Veryga – apie išmoktas pamokas ir antrąją COVID-19 bangą

Veryga – apie išmoktas pamokas ir antrąją COVID-19 bangą

Nuo trečiadienio Lietuvoje atšauktas karantinas. Premjeras sako, kad laimėtas mūšis, bet ne karas. Sumaištis, kaukių, dezinfekcinio skysčio, mėginių, ventiliavimo aparatų trūkumas, aistros dėl medikų algų – tokia buvo pradžia.

Kaip atrodome po 3 mėn., kokias pandemijos pamokas išmokome ir ko tikėtis ateityje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Tai ar pakėlėte šiandien šampano taurę pabaigos proga?

– Šampano ne, bet nealkoholinį „šotą“ tikrai išgėriau.

– Tai vis dėlto yra ką švęsti?

– Tikrai yra. Labai dažnai tenka girdėti, kad žmonės pavargo nuo karantino. Galiu pasakyti, kad ir aš, ir komanda irgi esame ne mažiau nuo to karantino pavargę. Aišku, ekstremalioji situacija išlieka. Tai buvo tikrai ekstremalus išbandymas valstybei ir ne tik Lietuvai. Visas pasaulis buvo sukrėstas to, kas vyko su COVID-19.

– Kaip šiandien diena praėjo? Aš suprantu, kad, matyt, daug buvo norinčių pasišnekėti su jumis, bet ar domėjotės, kaip Lietuva sureagavo į karantino atšaukimą? Ar žmonės iškart nusimetė kaukes, nes valdžia leido?

– Sudėtinga pasakyti. Šiandien labai mažai turėjau galimybės lauke pabūti, nes nuo pat ryto Seime, Vyriausybėje posėdžiai, mažai dar ką mačiau. Tikiu, kad tikrai žmonės nusimes kaukes, ypač ten, kur yra atviros erdvės. Jau ir dabar labai mažai matome žmonių, kurie tas kaukes dėvėtų. Rekomendacija dėl kaukių dėvėjimo viduje išlieka. Aišku, tai yra jau tik rekomendacija, bet aš tikiuosi, kad žmonės įsiklausys į tai, kas rekomenduojama. Kaip jūs teisingai pastebėjote ir ką sakė premjeras – čia tik mūšis yra laimėtas, dar ne karas. COVID-19 nėra pasitraukęs. Vakcinos kol kas nėra. Vadinasi, budrumas turi išlikti ir neatsitiktinai tikrai kiekvieną rytą mes stebime situaciją ligoninėse, kiek yra naujų atvejų. Kiekvieną rytą aptariame ir žiūrime, ar reikia reaguoti kažkaip, ar reikia kažką keisti.

– Kada pasimatys karantino pabaigos rezultatas, kaip jūs galvojate? Koks nors šuolis ar tiesiog iš viso išnyks užsikrėtimai?

– Jeigu bus kažkoks neigiamas poveikis, turėtų maždaug per 2 sav. laikotarpį pasimatyti. Mažai, aišku, tikėtina, kad ji įvyktų, nes karantinas atšauktas. Labiau jo galima tikėtis dėl parvykstančių asmenų, jeigu jie nesilaikys karantino. Kartais girdime tokias istorijas, kad „pergudravome sistemą ir nesilaikome jokios izoliacijos“. Tai žmonės nieko nepergudrauja. Sistema negali susirgti ir užsikrėsti. Užsikrėsti gali artimi žmonės. Gudrauti nėra dėl ko, bet jeigu neatsakingai elgsis, tai čia labiau tikėtini protrūkiai.

– Kokios didžiausios pandemijos, karantino laikotarpiu pastebėtos spragos? Mes matome – dar šiandien diagnozuoti užsikrėtimai yra ligoninėse, ligoninės buvo židiniais. Ar iš to kažkokias išvadas padarėte? Gal reikia kokios atskiros ligoninės, jeigu vėl kiltų protrūkis, į kurią būtų galima vežti žmones, kad nereikėtų jų kaišioti po visas vietas?

– Reikia, ne vienos reikia. Manau, ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis pergalvos tam tikras strategijas, susijusias su infekcinių ligų valdymu. Dar prieš kelis mėnesius ir Pasaulio sveikatos organizacija, kalbėdama apie mūsų regioną, t. y. apie išsivysčiusias šalis, akcentuodavo lėtines neinfekcines ligas – širdies, kraujagyslių, onkologines ir kitas. Infekcinės ligos buvo pasitraukusios į šoną, gal išskyrus tuberkuliozę, ŽIV ar panašias infekcijas. Dabar planuojame ir infrastruktūros plėtrą. Tokie labai praktiški dalykai – nors turime naują ligoninę Vilniuje, ten nėra operacinių, nėra didelio reanimacijos skyriaus. Galima gydyti nekomplikuotus pacientus, kuriems nereikia sudėtingos pagalbos. Net ir infrastruktūriškai persižiūrėsime. Plečiame deguonies lovų skaičių ligoninėse, ruošiamės galimiems ar būsimiems šuoliams ateityje, jeigu tokių būtų. Tai rimta pamoka. Kita pamoka, kurios tam tikra prasme tikėjomės, ir aš daug kartų esu sakęs, kad regionai yra nestabilūs ir žmogiškųjų išteklių prasme netvarūs. COVID-19 tą parodė pačia baisiausia forma, kada labai nedaug trūksta ir gali išsijungti visa ligoninė. Ką dar parodė – kad pamiršome infekcijų kontrolę. Net jeigu būtų turėję pakankamai apsaugų, sakykim, medikai, jau ir jų turint pasimatė, kad liga plito, vadinasi, netinkamai naudojamos tos priemones. Tiesiog nebuvo primenama darbuotojams, gal neužteko mokymų. Žodžiu, yra tikrai daug pamokų, kurias išmokti būtina.

– Medikai, aišku, didvyriškai kovėsi pirmose gretose, bet vėlgi čia pasimatė bėdos. Visų pirma medikų trūko, jų gali trūkti ir ateityje. Ar bandysite šį klausimą spręsti? Nors pandemija tam tikra prasme padėjo pakelti algas medikams. Nežinau, kiek jie patenkinti dėl to, ar tikrai pakilo tiek, kiek jie įsivaizdavo.

– Pandemija leido paankstinti medikų atlyginimų kėlimą. Jis buvo suplanuotas, tik tiek, kad buvo paankstintas. Tas, kas buvo planuota rudeniui, įvyko anksčiau. O dėl medikų trūkumo – jūs tikrai esate teisus. Dar kartą galiu pasikartoti, kad ne kartą esu sakęs, jog regionai, ypač mažesni rajonai ir mažesnės ligoninės turi rimtą problemą – jos net ir mokėdamos daugiau nebeprisitraukia personalo. Dėl to siūlėme ir tinklo idėjas. Labai įdomus dalykas, ką turėjo pamatyti regionai ir kas turėtų juos nuraminti – veikia savotiškas infekcinių ligų klasteris. Buvo 5 didelės įstaigos, atsakingos už paslaugų organizavimą regione, kurios turėjo kalbėtis su mažesnėmis įstaigomis. Toks modelis ne tik kad nenužudė rajoninių ligoninių, jis leido joms išgyventi, davė personalą, kai jo trūko ir reikėjo, padėjo perorientuoti srautus, kada reikėjo. Kažką panašaus mes ateityje galėtume galvoti, kad Lietuva taip organizuotų paslaugų teikimą. Tada netrūktume žmogiškųjų išteklių, nes nereikėtų medikų įdarbinti dirbtinai per kelias darbo vietas, kad išlaikytų licenciją ir panašiai.

– Ligoninės per karantiną neteikė planinių paslaugų. Ar galima vis dėlto suskaičiuoti, ar kas nors skaičiavo tas mirtis, kurios įvyko dėl to, kad žmonės negavo pagalbos laiku? Ne dėl koronaviruso, dėl kitų ligų.

– Jas teks skaičiuoti ir tai bus mokslininkams labai rimtas uždavinys, nes nėra taip paprasta suskaičiuoti. Tas, kas vyko kartu su karantinu, dar nereiškia, kad įvyko dėl karantino. Kartais matant ką nors greta, nereiškia, kad čia yra priežastinis ryšys. Mes stebėjome ir matėme, kad mirtingumas bendrai nesiskyrė nuo ankstesnių metų vidurkio. Žinoma, bus tokių atvejų, kada žmonės nesikreipė arba buvo sudėtingiau gauti pagalbos, o bus ir tokių atvejų, kada mes mirčių išvengėme tiesiog dėl to, kad žmonės mažiau gal pakliuvo į eismo įvykius. Buvo kitų mirčių mažiau ir dėl to mes to vidurkio pokyčio galbūt nematome. Tai nėra toks paprastas klausimas. Neabejoju, kad mokslininkai imsis tai vertinti. Aišku, ir mes stebime tą statistiką, tik ji nėra tokia greita, kaip norėtųsi. Kol įstaigos ją pateikia, kol ji būna tinkama analizei, užtrunka šiek tiek laiko.

– Neabejotina įtaka ir psichinei sveikatai. Žmonės savo psichikos būklę vertina 3–4 kartus blogiau negu iki pandemijos. Baimės, depresijos, nerimas. Vis dėlto psichinei sveikatai daugiau skirsite dėmesio? Ir pacientai, ir psichiatrai dažnai skundžiasi, kad psichinė sveikata nėra laikoma liga, kur reikėtų kompensacijos, pavyzdžiui, psichiatro paslaugoms ir t. t.

– Skiriame ir privalome skirti. Yra parengtas tam tikras planas ir psichologų skaičių, ir paslaugų apimtis padidinti – tas jau pradeda veikti. Žmonėms paslaugos taps prieinamesnės. Šiaip problemų yra pačių įvairiausių pradedant nuo, kaip jūs minėjote, nerimo, ypač tiems, kurie prarado galbūt darbą, dėl pajamų, dėl ateities ir panašiai, bet ir tokie paprasti, atrodytų, buitiniai, ūkiški dalykai, kai šeima, kuri buvo įpratusi vaikščioti į darbą, vaikus leisti į mokyklą, turėjo užsidaryti bute porai mėnesių. Matyt, visiems pritrūko kantrybės ir sėdėjimas izoliacijoje yra baisus socialiems žmonėms, kuriems reikia bendrauti, reikia išeiti į lauką. Tikrai ir telefoninės linijos veikė, ir žmonės skambino. Dabar jau ta pagalba yra atnaujinama gyvai, bet tikrai esate teisus, tam turėsime skirti daug daugiau dėmesio.

– Vis tiek dar prognozuojama, gąsdinama, kad rudenį bus antra banga. Kaip Lietuva ją sutiks? Jūs jau žinote, kokia strategija būtų, jeigu taip atsitiktų?

– Nežinome, ar bus, bet ruošiamės, nes kol kas tai spėlionės. Gal ir vakcina atsiras į metų pabaigą, visaip gali būti. Bet tikrai ruošiamės. Iki šiol gabenamės asmens apsaugos priemones – dabar jau į rezervą, nebe į gydymo įstaigas. Norime 3 mėnesiams intensyviam naudojimui sukaupti, tikrai tą padarysime. Vaistų esame nusipirkę, kaip ir sakiau, deguonies lovų skaičius yra didinamas, įranga keliauja dar vis. Kasdien pasirašau įsakymus dėl ligoninėms dalijamų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Visiškai kitokia startinė situacija, lyginant su tuo, kas buvo iš pradžių. Turime tvarkas, karščiavimo klinikų, mobilių punktų, laboratorijos yra visiškai kitaip pasiruošusios, darbuotojai yra apmokyti. Jeigu ir bus antra banga, mums tiesiog reikės paimti tą, ką jau turime, sukurtą, sudėliotą, pasitvirtinusį ir veikiantį, bei pritaikyti. Nebebus tokios įtampos, mes jau žinosime, nes nebėra tokios baimės. Daug baisiau, kai nepažįsti to, su kuo turi tvarkytis. Visas pasaulis nepažinojo. Dabar mes žinome daugiau. Tikrai, manau, ir medikai, ir pacientai jausis ramiau.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder