Suvaržymų kontekste laukta permainų, tačiau emigracijos skaičiai išliko dideli

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, demografas Domantas Jasilionis sako, kad karantino suvaržymų ir „Brexito“ kontekste laukta esminių migracijos permainų, tačiau emigracijos skaičiai, nors ir sumažėję, išliko dideli.

„Tų visų suvaržymų kontekste mes laukiame tokių didesnių ir esminių permainų, bet, kaip matome, tie skaičiai liko pakankamai dideli“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė demografas.

D. Jasilionio teigimu, įtakos emigracijai turėjo ir neapibrėžtumas, susijęs su „Brexitu“.

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. arba 7,5 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

Į Lietuvą gyventi grįžo 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių – 2 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Sugrįžusieji pernai sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.

Į šalį taip pat atvyko 22,3 tūkst. užsieniečių: tai 2,6 tūkst. arba 13,2 proc. daugiau negu 2019 metais. Didžioji dalis – 9,3 tūkst. arba 41,8 proc. jų buvo Ukrainos piliečiai, taip pat atvyko 7,3 tūkst. (32,7 proc.) baltarusiai, 1 tūkst. (4,4 proc.) žmonių imigravo iš Rusijos.

Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 metais, padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc.

Tuo metu emigracija sumažėjo: pernai išvyko 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – 6,2 tūkst. arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais.

6 tūkst. (26,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,8 tūkst. (16,6 proc.) – į Ukrainą, 2,1 tūkst. (9,1 proc.) – į Baltarusiją, 1,8 tūkst. (7,7 proc.) – į Vokietiją, 1,7 tūkst. (7,3 proc.) – į Norvegiją.

Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 4,1 tūkst. (40,3 proc.), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (31,1 proc.), į Norvegiją – 0,7 tūkst. (28,9 proc.). Padidėjo emigracija į Ukrainą – 1,6 tūkst. (1,7 karto), Baltarusiją – 1 tūkst. (1,9 karto).