Prieš beveik 20 m. ant buvusių KGB rūmų iškaltos pavardės užminė mįslę

„Įvykdytą pareigą tėvynei, jos garbei, laisvei ir nepriklausomybei teliudija šiame buvusio KGB pastate sušaudytų Lietuvos patriotų pavardės“, – šis užrašas kartu su daugybe pavardžių ant buvusių KGB rūmų atsidūrė prieš beveik du dešimtmečius. Įamžinti nužudytieji kadaise čia veikusiame kalėjime. Tačiau ar gali taip būti, kad tarp iškaltų pavardžių yra ir tokių, kurios nenusipelnė čia būti?

D. Umbraso/LRT nuotr.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atlieka tyrimą. Esą kai kurie pagerbti asmenys galėjo turėti sąsajų su žydų žudynėmis, per antrąją pasaulinį karą galėjo aktyviai kolaboruoti su naciais.

„Gal koks vienas kitas gali pasitaikyti su tam tikra veikla, kurią dar reikėtų ištyrinėjus pateikti ne tik mūsų nuožiūra, kaip tą veiklą vertinti, bet ir, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijoms, kitiems istorikams“, – mano Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė B. Burauskaitė.

Ant buvusių KGB rūmų daugiausia partizanų pavardžių, yra ir tiesiog sovietų nužudytųjų. Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas tada, kai buvo planuojamas nukentėjusiųjų įamžinimas, dirbo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrimų departamente. Jis buvo atsakingas už atrinktų, įamžinti tinkamų asmenų tvirtinimą. Sako, kad tada reikėjo patikrinti per 700 žmonių, todėl klaidų galėjo pasitaikyti.

„Visa tai padaryta prieš porą dešimtmečių. Manau, kad įamžinimas tų žmonių, tų, kurie buvo nužudyti, dažnas jų susilaukęs buvo pačių įvairiausių kaltinimų, išgalvotų, prirašytų, visko buvo. Šiuo atveju tiesiog reikia atsižvelgti į visas aplinkybes“, – dėsto A. Anušauskas.

Tada centrui vadovavo Dalia Kuodytė. Ši prisimindama dviejų dešimtmečių įvykius sako, kad būta spaudimo kuo greičiau įamžinti pavardes.

„Spaudimas buvo didelis tą padaryti kuo greičiau. Ir dėl to, ir galbūt dėl tam tikro nepatyrimo. Priminsiu, kad su tais archyvais dar tik neseniai buvo pradėta apskritai dirbti. Galėjo atsitikti tokia situacija“, – teigia buvusi genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė.

Dabartinė centro vadovė B. Burauskaitė sako, kad klaidų galėjo įsivelti ir dėl to, kad tada vertintos tik sovietų bylos. Žinomas ne vienas atvejis, kada bylos buvo fiktyvios, o faktai – netikri.

„Mums galės paliudyti, kas buvo sovietinis teismas, kiek jie bandė nebūtų dalykų prirašyti ir kiek mes galime tikėti tokiais dokumentais. Dabar labai sunku pasakyti, kad va, apie Joną čia pasakyta tiek klaidingai, apie Petrą jau ten teisingiau įvertinta jo veikla“, – atsako ji.

Jeigu iš tikrųjų paaiškėtų, kad kai kurie asmenys pagerbti nepelnytai, užrašai būtų panaikinti. Tačiau tai nutiktų tik kitąmet užbaigus tyrimą.