Seimas patvirtino deficitinį kitų metų biudžetą

Seimas patvirtino deficitinį kitų metų biudžetą

Seime po balsavimo pritarta kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui.

Už kitų metų biudžeto projektą balsavo 84 Seimo nariai, prieš - 41, susilaikė - 5.

Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,696 mlrd. eurų (beveik 2,242 mlrd. eurų). Deficitas – 1,105 mlrd. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimo antradienio posėdyje teigė, kad biudžetas orientuotas į reformas, kurios leis pasiekti valstybės iškeltus strateginius tikslus.

„Aš ne kovoti ir ne kalėdines dovanas dalinti atėjau. Atėjau pristatyti pasvertą, subalansuotą biudžetą. Kitų metų biudžetas orientuotas i struktūrines reformas, skurdo mažinimą. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai. (...) Reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu didins šalies BVP, bus sukurtos naujos darbo vietos.

Reformos - tai įrankis, kurios leidžia įgyvendinti strateginius tikslus: mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, mažinti šešėlinį aktyvumą, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę, jų efektyvumą“, - posėdyje sakė V. Šapoka.

Biudžeto projektui Seimo posėdyje nemažai kritikos turėjo opozicija. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Seime Andrius Kubilius dėl galimos krizės ateityje buvo priešiškas mokesčių reformai, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą.

„Yra kažkoks nelogiškumas. Tarptautinėje finansinėje spaudoje galima skaityti, kad ateina tam tikri prieškriziniai išbandymai, ir tą būtų galima turėti omenyje. Bet jei Finansų ministerija nori perspėti Seimą ir visą Lietuvą, kad ateina krizė, tai ateinant krizei nereikia priiminėti mokesčių reformos, kuri smarkiai mažina biudžeto pajamas, ir dėl ko negalima kaupti atitinkamų rezervų“, - Seimo posėdyje sakė A. Kubilius.

TS-LKD narys Seime Mykolas Majauskas siūlė iš biudžeto projekto preambulės išbraukti švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir inovacijų reformų įgyvendinimą.

„Apie struktūrines reformas švietimo srityje matome streikais už lango, susirinkusiais mokytojais, kurie nepritaria reformoms, nepritaria, kad kažkas yra struktūriškai keičiama, o jų gyvenimas yra gerinamas. Nes jeigu pinigus iš vieno švarko kišenės perdedame į kitą, pinigų dėl to nepadaugėja, kokybė dėl to nepasikeičia. Čia jokia struktūrinė reforma nedaroma. (...) Dėl šios įgyvendinamos reformos didele apimtimi yra sumažinamos valdžios sektoriaus pajamos“, - posėdžio metu tikino M. Majauskas.

Kaip ELTA jau rašė, tvirtinant posėdžio darbotvarkę, opozicija siekė išbraukti kitų metų biudžeto priėmimo klausimą iš antradienio darbotvarkės, ir perkelti jį į gruodžio 18 d.

Už tai, kad klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 48 parlamentarai, prieš - 68, susilaikė 13 Seimo narių.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys Seime Juozas Olekas apgailestavo, kad klausimas nebuvo išimtas iš posėdžio darbotvarkės.

„Girdime iš įvairių žiniasklaidos priemonių, kad mokytojai ketina pradėti kalbą su laikinai einančiu pareigas švietimo ministru ir yra vilties susitarti, kad būtų mažiau įtampos šalyje, o žmonės galėtų grįžti į darbo vietas. Čia, Seime, valdantieji demonstruoja jėgos poziciją, kad jokių vilčių susitarti nėra, nes priimsime sprendimus dar prieš tarimąsi“, - Seime sakė J. Olekas.

ELTA primena, kad pirmas biudžeto projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyko lapkričio 22 d., antras - gruodžio 6 d. Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, palyginus su praėjusiais metais, socialinei apsaugai numatyta 427 mln. eurų daugiau, sveikatos apsaugai - 279 mln. eurų, švietimui - 190 mln. eurų, aplinkosaugai - 102 mln. eurų, krašto apsaugai - 75 mln. eurų, kultūrai - 41 mln. eurų daugiau.

Taip pat didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, 30-čia eurų - iki 430 - auga minimali mėnesinė alga.

Mokytojų etatinio darbo apmokėjimui numatyta skirti 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams - 31,1 mln. eurų. Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas - 13,4 mln. eurų, kurie leis nuo sausio 1 dienos atlyginimus padidinti 10 proc.

Nuo 30 iki 50 eurų didinami vaiko pinigai. Gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka vaikui bus dar didesnė - 70 eurų.

Taip pat augs pensijos: vidutinė senatvės pensija turinti pilną stažą didės apie 26,5 euro, bendras pensijų augimas sieks apie 8 proc.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder