Prezidentas Gitanas Nausėda juodkrantiškių neužtars

Prezidentas Gitanas Nausėda juodkrantiškių neužtars

Kai Gitanas Nausėda dar nebuvo prezidentu, jis turėjo teismuose įrodinėti, kad teisėtai pasistatė namą Pavilnių regioniniame parke. Teismai neskuba apginti Juodkrantės gyventojų, kurie legaliai nusipirko pastatus, paverstus nelegaliais ir pasmerktus griauti. Komentuodamas juodkrantiškių bėdas, G.Nausėda sako, kad padėtį žino, bet padėti jiems niekuo negali.

Vienas prezidentas į Kuršių neriją pasiuntė buldozerius griauti nelegalių pastatų. Jį pakeitusią prezidentę į gatvę iš Temidės pasmerktų namų metamų vaikų ašaros nesugraudino.

Kol juodkrantiškiai ilgiau nei keturiolika metų kovoja už teisę gyventi legaliai pastatytuose ir sąžiningai įsigytuose, tačiau vėliau teismo nelegaliais paverstuose, namuose, prie Lietuvos vairo stojo jau trečias prezidentas.

Aukščiausias valstybės pareigūnas, asmeniškai turėjęs gintis nuo jo namą Pavilnių regioniniame parke nuo žemės paviršiaus nušluoti norėjusių aplinkosaugininkų.

Amžina nežinia

Juodkrantėje, ant Kuršių marių kranto, dar 2005 metais pastatytuose pastatuose įsikūrę žmonės net neįtarė, jog netrukus jų gyvenimas taps niekaip nesibaigiančiu laukimu. Jau ilgiau nei keturiolika metų laukiama, kol pagaliau bus padėtas taškas legaliai nelegalių jų namų istorijoje. Kiek dar teks laukti, žino tik vienas Dievas. Tačiau panašu, kad tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros gyvenančius juodkrantiškius pamiršo net juos globojantis Neptūnas.

Praėjusių metų pabaigoje teismas vėl atvertė civilinę bylą, kuria siekiama iš nelegaliais paverstų ir nugriauti pasmerktų pastatų Juodkrantėje prievarta iškeldinti juose gyvenančius žmones. Tačiau iš esmės ji nagrinėti nepradėta. Bus laukiama, kol paaiškės, kaip valstybinės institucijos vykdys Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, kad pastatų išsaugojimui palankus Vyriausybės sprendimas prieštarauja Konstitucijai.

Meta iš namų

Beveik 20 asmenų, tarp jų ir nepilnamečius vaikus, benamiais paversti nori bankrutuojanti UAB Verslo investicijų projektų (VIP) centras ir jos bankrotą administruojanti bendrovė „Valeksa“. Tai tęsinys istorijos, kuri prasidėjo teismui dar 2009 metais tris legaliai ant Kuršių marių kranto VIP centro pastatytus bei parduotus pastatus padarius nelegaliais ir įpareigojus juos nugriauti.

Ir nesvarbu, kad valstybinės institucijos pastatų statybos leidimus išdavė ir jais naudotis leido. Kol kas nuo žemės paviršiaus nušluotas tik vienas, kuriame veikė žuvies restoranas.

VIP centro ir „Valeksos“ prašymo teismas ėmėsi jau ne kartą, tačiau bylos nagrinėjimai buvo stabdomi, nes Vyriausybė inicijavo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano pakeitimą. Jo pagrindu galėjo būti pasirašyta du pastatus Juodkrantėje išsaugoti leisianti taikos sutartis. Praėjusiųjų metų spalio 30 d. Vyriausybė pakeitė prieš septynerius metus priimtą KNNP tvarkymo planą.

Bet jau daugybę metų nežinioje dėl sąžiningai įsigytų namų esančių juodkrantiškių viltis apsiginti nuo buldozerių žlugo labai greitai. Lapkričio 25 d. KT paskelbė, kad Vyriausybės padaryti KNNP tvarkymo plano pakeitimai neatitinka pagrindinio šalies įstatymo - Konstitucijos.

Konstatuota, kad Vyriausybė sudarė prielaidas įteisinti padarytus statybų pažeidimų padarinius, nepaisant teismų priimtų sprendimų griauti kai kuriuos pastatus. Įsiteisėjusiųjų teismų sprendimų nevykdymas negali būti pateisinamas siekiu baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išvadas.

Žmonės nerūpi

Pasak nugriauti pasmerktame name gyvenančios Salomėjos Rubinienės, žmonės išsikraustytų, jei būtų grąžinti už namus sumokėti pinigai. Juk ir pastatus pasmerkęs teismas taikė dvišalę restituciją.

„Visi kalba tik apie teismo sprendimą griauti pastatus, tačiau niekas neužsimena apie juose gyvenančius žmones. Sakinyje apie restitucijos taikymą nurodoma ne tik griauti, bet ir grąžinti mums už pastatus sąžiningai sumokėtus pinigus. Juk mes pirmiau sumokėjome pinigus ir tik po to gavome pastatus, lai dabar tuos pinigus mums grąžina ir mes pastatus atiduosime.

Tačiau visi puikiausiai žino, ką reiškia atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės“, - vos tvardėsi už savo namus kovojanti S.Rubinienė.

Moters teigimu, restitucija yra neįmanoma. VIP centras už parduotus pastatus pinigus gavo, bet šiuo metu bankrutuoja ir jokio turto neturi. Bendrovės skolos siekia per 4 milijonus eurų. Banko paskolas būstui Juodkrantėje įsigyti ėmę ir iki šiol palūkanas mokantys žmonės yra tik trečios eilės kreditoriai.

Dvigubas biznis

VIP centro atstovai tikina, kad nugriovus pastatus jie iš valstybės prisiteis per 1,2 milijono eurų ir atsiskaitys su kreditoriais. Tačiau tokiu atveju juodkrantiškiai atgautų tik apie ketvirtadalį sumokėtų pinigų. Ir tai dar neaišku, ar tikrai. Kalbas apie tai, kad bankrutuojančiai bendrovei pavyks prisiteisti pinigų iš valstybės, jie atvirai lygina su turto neturinčio žmogaus svajonėmis ir „garantuotais“ planais praturtėti, laimėjus milijoną eurų loterijoje.

Pasak S.Rubinienės, tokie VIP centro planai stebina ir dėl to, kad noras prisiteisti pinigus iš valstybės yra tapatus su siekiu tą patį daiktą parduoti du kartus. Vieną kartą jiems už pastatus jau sumokėjo sąžiningai juos įsigiję žmonės, kuriuos dabar ir norima išmesti į gatvę, negrąžinus už namus sumokėtų pinigų.

Pasak juodkrantiškiams atstovaujančių teisininkų, taip VIP centras galimai tikisi visų mokesčių mokėtojų pinigais atsiskaityti su savo kreditoriais.

Nors niekas neskuba tikėti dar tik galimu pinigų iš valstybės prisiteisimu, verdiktu, kurio dar nėra, patikėjo pati Temidė. 2017 metų gruodį Šiaulių apygardos administracinis teismas priteisė juodkrantiškiams nuostolių atlyginimą iš valstybės dėl VIP centro neatiduotų pinigų (restitucijos neįvykdymo). Konstatuota, kad pastatų statytojas žmonėms pinigų ateityje negrąžins.

Tačiau praėjusiųjų metų spalio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą pakeitė ir juodkrantiškių prašymo netenkino. Jo nuomone, bankrutavęs VIP centras vis dar turi galimybę sugrąžinti žmonėms pinigus. Teismui nekilo jokių įtarimų ar abejonių, kad jau kartą pinigus už parduotus namus gavęs statytojas nori valstybę priversti už juos sumokėti dar kartą.

Juodkrantiškiai jau kreipėsi į pastarąjį teismą prašydami atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ir panaikinti jiems nepalankų sprendimą, paliekant galioti Šiaulių teismo verdiktą.

Trys prezidentai

Kol vyksta visa ši istorija, Lietuvai vadovauti pradėjo jau trečias prezidentas. Valdas Adamkaus į Kuršių neriją pasiuntė buldozerius griauti nelegalių statinių. Dvi kadencijas išbuvusi Dalia Grybauskaitė nekreipė dėmesio net į mergaitės iš Juodkrantės laišką, kuriame prašyta nepalikti jos be namų.

Dabar daug vilčių namus išsaugoti siekiantys Juodkrantės gyventojai deda į Lietuvos prezidentu tapusį Gitaną Nausėdą. Tuo labiau kad jis ir pats, dar būdamas žinomu ekonomistu, ilgai turėjo atlaikyti aplinkosaugininkų „žaibus“ dėl ties Pūčkorių atodanga (valstybės saugomas gamtos paminklas) Pavilnių regioniniame parke stovinčio modernaus savo namo. Pritarti jo statybai visus prieštaraujančius įpareigojo tik dviejų instancijų teismai.

Juodkrantės gyventojų situaciją 2014 metais G.Nausėda pakomentavo ir „Vakaro žinioms“.

„Kai susiduri su tam tikru biurokratizmu, tai kainuoja daug laiko, nervų ir pinigų. Mums savo teisybę pavyko įrodyti teisme. Tad ir Juodkrantės gyventojai turėtų bandyti tai padaryti. Kito kelio nėra“, - juodkrantiškiams nenuleisti rankų ir nepasiduoti tada linkėjo G.Nausėda.

Žino, bet nesikiš

Praėjus daugiau nei penkeriems metams, „Vakaro žinios“ vėl kreipėsi į G.Nausėdą. Tik šį kartą jau ne kaip į ekonomistą, o šalies vadovą. Į prezidentui užduotus klausimus atsakymą atsiuntė jo komunikacijos grupė:

„Prezidentas yra susipažinęs su šia situacija ir supranta, kokią reikšmę teisminiai procesai ir teismų sprendimai turi konkretiems asmenims. Tačiau šalies vadovas laikosi pozicijos, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi ir politikai negali raginti nevykdyti ar neskubėti vykdyti teismo sprendimų.

Prezidentas tiki, kad šis klausimas bus išspręstas objektyviai, pagal galiojančią teisę, atsižvelgiant į visų ginče dalyvaujančių asmenų teises ir interesus.

Teisinė galimybė sudaryti taikos sutartis teismų sprendimų vykdymo bylose yra, tačiau Prezidentas negali įtakoti tokio ginčo šalių ar tuo labiau teisėsaugos institucijų sprendimų“.

Nemalonus šleifas

Bendrovės „Valeksa“ vardą yra gerai įsidėmėję ir naujame penkių aukštų name butus nusipirkę klaipėdiečiai. Statytojams bankrutavus, jiems ne tik teks patiems pasirūpinti, jog pastatas būtų užbaigtas statyti. Niekuo dėtiems žmonėms nemažai kainuos ir statybininkų pridaryto ar palikto broko ištaisymas.

Bankroto administratorių teigimu, kadangi statytojui iškelta bankroto byla, nėra kam pareikšti pretenzijų. „Valeksos“ atstovai žmonėms siūlo kreiptis į teismą ir užimti vieta kreditorių sąraše.

„Valeksos“ pavadinimas figūravo ir Palangoje esančio viešbučio „Pajūris“ perėmimo ir pardavimo istorijoje. Neva teisė į daugiau nei milijono eurų vertės turto reikalavimą parduota vos už maždaug 10 tūkstančių eurų.

Visos šios istorijos privertė susimąstyti, ar tikrai bankroto administratoriai tam tikrose bankroto bylose atsiduria atsitiktinai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder