Seime pateiktas projektas dėl dviračių eismo per perėjas

Seime pateiktas projektas dėl dviračių eismo per perėjas

Seime pateiktas projektas, kuris leis dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas įpareigojant dviratininką sustoti ir būtinai praleisti visus automobilius ir važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu nekeliant pavojaus pėstiesiems. Tai yra jei dviratininkas važiuodamas nereguliuojama pėsčiųjų perėja „Zebru“ nepraleistų automobilio - dviratininkas liktų kaltas. Rengiant projektą atlikta avaringumo statistikos analizė, įvertinta geroji užsienio praktika. Dabartinio reikalavimo nulipti nuo dviračio prieš pėsčiųjų perėją apklausų duomenimis beveik niekas nesilaiko. Nuo 90% iki 100% (apklausti 422 dviratininkai) iš apklaustų dviratininkų skirtinguose miestuose važinėja per pėsčiųjų perėjas, taip pažeisdami dabartinius teisės aktus, o avarijų dėl to, kad važiuoja per perėjas beveik nėra. Tikimasi, kad naujoji tvarka net padidins eismo saugumą, neverčiant dviratininkų „nusikaltėliais“ - įpareigos dviratininką sustoti ir praleisti automobilius ir pėsčiuosius, bei avarijų prevencijai įpareigos dviratininką per perėjas važiuoti 3-7 km/h per perėją. Tai pat tikimasi, kad tai paskatins labiau dviratį naudoti kaip kasdienę transporto priemonę - sveikesnę ir ekologiškesnę. Net ir dabar - žiemą pliusinė temperatūra, todėl žmonės, kaip ir pavasarį, važinėja dviračiais.

Kalba eina ne apie lakstymą dviračių per perėjas, o atsargų pervažiavimą. Dabartiniai teisės aktai leidžia dviračiams važinėti per šaligatviais, tačiau draudžia važiuoti per perėjas, tas nėra logiška. Tuo labiau, kad ir patys vairuotojai yra suinteresuoti, kad pėsčiųjų perėja greičiau atsilaisvintų ir automobiliai kuo greičiau galėtų važiuoti toliau. O dabar automobilių vairuotojams reikia laukti, kol nulips nuo dviračio ir kol persivarys.

Įstatymo projektą pateikė 17-os Seimo narių grupė iš įvairių frakcijų:
Dainius Kepenis (LŽVS) (pagrindinis teikėjas)
Virgilijus Alekna  (Liberalų Sąjūdis)
Kęstutis Bartkevičius (Frakcija „Lietuvos gerovei“)
Andrius Kupčinskas (TS-LKD)
Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija)  
Eugenijus Gentvilas (Liberalų Sąjūdis)
Mindaugas Puidokas (Mišri Seimo narių grupė)
Irina Rozova (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija)
Vanda Kravčionok  (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija)
Aušrinė Armonaitė (Mišri Seimo narių grupė)
Rasa Petrauskienė  (TS-LKD)
Levutė Staniuvienė (LŽVS)
Algimantas Kirkutis (LŽVS)
Tomas Tomilinas  (LŽVS)
Zenonas Streikus (LŽVS)
Aurimas Gaidžiūnas  (LŽVS)
Alfredas Stasys Nausėda (LŽVS)

Tai yra platesnė nei Seimo sudaryta darbo grupė. Pagrindinis teikėjas: Seimo narys Dainius Kepenis.

Įstatymo projektas skamba taip:
Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:
1) sustoti,
2) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
3) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,
4) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu.

Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas.
Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pagal dabartinę SEAKĮ motorinio dviračio sąvoką, elektriniai paspirtukai patenka į motorinio dviračio apibrėžimą.Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (SEAKĮ), Vyriausybė privalės pakeisti Kelių eismo taisykles. Seimo priimtas įstatymas yra aukščiau Vyriausybės nutarimų.


Projektui parengti buvo vykdyta 18 institucijų (savivaldybių, policijos komisariatų, teismų, prokūratūrų) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas. Jos išvados: nors peticijos apklausų duomenimis 90% dviratininkų važiuoja per perėjas, važiuojančių per perėjas avaringumas labai mažas arba jo nėra. Gauti 18 institucijų avarijų duomenys: 16-a iš tų institucijų nerado nė vienos avarijos, kad dviratininkas būtų važiavęs per perėjas; 2-ose institucijose fiksuotas nedidelis avaringumas. 
Nustatyta, kad toliau išvadintuose teismuose/savivaldybėse/komisariatuose nebuvo rasta nė vienos avarijos, per kurią dviratininkas būtų važiavęs per perėjas:
• Panevėžio apygardos teismas (tikrintos 2017-2018 metų bylos)
• Plungės apylinkės teismas (tikrintos 2018 metų bylos)
• Šiaulių apylinkės teismas (tikrintos 2018 metų bylos) 
• Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai (tikrintos 2018 metų bylos)
• Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai (tikrintos 2017-2018 bylos)
• Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai (tikrintos 2018-01-02 - 2019-04-01 bylos)
• Kauno apylinkės teismas (tikrintos 2018 metų bylos)
• Akmenės rajono savivaldybė (tikrinti visi 2018 metai) 
• Šilalės rajono savivaldybė (tikrinti visi 2018 metai ir dalis 2019 metų) 
• Visagino rajono savivaldybė (tikrinti 2018 metai) atsakymas 
• Alytaus Vyriausiasis policijos komisariatas (tikrinta 2019-01-01 – 2019-06-16) 
• Utenos VPK Ignalinos rajono policijos komisariato veiklos skyrius (tikrinti 2017-2018 metai) 
• Utenos VPK Molėtų rajono policijos komisariatas (tikrinta 2018-01-01 – 2019-06-20) 
• Utenos VPK Zarasų rajono policijos komisariatas (tikrinta 2018-01-01- 2019-06-12) 
• Utenos VPK Visagino rajono policijos komisariatas (tikrinta 2018-01-01- 2019-06-12) 
• Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (tikrinta 2019-01-01 – 2019-06-30)

Šiuose teismuose/savivaldybėse/komisariatuose buvo fiksuotos avarijos dviratininkui važiuojant per perėjas:
• Kauno vyriausiasis policijos komisariatas, apimantis Kauno m. sav., Kauno r. sav., Kaišiadorių r. sav., Kedainių r. sav., Jonavos r. sav. Dviračių avarijos sudaro 6,73% viso bendro avarijų skaičiaus tame komisariate. Viso fiksuota 15 dviračio avarijų, iš jų 5 avarijos važiuojant per pėsčiųjų perėjas. Tikrinta nuo (2019-01-01 – 2019-05-31). Kauno VPK apima ir aplinkinių rajonų savivaldybes, tai gerokai didesnis plotas nei vienas Kauno miestas. Nepainiokite Kauno VPK su Kauno apylinkės teismu, nes imami skirtingi laikotarpiai ir apimties plotai.
• Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra , atsakymas „<…> duomenis apie auto įvykius, kuriuose dalyvavo dviratininkai nuo 2017-01-01 iki 2019-07-25 Klaipėdos apylinkės teritorijoje (Klaipėdos miestas, Klaipėdos r., Kretingos r., Palangos m. sav., Skuodo r., Plungės r.) <...> Pateko į avariją nes važiavo per pėsčiųjų perėja (16 proc. nuo visų įvykių) - 3 iš 19 eismo įvykių.“


Dviratininkų apklausos rezultatai (apklausti 422 dviratininkai):
Vilniuje - 90% apklaustų dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas ;
Kaune - 90% ;
Klaipėdoje - 97% ;
Panevėžyje - 92% ;
Alytuje - 100%  .
Taip pažeisdami dabartinius teisės aktus

Išvados. Įvertinus, kad daugiau nei 90% dviratininkų važinėja per pėsčių perėjas 16-a iš tų institucijų nerado nė vienos avarijos, kad dviratininkas būtų važiavęs per perėjas; 2-ose institucijose fiksuotas nedidelis avaringumas.

Projektas grindžiamas ir užsienio praktika. Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atlikto 2018-11-27 analitinę apžvalgą „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. Tirtos Vienos konvenciją pasirašiusios šalys: Vokietija, Švedija, Jungtinėje Karalystė, Prancūzija, Estija, Latvija. Nustatyta, kad per pėsčiųjų perėjas teisės aktai leidžia važiuoti dviračiu Vienos konvenciją pasirašiusiose šalyse: Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje kelių eismo taisyklės tiesiogiai nedraudžia dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją. Tačiau, kirsdami važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja pirmenybę prieš motorinių transporto priemonių vairuotojus turi tik pėstieji, o dviratininkai, jei jie važiuoja, pirmenybės neturi, o ją įgyja tik nulipę ir vesdami dviratį, tada jie traktuojami kaip pėstieji. Jungtinėje Karalystėje varytis dviratį per pėsčiųjų perėjas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Estijoje dviratininkai, kirsdami kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, neturi sukelti pavojaus pėstiesiems ir pasirinkti saugų greitį. Latvijoje dviratininkams taip pat leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį per pėsčiųjų perėjas, netrukdant
pėstiesiems ir sumažinus greitį. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie Vienos konvencijos, tad Lietuvos priimti nacionaliniai teisės aktai negali jai prieštarauti. Tačiau, Vienos konvencija važiavimo dviračiu per pėsčiųjų perėjas visai neapibrėžia, leisdama kiekvienai ją pasirašiusiai šaliai pačiai nuspręsti, kokio reglamentavimo ji nori.  


Galimybę dviratininkams kirsti važiuojamają kelio dalį nenulipus nuo dviračio numato KET 1.14 horizontalusis ženklinimas „1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“. Šis ženklinimas atskiria pėsčiųjų ir dviratininkų srautus perėjose. Tai yra Lietuvoje pėstiesiems galima eiti tik per pėsčiųjų perėją, o dviratininkams važiuoti tik per iš kvadratų pažymėtą dviračių pervažą - pažymėtą KET 1.14 horizontaliuoju ženklinimu. Deja, šio ženklinimo visur neįrengsi, pėstieji netelpa į perėjos plotį (eina ir dviračių pervažas), dviratininkai nesutelpa į dviračių pervažas (važiuoja per perėjas). Poreikis tokiam ženklinimui yra beveik ant kiekvienos perėjos. Pėstiesiems draudžiama įeiti į dviračių pervažą, dviratininkams kirsti važiuojamą kelio dalį nenulipus nuo dviračio pėsčiųjų perėjomis (KET 64.9 punktas). Žiūrint urbanistiškai esama tvarka nėra gera. Pavyzdžiui, Arsenalo g., Vilniuje, ties Karaliaus Mindaugo tiltu: dažnai pėsčiųjų būna per daug, o dviratininkų tuo metu nebūna, – pėstieji į pėsčiųjų perėją netelpa, todėl eina ne tik per pėsčiųjų perėją, bet ir per dviračių pervažą. Kitu atveju būna - kai dviratininkų susikaupia per daug, o pačių pėsčiųjų pėsčiųjų perėjoje yra labai mažai, arba iš viso pėsčiųjų nėra: dviratininkai netelpa į kvadratais pažymėtą dviračių pervažą, todėl važiuoja per pėsčiųjų perėją. Abejais atvejais, tiek pėstieji, eidami dviračių pervaža, tiek dviratininkai važiuodami pėsčiųjų perėjomis pažeidė tvarką. Remiantis Seimo analitine apžvalga Jungtinėje Karalystėje yra numatytos specialios perėjos, kuriose pėstieji ir dviratininkai gali kirsti važiuojamą kelio dalį bendrame sraute (t. y. dviratininkai ir pėstieji gali pasiimti perėjos pločio būtent tiek, kiek jiems tuo metu reikia). Papildomai pažymėtina - remiantis Statybos techniniu reglamentu, dviračių pervažos (KET 1.14 dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) įrenginėjamos tik ten, kur dviračių takas iš abejų pusių kerta važiuojamą kelio dalį. Kadangi, dviratininkai, važiuoja šaligatviais, dviračių pervažos reikalingos beveik ant kiekvienos perėjos, nors ten dviračių tako nėra, todėl negalima įrenti ir dviračių pervažos.


Pažymėtina, kad riedlentininkams, riedutininkams, paprastais bevarikliams paspirtukais (nepainiokit su el. paspirtukais) galima važiuoti (galima važiuoti per perėjas būtent važiuoti, o ne tik eiti) per pėsčiųjų perėjas, nes pagal apibrėžimą jie laikomi pėsčiaisiais ir turi pirmumą prieš automobilius. Tai pat nėra apibrėžtas važiavimo greitis, kokiu greičiu riedlente, bevarikliu paspirtuku, riedučiais žmogus turi važiuoti per perėją. Neretai, riedlentininkai, bevarikliai paspirtukininkai, riedutininkai pravažiuoja pėsčiųjų perėja greičiau už dviratininkus.

Tai pat pažymėtina, kad dviratininkai per treniruotes varžybas sega batus prie pedalų – yra saugiau važiuoti per pėsčiųjų perėją, nei nulipti nuo dviračio. Kai kurie dviračių sporto atstovai (ne tik plento, bet ir MTB) sega batus prie pedalų. Plento dviratininkai dažniausiai važiuoja gatve, o tuo tarpu MTB dviratininkai važiuoja pievomis ir panašiai. Pavyzdžiui prieš varžybas, prieš startą MTB dviratininkams reikia važiuojamą kelio dalį pėsčiųjų perėja. Nulipinėti nuo dviračio prieš perėją ne tik nepatogu, bet ir nesaugu – nulipinėjant nuo dviračio prie pat perėjos nėra kur patogiai įsikibti, nulipinėjant nuo dviračio, batų fiksatoriai išlūžta. Juk, būna, kai gatvėje tuo metu nėra nei vieno automobilio.

Žinoma, bus nesaugių perėjų, kur eismas labai intensyvus ir net pėstiesiems nesaugu ir kur kirsti važiuojamą kelio dalį pėsčiųjų nenulipus nuo dviračio būtų per daug pavojinga. Tokių nesaugių perėjų nedaug. Šią problemą gali savivaldybės išspręsti šalia tokių tokiose pėsčiųjų perėjose uždraudžiant dviračių eismą, jau dabar esančiu kelio ženklų deriniu:
1) perėjos pradžioje KET 309 kelio ženklas „Dviračių eismas draudžiamas“
2) perėjos pabaigoje KET 309 kelio ženklo „Dviračių eismas draudžiamas“ ir KET 808 „Nurodo kelio ženklų galiojimo zoną Nurodo kelio ženklų galiojimo zonos pabaigą“ ženklų derinį.

Tokių perėjų nedaug. Jei perėja yra nesaugi – ji turėtų būti naikinama vietoje jos įrengiant viaduką pėstiesiems, arba požeminę perėją. Pvz. Narbuto g., Vilniuje, net pėstiesiems nesaugi perėja buvo panaikinta vietoje jos įrengiant viaduką pėstiesiems ir dviratininkams

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder