Ž.Mauricas: "Trečiasis nepriklausomybės dešimtmetis buvo toks, kokio laukė dauguma lietuvių"

„Lietuva dabar ir prieš 30 metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Pradedant nuo ekonominės santvarkos, baigiant eksporto struktūra, galimybe laisvai keliauti po pasaulį, dirbti, pritraukti investicijas arba investuoti užsienyje. Lietuva tapo pilnaverte Vakarų pasaulio dalimi, ko nebuvo prieš 30 metų visiškai“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išskyrė į tris etapus.

„Pirmasis etapas buvo stagnacijos laikotarpis, kai Lietuva perėjo ugnį ir vandenį, reikėjo skubiai transformuoti ekonomiką. Tai buvo sunku padaryti, nes viskas, kas buvo sena, buvo staiga sugriauta. Visų pirma, praradome savo rinkas Rytuose ir pigius energetinius resursus, o didžioji dalis pramonės buvo pastatyta ant pigių resursų ir didelė produkcijos dalis eksportuojama į Rytus. Tai buvo didelis šokas.

Vėliau mums pakankamai sunkiai sekėsi augti ir vytis Vakarus. Juolab Vakarai buvo užsidarę nuo mūsų, tiek asmenų, tiek prekių laisvo judėjimo nebuvo. Maža to, Lietuva dar blaškėsi šiek tiek šalies viduje ir užleido pirmaujančią poziciją Estijai. Vėlavome šiek tiek su privatizacija ir perorientavimu savo ekonomikos į Vakarus. Kai atėjo 1998-1999 metų Rusijos krizė, Lietuva nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos valstybių.

Bet tada atsirado šviesa tunelio gale ir pradėjome vytis Vakarus, tą vijimąsi kilstėjo narystė ES ir NATO. Čia buvo pirmas mūsų didelis laimėjimas, kad įšokome į tą patį traukinį su visomis kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis“, – kalbėjo ekonomistas.

Nors, Ž. Maurico nuomone, Lietuvos ekonomikos augimas antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje buvo netvarus, tačiau vėliau tai padėjo Lietuvai užaugti.

„2008-2009 metų krizė buvo mums kaip šaltas dušas. Buvome mažiausiai pasiruošę krizei, viešieji finansai ypatingai buvo skylėti ir dėl to dar labiau atsilikome nuo Estijos. Bet tas sukrėtimas padėjo Lietuvai ir trečiasis dešimtmetis buvo tas dešimtmetis, kokio laukė dauguma lietuvių, atgavę nepriklausomybę“, – teigė jis.

Ekonomistas išskyrė tris reikšmingiausius Lietuvos verslui įvykius: „Barclays“ banko atėjimas į Lietuvą, „Continental“ gamyklos atidarymas šalia Kauno bei pirmasis Lietuvos „vienaragis“ (startuolis, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų) – „Vinted“.

„Tai galbūt pasės tam tikrą grūdą vietos verslininkų atsiradimui ir kažkiek keis visuomenės požiūrį į verslininkus. Sovietmečiu tai buvo spekuliantai, pirmaisiais dešimtmečiais tai buvo ES paramos įsisavintojai, tik dabar tas požiūris keičiasi. Iš trijų dešimtmečių toks geriausias dešimtmetis yra trečias“, – sakė Ž. Mauricas.

Europos Komisija vasario pabaigoje skelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo ir užimtumo situacija yra teigiama, tačiau kyla problemų dėl demografinių iššūkių ir žemo pajamų surinkimo iš mokesčių. Ekonomisto teigimu, Lietuvai šiuo metu labiausiai trūksta pasitikėjimo vieni kitais.

„Šiek tiek yra virš natūralumo normos Lietuvoje šie dalykai. Dėl to esu pavadinęs Lietuvą blogovės valstybe ir, manau, kad ji vis dar didžiąja dalimi tokia yra, nes labai trūksta pasitikėjimo vieni kitais. Iš to nepasitikėjimo kyla didelis nenoras mokėti mokesčius. Tą labai puikiai parodo, kad skundikas turi dar labai neigiamą prasmę Lietuvoje ir jis yra tolygu išdavikui. O Vakarų Europos valstybėse skundikas kaip tik ne išdavikas, o pagalbininkas visuomenės, nes jis aukoja savo laiką ir yra tam tikra rizika vardan bendro gėrio“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

„Pavogti iš įmonės buvo nieko tokio ir atgavus nepriklausomybę, ilgus dešimtmečius tie dalykai vykdavo ir dalinai net vyksta iki šiol kai kuriose įmonėse. Kai kurios įmonės net toleruoja tokius dalykus, nes nereikia mokesčių mokėti. Tai irgi kultūrinis dalykas. Bet negali kaltinti vien tik darbuotojų, nes kaip iš to anekdoto: „jie apsimeta, kad mums moka, jie apsimeta, kad mes nevagiame“, – tęsė jis.

Ž. Maurico žodžiais, „Lietuvai iš esmės labai sekasi“.

„Mes kartais net nesuvokiame, kiek mums pasisekė. Dar vienas faktorius – šiuo metu vyksta informacinių technologijų revoliucija. Technologijos nemaža dalimi labai greitai gali pakeisti įpročių likučius, kurie egzistuoja Lietuvos visuomenėje. Kuo turėsime daugiau skaidrumo, tuo turėsime daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Tada galbūt pradės žmonės netoleruoti tų, kurie bando apeiti sistemą ir tapsime skundikų šalimi gerąja prasme“, – teigė ekonomistas.

ELTA