Prie politikų melo esame įpratę, bet kai daktarai ima meluoti...

Prie politikų melo esame įpratę, bet kai daktarai ima meluoti...

Nors Lietuvoje švelninamos karantino sąlygos, duris atveria nemažai parduotuvių, viena kita paslaugų teikimo įmonė, tačiau valstybės gyvenimo epicentras tebėra ten pat, kur pagrindiniai šių dienų herojai iš paskutiniųjų stengiasi išgelbėti žmonių gyvybes.

Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius KALIBATAS sako, kad šiandien medikų vaidmuo yra svarbesnis nei politikų, iš jų mažai naudos.

- Mažas niekingas virusas padarė tai, kas iki šiol nesisekė nei biurokratams, nei medikams. Jis viską sustatė į vietas: gydytojams buvo pakelti atlyginimai (dirbantiems pirmosiose užkrato linijose skirti net iki 100 proc. priedai), nuo medikų atskirti pacientai prarado galimybę gundyti juos kyšiais bei dovanomis, na, o šeimos gydytojai pagaliau gavo progą atsipūsti. Ar nieko nepamiršau?

- (Juokiasi.) Pagaliau politikai buvo priversti imtis ryžtingų priemonių, bet jie tikriausiai ne gydytojų, bet savo intereso paisė. Suprato, kad jeigu gydytojai ims pasuoti arba kristi, pasvils kailis ir politikams.

Na, šeimos daktarai šiandien dirba nuotoliniu būdu, konsultuoja tik telefonais, nors man pačiam šimtams studentų bei gydytojų ir teko aiškinti, kad, gink Dieve, šito nedarykite, nes nustatyti diagnozės telefonu negalima.

Juo labiau kad pacientas gali nurodyti tik kai kuriuos simptomus, juo labiau kad yra ligų, kurių klinika gali kisti valandomis. Norint nustatyti ligą, būtina pacientus matyti gyvai, įvertinti visus simptomus ir padaryti reikalingus tyrimus.

Mūsų dėstomos dogmos buvo teisingos, tačiau dabar jos apsivertė aukštyn kojomis.

- Toks ir yra pandemijos išbandymas šeimos gydytojams? Jie, manote, dėl to kankinasi?

- Atrodo, jie turėtų būti laimingi, nes į darbą nereikia eiti, bet, įsivaizduokite, kokia didžiulė yra atsakomybė konsultuoti telefonu. Nes tokiu būdu negalima nei gydyti, nei išrašinėti vaistų, bet dabar nori nenori privalome tai daryti.

Stresas šeimos gydytojams, manau, dvigubai trigubai didesnis, negu dirbant įprastomis sąlygomis, dėl to, kad jie priversti daryti tai, ko normaliomis sąlygomis nebūtų darę.

- Kokių keblumų jūs pats patiriate dėl karantino?

- Keblumai prasidėjo nuo to, kad visi medikai karantiną pasitiko ir nuogi, ir basi. Kada ponas Algirdas Šešelgis (sveikatos apsaugos viceministras - aut. past.) pradėjo kalbėti apie mistinį apsaugos priemonių ir testų „koronos“ virusui nustatyti rezervą, valstybės paslaptimi dangstydamas jo konkrečius skaičius ir tikindamas, kad užteks visiems, aš supratau: tai yra melas.

To tikrai nebus, galvojau, turėdamas omenyje, kad mūsų sveikatos apsaugos vadovai darė klaidas praktiškai nuo pat pradžių. Ir iš tikrųjų dauguma medikų neturėjo jokių apsaugos priemonių ir buvo sunku stebėti, kai gydymo įstaigų vadovai iš televizijos ekranų tvirtino, kad nestokoja apsaugos priemonių, tik va medikai kažkodėl jų neprašo…

 



- Ar įsivaizduojate, kas būtų daręsi pagarsinus, jog esame pliki basi?


- Reikėjo pasakyti medikams, ieškokit išeities, saugokitės patys, siūkitės kaukes, reikėjo kreiptis į gyventojus, į verslą prašant jų pagalbos, raginant pasidalyti sukauptomis apsaugos priemonių atsargomis. Juk slėpti informaciją, keliančią pavojų sveikatai ir net gyvybei, yra nusikaltimas, ar ne tiesa?

Mes matėme, kad Kinijoje ir Japonijoje vaikštoma tik su kaukėmis, tačiau ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iš pradžių aiškino priešingai, bijodama, kaip dabar kalbama, panikos, nes turėjo informacijos, kad daugelis šalių neturi sukaupusios apsaugos priemonių rezervo.

- Jūs irgi turite priekaištų Pasaulio sveikatos organizacijai?

- Aš tikrai turiu priekaištų ir suprantu JAV prezidentą D.Trampą, kuris atsisako finansiškai remti PSO.

Iš pradžių iš ten girdėjome, kad virusas - nieko baisaus, kad jis nepersiduoda iš žmogaus žmogui, paskui dar gražiau: kai Lombardijoje, kur dirba minios kinų, pradėjo plisti infekcija, PSO neparagino stabdyti skrydžių iš Kinijos, nepasivargino patikrinti, ar ši totalitarinė valstybė pateikia tikrus duomenis apie užsikrėtimo mastą ir netektis, nes viena galingiausių pasaulio šalių, matyt, turi įrankių, kaip paspausti šios organizacijos vadovus.

Užuot pasielgę kaip sveikatos apsaugos specialistai, jie pasielgė kaip eiliniai biurokratai, nenorintys gadinti santykių su įtakinga valdžia. Tikrai vertėtų gerokai šią organizaciją papurtyti. Manau, joje turėtų dirbti asmenys, kurie iš tikrųjų žmonių sveikatą iškelia aukščiau už trumpalaikius politinius interesus.

- Lietuvoje priekaištaujama gydytojams, kad jie, „keliaudami“ per kelias darbovietes, platina „koronos“ virusą.

 - Sveikatos apsaugos sistema yra liūnas ir kada tą liūną viename krante šaukštu pamakaluoji, niekas nesikeičia.

Yra vadovų, kurie užsisėdėję po 40 metų kai kuriose medicinos įstaigose, ir jie yra nepaliečiami.

Atliepdami ministerijos pozicijai nekelti panikos net tose ligoninėse, kur prasidėjo infekcijos protrūkis, jie aiškino, kad čia viskas tvarkoje, o mes gaudavom informaciją, kad su ta pačia kauke, kuri nuo virusų apsaugo tik 50-60 proc. ir kurią reikia keisti kas tris valandas, gydytojas dirba tris paras.

Jeigu medikai būtų bent jau patys pasisiuvę, susiorganizavę bent kokią apsaugą, būtų neužsikrėtę patys ir neužkrėtę pacientų. Dabar apie 200 medikų serga, tai baisus skandalas. Aš manyčiau, čia buvo padaryta viena didžiausių sisteminių klaidų.

O medikų bėgiojimas per kelis darbus juk ne iš gero gyvenimo, - iš vieno atlygio jie negali išlaikyt šeimų.

- Ar žeidžia medikus nurodymas įvardyti visas jų turimas darbovietes?


- Psichologiniai deklaravimo momentai šiuo atveju svarbesni ne tiek medikams, kiek tų rajonų, kurių ligoninėms jie padeda suformuoti reikiamų specialistų grupes, žmonėms.

Tai skleidžia žinią rajono gyventojams, kad jų ligoninė neturi specialistų. Ta informacija mažina rajono prestižą ir didina pačių gyventojų nusivylimą: ar norės jaunos šeimos kurtis rajone, kai ten blogai, kai ten trūksta gydytojų.

- Pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, gyvenimas grįš į buvusias vėžes: medikai neteks priedų, kuriuos gaus dirbdami pavojingoje COVID-19 teritorijoje, šeimos gydytojai vėl bus apgulti išsiilgusių pacientų, - išeis kas nors gero iš šito blogo?

- Gal nebereiks kvailinti tautos, kad mes visko turime į valias, nes medicininių apsaugos priemonių iš tikrųjų turėsime per akis.

Be to, atsiskleidė tikrasis veidas kai kurių įstaigos vadovų, kurie nesirūpino savo daktarais, meluodami, kad jie apsaugoti. Aš manau, kad tokie vadovai negali toliau vadovauti medicinos įstaigoms. Mes įpratę, kad politikai meluoja, bet kai daktarai ima meluoti, ypač vadovaujančiose pozicijose, su tuo taikstytis negalima.

- Tikėtina, kad pandemijos patirtis dar ir kilstelės medikų profesijos prestižą?

- Be abejonės. Žmonės ir jų sveikata yra valstybės turtas, ir tie, kurie kovoja dėl žmonių sveikatos, tikrai yra svarbesni, negu politikai. Iš politikų naudos, kaip matot, buvo labai mažai: kai prasidėjo nelaimės, gelbėjo medikai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, tos pačios sanitarės, valytojos…

Šitie žmonės yra svarbūs, reikalingi, o su kai kuriais politikais, kurie ir toliau užsiiminėja politine prostitucija, po šito incidento su COVID-19 aš nenorėsiu sveikintis.

 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder