinėti.

Kritikos teko ir žurnalisčių advokatui – anot teisėjo, nors pareiškėjos išties negalėjo pateikti S. Skvernelio, T. Beržinsko ar A. Stončaičio asmens kodų ir nurodyti gyvenamųjų vietų adresų, A. Šindeikis, kaip profesionalus teisininkas, galėjo gauti trūkstamus duomenis ir pateikti juos teismui.

Nors priimta nutartis neskundžiama, G. Dzedulionis pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės už administracinį nusižengimą, ištaisius nurodytus trūkumus.