R. Kurlianskis: E. Masiulis turėjo tapti prezidentu

Trečiadienį „MG Baltic“ bylos teismo posėdyje Raimondas Kurlianskis savo parodymuose pažymėjo, kad 90 tūkst. eurų jis buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui skolino politinei kampanijai vykdyti. R. Kurlianskis teismo posėdyje neslėpė savo simpatijų politikui ir teigė, kad E. Masiulis po 2016 m. turėjo tapti premjeru, o po dešimties metų ir prezidentu.

„Mažiausiai aš jį mačiau kaip premjerą (...) O po dešimties ar daugiau metų jis tikrai galėjo tapti ir šalies vadovu“, – sakė R. Kurlianskis.

„Teismo posėdyje šiek tiek kalbėjau apie savo politines simpatijas tiek liberalams, tiek E. Masiuliui kaip potencialiam, reformatoriškam žmogui ar politiniam lyderiui“, – sakė jis.

R. Kurlianskis taip pat patvirtino, kad 90 tūkst. eurų E. Masiuliui skolino finansuoti jo politinę veiklą.

„Kol kas galiu patvirtinti tai, ką pasakiau teismo posėdyje, kad, taip, aš skyriau tuos 90 tūkst. eurų jo politinei kampanijai ir veiklai finansuoti“, – sakė R. Kurlianskis.

E. Masiulis tuo metu praėjusiuose teismo posėdžiuose tvirtino, kad 90 tūkst. eurų buvo paskola jo šeimos nekilnojamojo turto verslui.

„Tai neeliminuoja nekilnojamojo turto klausimo. Apie tai paaiškinsiu vėliau, viskas atrodys logiškai“, – kalbėdamas apie E.Masiulio versiją sakė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis VSD palygino su KGB

Trečiadienio rytą „MG Baltic“ bylos teismo posėdyje R. Kurlianskis savo parodymuose taip pat pažymėjo, kad tai politinė byla, kuri neturi nieko bendro su realybe. Pasak R. Kurlianskio, ši byla parodo, kad teisėsauga buvo spaudžiama politikų, o visa bylos esmė, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus būtų susidorota su tuomet lyderiaujančia Liberalų sąjūdžio partija.

„Tai politinė byla, kuriai negaliojo nekaltumo prezumpcija (...), ji neturėjo nieko bendra su realybe“, – sakė R. Kurlianskis.

Pasak R. Kurlianskio, prieš 2016 m. Seimo rinkimus, remiantis reitingų apklausomis, Liberalų sąjūdis buvo viena lyderiaujančių partijų. R. Kurlianskis pažymėjo, kad šioje byloje matyti, jog politikai veikė teisėsaugos institucijas, o šios stabdė LS lyderystę.

“Liberalų sąjūdis apklausose buvo lyderiaujanti partija ir tai buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nenaudai“, – sakė jis.

„Šio proceso dalyviai esame tapę aukštinimo kulto grįstos politinės sistemos įkaitais (...) Matome, kaip brutaliai funkcionuoja politikos valdoma teisėsauga“, – kalbėjo R. Kurlianskis.

Jo teigimu, šioje byloje kaltinamieji yra vieni protingiausių bei veikliausių politikų, kuriuos jam kada teko sutikti. „Tikiuosi, kad jie dar grįš į politiką“, – pridūrė jis.

Duodamas parodymus teisme, R. Kurlianskis pažymėjo, kad dėl domėjimosi politika jis sulaukė nepagrįstų kaltinimų.

„Nepaisant to, kad iš valdžios atstovų ir teisėsaugos sulaukiau priekaištų, kad domiuosi politika, tačiau vis dėlto juk kas vyksta politikoje – svarbu kiekvieno gyvenime“, – sakė jis.

R. Kurliaskis teismo posėdyje STT bei VSD lygino su Rusijoje dominuojančia KGB bei teigė, kad šios institucijos Lietuvoje irgi siekia dominuoti valstybės politiniame bei ekonominiame gyvenime.

ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic„, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.