VTEK tyrė, ar premjero privatūs interesai nepaveikė sprendimų skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone, šalia kurios jis gyvena (Gatvė), asfaltavimo darbams, taip pat ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, S. Skverneliui nekilo VPIDVTĮ nustatyta pareiga nusišalinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė įstatymo reikalavimus, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kad interesų konfliktas yra tiesioginis ir akivaizdus.
Atsižvelgiant į faktinių tyrimo duomenų visumą, VTEK neturi pakankamo pagrindo tvirtinti, jog S. Skvernelis, pirmininkavęs Vyriausybės 2019-10-30 posėdyje pristatant nutarimo (Nutarimas), pakeitusio 2019-05-15 nutarimą „Dėl 2019 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“, projektą ir už jį balsavęs, galėjo objektyviai ir neginčijamai žinoti bei suvokti, jog valstybės asignavimai, kuriuos Vyriausybė skyrė Vilniaus rajono savivaldybės keliams pagal kriterijų „savivaldybėms, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos“ atitinkamu Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu bus neabejotinai panaudoti būtent jo gyvenamos Gatvės asfaltavimui.
Tiriant nustatyta, kad Nutarime neįvardytiems Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti papildomi 300 000 Eur asignavimai skirti vadovaujantis Vyriausybės 2015-01-14 protokoliniu sprendimu, kurio nuostatas (iki 2020 m. preliminariai apie 10 proc. padidinti asignavimus) Vyriausybė pradėjo taikyti 2018 m. Rengiant Nutarimą naudoti 2019-08-29, 2019-10-17 ir 2019-10-22 raštais teikti Vilniaus rajono savivaldybės prašymai. Nei šiuose prašymuose, nei Vyriausybės Nutarimo projekte, nei pačiame Nutarime bei jo lydimuose raštuose Gatvė nepaminėta.
Nutarimo projekto rengėjų teigimu, savivaldybėms skiriama papildoma lėšų dalis (10 proc.) nesiejama su konkrečiais projektais, o savivaldybės gali jas paskirstyti savo nuožiūra savivaldai reikšmingiems projektams – gatvėms, viadukams, tiltams, dviračių takams, kelių įregistravimui ir pan. Taip, esą, skatinamas savivaldybių savarankiškumas, atsakomybė planuojant ir įgyvendinant projektus. Vilniaus rajono savivaldybė, 299 973,92 Eur iš Nutarime įvardytos sumos nusprendė skirti jai priklausančio vietinės reikšmės kelio 1,6 km atkarpos asfaltavimui – gatvės, šalia kurios gyvena S. Skvernelis su šeima.
Gatvė, kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į šio teisės akto reikalavimus, savivaldybė yra įpareigota organizuoti tokių objektų projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus, atlikti šių darbų užsakovo funkcijas. Kaip matyti iš tyrimo dokumentų, nagrinėjamu atveju darbus pagal jai nustatytą kompetenciją atliko būtent Vilniaus rajono savivaldybė. Oficialių duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti tai, jog tokius darbus galbūt atliko, dalyvavo, ar prisidėjo atliekant ir kitos institucijos ar subjektai, VTEK neturi.
Savivaldybės veiksmus dėl Gatvės asfaltavimo lėmė ir 2013 m. įsikūrusios, penkis aplink Gatvę išsidėsčiusius kaimus vienijančios asociacijos „Neries slėnis“ reikalavimai. Teiktų skundų (duobės, dulkėtumas, avaringos kelio sąlygos ir t.t.) turinys rodo gyventojų asmeninį suinteresuotumą Gatvės asfaltavimu. VTEK vertinimu, tokios aplinkybės yra reikšmingos ir S. Skverneliui, kaip privačiam šios gatvės gyventojui, nes, be kita ko, potencialiai didina jo būsto patrauklumą bei komercinę vertę. Tačiau tyrimo metu VTEK negavo duomenų apie tai, kad premjeras ar jam artimi asmenys būtų dalyvavę minėtosios bendruomenės atstovams, kitiems Gatvės kaimynystės gyventojams, Vilniaus rajono savivaldybei, ir kitoms institucijoms teikiant prašymus dėl Gatvės dangos sutvarkymo.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, jos sprendimus dėl Gatvės asfaltavimo taip pat lėmė Vadovybės apsaugos departamento (VAD) prašymai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Gatvę sutvarkyti bei išasfaltuoti VAD prašė siekdamas užtikrinti jam keliamus tarnybinius tikslus – Ministro Pirmininko apsaugą. Tačiau tirdama VTEK negavo duomenų, jog VAD būtų siekęs ne vien šių tarnybinių tikslų, ir kad tai būtų skatinę tretieji asmenys.
Tyrimo metu VTEK gavo ir keleto asmenų liudijimus. Jų teigimu, S. Skvernelis, kalbėdamas su atitinkamais Susisiekimo ministerijos atstovais, domėjosi Gatvės sutvarkymo galimybėmis. Esą, tokie pokalbiai galėjo vykti 2018 m. pirmoje pusėje. VTEK atkreipia dėmesį, kad šių liudijimų nepatvirtina kiti VTEK tyrimo metu surinkti duomenys. Taip pat paminėtina, kad oficialūs asmenys, kurie liudijimuose buvo įvardyti kaip šias aplinkybes žinantys, tai kategoriškai paneigė. Iš pateiktų parodymų turinio VTEK neturi pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad juose minimos aplinkybės būtų tiesiogiai nulėmusios ar prisidėjusios priimant Vyriausybės Nutarimą.
Atsižvelgdama į visas paminėtas aplinkybes, tyrimą šioje dalyje VTEK nutraukė. Pažymėtina, kad VTEK nėra kompetentinga pasisakyti dėl Vilniaus rajono savivaldybės Gatvės asfaltavimo klausimu priimtų sprendimų ekonominio, socialinio ir pan. pagrįstumo bei Vyriausybės Nutarimo atitikties specialiems, šiuos santykius reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams. Vis dėl to VTEK manymu, situacija, kai gyvenvietės dešimtmečiais nesulaukia kelių asfaltavimo galimybės (pvz., Vilniaus rajono savivaldybėje asfaltuotos gatvės sudaro vos 1/5 visų kelių), savaime reikalauja maksimalaus tokio pobūdžio sprendimų rengimo procedūrų skaidrumo ir būtinybės užtikrinti, kad visuomenei nekiltų nė menkiausios abejonės dėl galimų interesų konfliktų.
Taip pat VTEK nutraukė tyrimo dalį, susijusią su VPIDVTĮ nuostatomis, draudžiančiomis valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims naudoti pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Tokį reikalavimą kėlė senosios redakcijos VPIDVTĮ. Šią nuostatą panaikino Seimas, priimdamas naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kuris įsigaliojo šių metų sausį.
Vadovaujantis Konstituciniu teisinės valstybės principu, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (apie tai pasisakoma ir 2004-12-13, 2006-01-16, 2013-02-15 Konstitucinio Teismo (KT) nutarimuose). Grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) turi priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę (apie tai pasisako ir 2001-01-11 KT nutarimas bei 2018-03-22 KT sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę, šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.
VTEK pabrėžia, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nutrauktas tyrimas gali būti atnaujintas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą