Labiausiai šokiravo D.Grybauskaitės tonas, kokiu ji atsiliepė apie dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą. Pasak politologo prof. Algio Krupavičiaus, normaliose valstybėse buvę vadovai apie esamus tokiu tonu nekalba.
Šokiruojančios frazės
Duodama interviu (telefonu) LRT D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvos pasirengimas kovai su koronaviruso pandemija primena laisvą kritimą, todėl užsipuolė G.Nausėdą, pareiškusį, esą Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo Aurelijaus Verygos keisti nereikia, kaip nereikia keisti arklių brastoje, vidury upės.
„Manau, šis ministras, apie kurį mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar galima jį laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti, neduoti“, - rėžė D.Grybauskaitė.
Per dvi savo kadencijas nė vienos savo klaidos nepripažinusi politikė rėžė ir dar vieną frazę.
„Klaidos galimos ir suprantamos, bet jas būtina labai greitai taisyti. O bukas užsispyrimas ir tų klaidų neigimas - yra nusikalstama“, - pareiškė kadenciją baigusi prezidentė.
Prarado progą patylėti
Politologas prof. A.Krupavičius sako, kad jau ir iki šio interviu buvo akivaizdu, jog tarp G.Grybauskaitės ir G.Nausėdos yra perbėgusi juoda katė.
„D.Grybauskaitės retorika G.Nausėdos atžvilgiu nebestebina, ji ne vieną kartą tiesiogiai ar netiesiogiai yra kritikavusi G.Nausėdą - dėl pernelyg liberalios pozicijos, griežtumo trūkumo. Abiejų stiliai skiriasi. G.Nausėda iš tikrųjų yra atviresnis, prieinamesnis, demokratiškesnis, palyginti su D.Grybauskaite.
Valdas Adamkus yra sakęs, kad niekada atviros kritikos prieš jį prezidentavusio Algirdo Brazausko atžvilgiu nesakysiąs ir iš tikro stengėsi būti nešališkas bei objektyvus jo atžvilgiu. D.Grybauskaitė sako savo nuomones, kurios dažnai dabartinio prezidento atžvilgiu būna kritiškos“, - pastebėjo A.Krupavičius.
Pasak jo, kadencijas baigę prezidentai turi būti labiau susilaikantys įpėdinių atžvilgiu, taip yra visose demokratiškose valstybėse. Ar priešingą D.Grybauskaitės elgesį lemia pavydas, kad nebe ji yra svarbiausias asmuo Lietuvoje, profesorius nesiėmė spėlioti, tik užsiminė, kad veikiausiai tą lemia pastarosios charakterio savybės.
„Taip, yra pasitaikę atvejų, kai Barakas Obama (Barack Obama) yra kritiškiau pasisakęs apie dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), tačiau tai - retos išimtys. Be to, D.Grybauskaitė kalba apie G.Nausėdą kaip apie „kažką“, kaip apie anonimą, nors visi žino, kas tas anonimas yra. Tokios retorikos tikrai reikėtų vengti“, - sakė profesorius.
Politologas sutinka su D.Grybauskaitės teiginiais, kad, kovojant su koronavirusu, padaryta daug klaidų, tačiau jį stebina, kad ši klaidų neigimą vadina nusikalstamu dalyku, kai pati per 10 metų nėra pripažinusi nė vienos savo klaidos, nors jų būta ne viena.
„Klaidų operacijų vadovas tikrai yra padaręs daug, jam trūksta savikritiškumo. Turiu klasikinį pavyzdį. Kovo 4 d. per Vyriausybės posėdį ministras paprašė papildomų 300 tūkst. eurų medikų apsaugos priemonėms ir reagentams finansuoti. Iki karantino buvo likusi vos savaitė ir tik tada paprašyta papildomo finansavimo. Klaidų buvo ir dėl reagentų, ir dėl tyrimų, visuomenė iš pradžių informuojama vienaip, paskui - visiškai kitaip.
Pavyzdžiui, iš pradžių sakyta, kad medicininės kaukės neapsaugo, dabar jos jau privalomos. Ir tos klaidos taisomos per lėtai. Žinoma, kai dėl klaidų neigimo priekaištauja D.Grybauskaitė ir sako, kad tai - nusikalstama, tai yra dviprasmybė“, - akcentavo A.Krupavičius.
Nepaisant A.Verygai adresuojamos kritikos, šio reitingai išaugo, tačiau, pasak politologo, tik todėl, kad visuomenės apklausa buvo atlikta, kai krizė dar tik vystėsi.
„Didelė dalis visuomenės pirmiausiai A.Verygą matė kaip vieną pagrindinių krizės epicentro veikėjų, dar nebuvo aišku, ar jis teisingai elgiasi. Tačiau viešaisiais ryšiais ministras užsiėmė aktyviai, kas dieną dalyvaudavo kaliose spaudos konferencijose skirtingose televizijose, portaluose.
Krizės pradžioje, ypač konflikto su buvusiu premjero patarėju Skirmantu Malinausku akivaizdoje, ministras iš viso supainiojo savo amplua - vietoj ministro tapo ministerijos atstovu spaudai. Bet ministro matomumas ir operacijų vadovo postas daliai visuomenės ir lėmė tai, kad reitingas augo. Tačiau nors ir augo, vis tiek juo daugiau žmonių nepasitiki nei pasitiki. Jei apklausa būtų daryta savaite vėliau, matytume visai kitokį paveikslą“, - įsitikinęs A.Krupavičius.
Pasiilgo dėmesio
Politologas priminė, kad D.Grybauskaitė neseniai pareiškė, jog jai, kaip buvusiai prezidentei, orumas neleistų užimti net premjero pareigų, o dabar ji sutiko vadovauti Finansų ministerijos įsteigto koronaviruso pasekmių mažinimo fondo tarybai. Fondo, kurio surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams.
Profesorius mano, kad D.Grybauskaitė sutiko šį postą užimti, nes vėl bus matoma, visuomenei susidarys įspūdis, kad ji - kone Tautos gelbėtoja, nes skirs pinigų kovai su virusu.
Pats A.Veryga įvertino D.Grybauskaitės išsakytus komentarus.
„Gaila, kad tokie komentarai atsiranda, nes jie ramumos neįneša. Pranašų mes turime labai daug, ir dalis tų pranašų, kurie dar neseniai keikė, kad nevyksta Kovo 11-osios renginiai, dabar jau kitaip situaciją komentuoja.
Turime žmones, kurie piktinosi rezervais, dabar yra apvertę plokštelę, bet tiek to“, - kalbėjo A.Veryga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą