Žmonės mano, kad gelbėtojai tik vaiko poilsiautojus

Žmonės mano, kad gelbėtojai tik vaiko poilsiautojus

Kaip kažkas taikliai pastebėjo, žmonės linkę aklai pasitikėti santechnikais, tačiau nuolat ginčijasi ir moko dirbti medikus. Tas pat gali būti taikytina ir Lietuvos pajūryje dirbantiems gelbėtojams. Nors jų instrukcijos ir nurodymai yra aiškūs bei susiję su poilsiautojų saugumu, pastarieji toli gražu ne visada linkę jų paisyti.

Vieniems galima, kitiems ne?

„Vakaro žinios“ sulaukė skaitytojo, atostogaujančio Lietuvos pajūryje samprotavimų apie tai, kad gelbėtojai, galimai, prognozuojantys didelius žmonių srautus per ilgąjį savaitgalį ir norėdami susimažinti darbo, tyčia šeštadienį kėlė raudonas vėliavas ir draudė žmonės bristi į jūrą.

„Sutinku, kad jie dirba savo darbą ir rūpinasi poilsiautojų saugumu, tačiau šeštadienį kilo kitokių minčių. Nors jūra buvo ganėtinai rami ir iki kranto atsirisdavo 15-20 cm aukščio „vaikiškos“ bangelės, gelbėtojai uoliai vaikė žmones iš vandens ir nuolat kartojo, kad maudytis draudžiama. Suprasčiau, jeigu bangos būtų tikrai didelės, tačiau šios, mano supratimu, jokio pavojaus nekėlė net vaikams, nekalbant jau apie suaugusiuosius,“ – teigė skaitytojas, pastebėjęs, kad tuo pat metu, kai „paprasti mirtingieji“ buvo laikomi krante, jūroje netrukdomi šėliojo jėgos aitvarus „pasikinkę“ sportininkai.

Draudimų be priežasties nebūna

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki patikino, kad raudonos vėliavos paplūdimiuose keliamos tik tada, kai tikrai gresia pavojus žmonių gyvybėms.

„Bangavimas nustatomas remiantis tam tikromis instrukcijomis, tačiau turbūt ne visi poilsiautojai žino, kad sprendžiant kokią vėliavą kelti, žiūrima ne tik į bangų aukštį. Gelbėtojai privalo įvertinti ir tai, kokios yra povandeninės srovės, kaip stipriai traukia jūra. Tarkim šeštadienį nuo ryto bangavimas buvo 3 balai. Po pietų jis sumažėjo, tačiau dar labiau sustiprėjo į jūrą traukiančios srovės. Dažnas poilsiautojas apie tai net nesusimąsto ir galvoja, kad įbridus iki kelių ar iki pusės jis yra saugus. Žmogus atsipalaiduoja, pamiršta atsargumą, o tada netikėtai smogus šoninei srovei ar užgriuvus bangai, jis gali būti įstumtas į duobę ar nebesugebėti grįžti į krantą“, - jūros „elgesio“ niuansus atskleidė pašnekovas.

Taip pat A.Siakki patikslino, kad jūroje, nelabai toli kranto esantys plūdurai žymi ribą iki kurios, esant palankioms sąlygoms, galima plaukti ar bristi.

„Bangų išmuštos duobės žymimos specialiu ženklu – „Duobė. Maudytis draudžiama“. Labai didelės duobės, paskendusios baržos ar kiti, po vandeniu esantys ir pavojų žmogaus sveikatai keliantys dideli daiktai specialiais ženklais pažymimi po 30 metrų į kiekvieną pusę nuo pavojingos vietos“, - su ženklinimo tvarka supažindino gelbėtojas.

Kalbėdamas apie jėgos aitvarų buriuotojus, A.Siakki atkreipė dėmesį, kad šia, ekstremalia sporto rūšimi užsiima tam tinkamai pasirengę asmenys, kurie ne tik žino, ką daro, bet ir vilki specialius, ant vandens juos laikančius kostiumus bei gelbėjimosi liemens.

„Nors kartais, kai netikėtai nurimsta vėjas ir jie užstringa jūroje, grįžimui į krantą prireikia ir mūsų pagalbos,“ – kasdienybės rūpesčiais dalinosi „Klaipėdos paplūdimių“ atstovas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder