„Respublikos“ savaitės akiratyje - pasitraukti pasirengęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Valdančiųjų koalicijos derybininkams dar nespėjus pranešti, kokiai partijai atiteks Susisiekimo ministerija, R.Masiulis, lyg nujausdamas artimiausią ateitį, suplevėsavo balta vėliavėle. Mat jei koalicijos partneriai nuspręs, jog R.Masiulis naujoje Vyriausybės dėlionėje nereikalingas, jo negalės apginti ir Saulius Skvernelis. O kodėl turėtų ginti, konfliktuoti su koalicijos kolegomis? Politikos ir ekonomikos laisvosiose rinkose kiekvienas žaidžia ir kaunasi ne už kitus, bet už save. Jei kovotojo vertė laikinai sumenkėja, mandagiai arba nemandagiai pasitraukia.
Sprendžiant iš R.Masiulio viešų kalbų, jis linkęs pasitraukti, o tiksliau - laikinai atsitraukti mandagiai. Nieko asmeniško. Atsitraukiame džentelmeniškai. Ir tikimės tokio pat džentelmeniško atsako. Bet taip Lietuvoje nebūna. Čia politikai mėgsta dramatiškus atsakus. Laikinąsias Seimo komisijas-prokuratūros filialus ir t.t. Nors, atmetus bet kokius asmeniškumus, kai valstybėje, valstybės akcinėje bendrovėje ar privačioje akcinėje bendrovėje prireikia ką nors reorganizuoti, savininkai pasamdo iš šalies būtent tokius tipažus. Automatines šluotas, skirtas specialiesiems pavedimams. Kad mandagiai, bet be jokių sentimentų išvaikytų dalį nereikalingo personalo, kurį pats savininkas išvaikyti gaili. Nes per daug priprato. Šluotos-automatai reikalingi, kad suveržtų įmonės atsipalaidavusios statinės lankus. Pasidarbuotų kaip bejausmiai kiborgai ar budeliai. Ir laiku pasitrauktų. Iki to laiko, kol vėl prireiks jų paslaugų. Pvz., dar vieno Suskystintų gamtinių dujų terminalo ar dar kartą reformuoti „Lietuvos geležinkelius“. Pasitraukia pasidauginę priešų. Be jokio partinio užnugario, bet nė kiek dėl to nenuliūdę. Vadybininkai - ir tiek. Tinkantys bet kokiam sektoriui.
Herojus įžengia į irštvą
Kaip jie veikia? Iš pradžių sukuriama viešoji opinija, jog vienišas herojus žengia į užpelkėjusias irštvas, partines šėryklas. Kur karaliauja grobstytojai, vagys, užsisėdėję nomenklatūrininkai. Bet šiuolaikinis, labai principingas herojus viską pakeis. Išmėš arklides. Tokia viešoji nuomonė buvo suformuota apie miškų urėdijas. Lygiai tokia pati nuomonė - ir apie Susisiekimo ministerijai pavaldžias įmones. Piliečiai, ne kažin ką išmanantys apie geležinkeliečių darbus, įsivaizdavo, jog ten darbuojasi tik slapti Rusijos agentai. Ir Lietuvai kenkia. Tačiau, nors pagrindiniai buvę AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai, nelaukdami pertvarkų, pasitraukė patys, neteko girdėti, jog jais būtų susidomėję saugumiečiai. Ar būtų keliamos baudžiamos bylos už lėšų iššvaistymą.
Herojus gąsdina
Tačiau ne visi reformuojamieji sutinka išeiti iš darbo. Tada galima pasitelkti prokuratūrą ar Specialiųjų tyrimų tarnybą. Ir paskelbti, jog buvę Lietuvos pašto, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir t.t. vadovai GALIMAI buvo nesąžiningi. Ir laipsniškai pakeisti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių vadovybes kitais asmenimis. Nes didelėse įmonėse trūkumų visada rasi. Tik svarbu, ką akcentuoji. Trūkumus ar pliusus.
Herojai irgi pažeidžiami
AB „Lietuvos geležinkeliams“ šiuo metu vadovauja Mantas Bartuška. Savo karjeroje žengiantis su R.Masiuliu petys į petį. Kai 2010-2014 m. R.Masiulis vadovavo „Klaipėdos naftai“, M.Bartuška buvo šios valstybės įmonės Finansų departamento direktoriumi. Abu įgyvendino Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Kai R.Masiulis 2014 m. tapo energetikos ministru, M.Bartuška liko vadovauti „Klaipėdos naftai“. Kai R.Masiulis, tapęs susisiekimo ministru, ėmė vadovauti šalies susisiekimo sektoriui, į šį sektorių perėjo ir M.Bartuška. Palikęs energetiką ramybėje. Tad jei pedagogų mėgstamas R.Masiulis kada nors imtų vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, M.Bartuška galbūt taptų kokios nors gimnazijos direktoriumi? O dabar, remiantis Lietuvoje įprastu valdžių, postų kaitaliojimo scenarijumi, Vyriausybėje nelikus vietos R.Masiuliui, greitai neliks vietos ir dabartiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui. Tiesiog šiaip sau. Nieko per daug neaiškinant. Nesvarbu, jog bendrovė dirba pelningai ir pernai išmokėjo valstybei 43 mln. Eur dividendų. Na, ir kas? Valstybinių miškų urėdija taip pat gausius dividendus mokėjo. Tokie argumentai domina tada, kai valdžia tavęs nenori pakeisti. O kai nori pakeisti, tada, kaip ir R.Masiulis ar kitas svarbus ponas, pateikia visai kitus argumentus. Aliarmuojančius. Pvz., įtariama, jog viena Latvijoje registruota bendrovė, tiekianti mūsų geležinkeliams rusiškos vėžės bėgius, yra susijusi su Vladimiro Putino aplinka bei Rusijos oligarchais, kuriems JAV pritaikė sankcijas. Baisu! Kremlius, padedamas buvusių kagėbistų, po Lietuvos geležinkeliais rausiasi. Gal jų bėgiai - visai ne bėgiai? Įsivaizduokite, kokį burbulą būtų galima išpūsti. Jei Susisiekimo ministerijai vadovautų ne R.Masiulis, bet „seno sukirpimo nomenklatūrininkas“. Mažų mažiausiai būtų apšauktas „kremliniu“.
Svarbu būti ne žmogumi, bet kokios nors ypatos žmogumi
O šiaip nėra nei seno, nei naujo sukirpimo. Lietuvoje vis tas pats vadovų vertimo sukirpimas. O verčiamas vadovas visada byloja tą patį. Arba politinis susidorojimas, arba kerštas. Arba karjerai nepalankios politinės aplinkybės. Tarkime, R.Masiulis pateko į Ramūno Karbauskio nemalonę. Už tai, kad dėl reputacinės rizikos atleido iš pareigų „valstiečių“ remiamą Jūrų uosto vadovą Arvydą Vaitkų. Į „socialdarbiečių“ nemalonę. Nes pašalino „socialdarbiečių“ draugus iš geležinkelių vadovybės. Tad, kur pažvelgsi - Lietuvoje visi profesionalai ir visi priešai. Arba malonėje gyvename, arba nemalonėje. Ir abi jos ganėtinai netvarios. Tarkime R.Masiuliui nė kiek neužkliuvo, jog jį viešai vadindavo Dalios Grybauskaitės žmogumi. Tačiau karalienei paliekant sostą, staiga prisiminė, jog tapti energetikos ministru jam pasiūlė tuometinė „darbietė“ Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. O į Susisiekimo ministeriją pakvietė Saulius Skvernelis. Matyt, džentelmenams dabar tapo gero tono požymiu kratytis D.Grybauskaitės šešėlio. Nes jis jau nenaudingas. O jei šešėlis pravers - vėl prisimins.
Nors šiaip, kai pagalvoji, jei Lietuvoje bent kiek turi profesionalumo ir bent kiek reformatoriaus intencijų, tai anksčiau ar vėliau vis vien gausi per galvą. Statutinį išleis į pensiją. Nestatutinį išguis patikrinimais, kaltinimais GALIMAI kažką ne taip darius, paėmus ir t.t. Todėl ministerijose, Seime, savivaldybėse, valstybinėse įmonėse patartina ne dirbti, o pratūnoti. Niekam neužkliūnant. Tik nuolankiai mirkčiojant. Ir tai nėra jokių garantijų. Jei neužkliūsi dabartinei valdančiajai daugumai, užkliūsi kitos sudėties valdančiajai daugumai. Sakome, lietuvių tiek mažai liko. Tačiau vis vien vieni kitiems užkliūname, kojas mindžiojame. Per didelis pykčio tankis.
Rašyti komentarą