Dar iki paskelbiant griežtus karantino ribojimus, buvo skaičiuojama, kad kas antras lietuvis per šventes savo giminaičių nelankys, rodė dar lapkritį „Spinter tyrimai" atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Vadinasi, dalis po vieną gyvenančių žmonių šventes sutiks nelabai šventinėmis nuotaikomis. Tokių žmonių Lietuvoje - itin daug. Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo 38,3 proc. vieno asmens namų ūkių, taip pat 6,2 proc. namų ūkių, sudarytų iš vieno suaugusio asmens, auginančio mažiausiai vieną vaiką.
Kitos valstybės ieško sprendimų
Sprendžiant vienišumo problemą, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja vengti nebūtinų kelionių, susikurti mažą socialinį burbulą su kuo mažesniu skaičiumi asmenų. Tačiau, net ir leidžiant šventinį periodą su jais, žmonės raginami laikytis higienos taisyklių, riboti uždarose patalpose kartu praleidžiamą laiką.
Jungtinė Karalystė vienišumo problemą sprendžia leisdama gyventojams formuoti socialinius paramos burbulus, kai bendrauti leidžiama ne daugiau kaip dviem namų ūkiams. Tokiame burbule žmonėms nereikia laikytis socialinio atstumo, tačiau neleidžiama bendrauti su kitais žmonėmis. Tokius burbulus gali sudaryti vieni gyvenantys žmonės, vieniši tėvai su vaikais, šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus. Patariama sudaryti burbulus su toje pačioje savivaldybėje gyvenančiais giminaičiais. Be to, socialinius paramos burbulus gali sudaryti ir išsiskyrusių sutuoktinių šeimos, kurios turi vaikų.
Lietuvoje per šventes taip pat buvo galima tikėtis socialinių burbulų. Prezidento suburta ekspertų taryba tokią idėją buvo pasiūliusi. „Jeigu bent 10 dienų (idealu 14 dienų) dirbate nuotoliniu būdu, o jūsų vaikai atostogauja arba mokosi nuotoliu bent 10 dienų (idealu 14 dienų), naudojatės maisto į namus paslauga arba bent jau vykstate į parduotuvę tik būtiniausių prekių bei tvarkingai dėvite kaukes, tuomet jūs galite savo tėvus pasikviesti į svečius šv. Kalėdų laikotarpiui.
Jeigu esate du vieniši žmonės, kurie atidžiai laikotės visų aukščiau išvardintų reikalavimų, galite šv. Kalėdas praleisti kartu", - dar gruodžio pradžioje savo socialiniame tinkle rašė vienas iš ekspertų tarybos narių, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius.
Lietuvos valdžia nespėjo
„Vakaro žinių" kalbintas ekspertų tarybos narys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros prof. Mindaugas Stankūnas paaiškino, kodėl ši idėja netapo realybe. „Gruodžio 6 d. prezidentui pristatėme siūlymą apriboti bendravimą tarp atskirų šeimos ūkių dviem savaitėms, kad žmonės vengtų kontaktų ir tai sumažintų viruso plitimą.
Pasakėme, kad Vyriausybei priėmus tokį sprendimą, ekspertų taryba detaliai ir aiškiai parengtų rekomendacijas socialiniams burbulams, kuriuos būtų galima įgyvendinti šventiniu laikotarpiu. Šią idėją aš pats kitą dieną pristačiau ir tuometiniam premjerui Sauliui Skverneliui, bet susidomėjimo nebuvo.
Deja, tuo metu bendravimas tarp atskirų namų ūkių uždraustas nebuvo, todėl mūsų siūlymu nesusidomėjo", - sakė M.Stankūnas. Jis tikisi, jeigu dabartinis atskirų namų ūkių bendravimo ribojimas duos teigiamų rezultatų, ekspertų taryba vėl grįš prie socialinių burbulų įvedimo siūlymo.
Socialinių burbulų iniciatyvai pritaria ir senyvo amžiaus žmonės. Lietuvoje yra daugiau kaip 620 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tarp kurių tūkstančiai vienišų ir nepriteklių išgyvenančių. Vienišiems seneliams padedanti Maltos ordino pagalbos tarnyba pastebi, kad karantinui stipriai apribojus visuomeninį gyvenimą, socialinė atskirtis dar labiau išryškėjo. Tad savanoriai jau šaukiasi pagalbos - skurstančiųjų daugėja, trūksta ne tik finansinės, bet ir emocinės paramos.
„Vakaro žinių" kalbinta Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė neslėpė, kad šiemet daugeliui asociacijos narių šventės bus nelinksmos. Didelė dalis pagyvenusių žmonių jau daugiau kaip pusmetį vengia kontaktų, laikosi rekomendacijų ir būtų labai laimingi, jeigu galėtų šiuo laikotarpiu apkabinti savo vaikus ir vaikaičius.
„Manau, socialiniai burbulai yra geras sprendimas. Tai būtų gera išeitis. Jeigu žmonės yra sveiki, nevažiuoja į darbus, neturėtų būti draudžiama susitikti su tėvais ar seneliais. Dabartinė situacija labai skaudina. Pastaruoju metu mūsų žmones dažnai serga depresija, jaučia nerimą. Daugiau nieko negirdime, tik gąsdinimus ir bauginimus, kad tik niekur neitume, su niekuo nebendrautume. Gyvename apimti streso, baimės ir nežinome, kada tai baigsis", - sako G.Makaravičienė.
Ji sako suprantanti, kad yra ir tokių žmonių, kuriems šios šventės gali būti paskutinės, o susitikimas su artimaisiais - aukso vertės: „Matome, kiek žmonių miršta, negalėdami patekti į ligonines. Tai yra baisu. O nesimatymas, negalėjimas apkabinti savo vaikų ar tėvų yra baisus stresas, kuris gali susargdinti dar greičiau ir baisiau nei koronavirusas.
Pokalbis telefonu ar per kompiuterį - ne tas pats. O ir ne visi senjorai moka naudotis technologijomis."
Interviu su psichiatru, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynas Marcinkevičiumi:
- Šiemet šventes sutiks daugiau vienišų žmonių nei įprastai?
- Net ir nesant karantino Kalėdos visuomet būdavo sudėtingas laikas. Vieniems tai yra didžiulė šventė, o kiti atsiduria akistatoje su savo vienatve. Todėl tikėtina, kad šiemet vienišiems žmonėms psichologiškai gali būti kiek lengviau, nes jie tarsi nebus išskirtiniai.
Tačiau vienišų žmonių skaičius bus daug didesnis nei įprastai. Jis bus didesnis ne procentais, o kartais. Ypač tai palies žmones, kurie gyveno vieni, o jų šeimos - kitose savivaldybėse. Šventės tokiems žmonėms buvo ypatingas laikas, kai visi susitikdavo. Dabar tokie žmonės liks namuose vieni. Ir tai liečia ne tik vyresnius žmones.
- Ar pritartumėte socialinių burbulų idėjai?
- Ši idėja, manau, yra gera. Deja, Lietuva ją įgyvendinti jau pavėlavo. Nes reikalinga iš anksto užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų efektyvus ir virusas neplistų burbuluose. Tam pasiruošti nespėjome. Deja, tapome rinkiminių politinių žaidimų įkaitais ir ne visos priemonės buvo pritaikytos laiku.
Bet, manau, šios idėjos nereikia atsisakyti ateičiai. Šventės ateina ir praeina, o žmonės jaučiasi vieniši ne tik šventiniu laikotarpiu. Socialiniai burbulai galėtų apimti ir sergančius žmones, kuriems labai svarbu bendrauti su tokia pačia diagnoze gyvenantiems žmonėms.
- Kiek žmogus gali išbūti be gyvo bendravimo?
- Tai priklauso nuo to, koks griežtas ir kaip ilgai trunka tas laikotarpis. Žmonės ir kalėjime išbūna ir fiziškai nenumiršta. Bet socialinė izoliacija labai stipriai paveikia žmogaus dvasinę ir psichinę sveikatą. Labai svarbus ir žinojimas, kada ta izoliacija baigsis.
Šiandien ryte bendravau su savo mama, kuriai 76 m., ir ji prisipažino, kad pirmasis karantinas buvo kiek lengvesnis emociškai. O dabartinis laikas jau itin sudėtingas. Juk vasarą dalis žmonių negyveno karantino režimu, bet vyresnių žmonių kontaktai apriboti jau beveik metus.
Žmonės perėjo šoko fazę, tada adaptaciją, o dabar jau pereinama į išsekimo fazę. Jis pasireiškia blogėjančia dvasine sveikata.
Italijos pavyzdys rodo, kad po trijų mėnesių griežto karantino du trečdaliai gyventojų prisipažino, kad jiems reikia psichikos sveikatos specialistų pagalbos. Tai turėtų padėti mums suprasti, kad įveikus koronaviruso pandemiją, turėsime įveikti ir kitą - psichikos sveikatos sutrikimų pandemiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą