Policija nori plėsti automobilių savininkų atsakomybę už pažeidimus

Policija pritaria siūlymui, kad už greičio viršijimą tam tikrais atvejais būtų baudžiami transporto priemonių savininkai, o ne vairuotojai, be to, siūlo dar labiau išplėsti nusižengimų spektrą.

„Policija mano, kad transporto priemonių savininkai turėtų atsakyti už visus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, užfiksuotus techninėmis priemonėmis, o ne tik už greičio viršijimą. Pavyzdžiui, stovėjimas neleistinoje vietoje, kalbėjimas telefonu vairuojant, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Tais atvejais, kai pažeidėją sustabdo pareigūnas ir yra aiškus vairuotojas, tai vairuotojas iš karto ir būtų nubaudžiamas, nelogiška bausti savininką“, – pridūrė jis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas praėjusią savaitę įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, keičiančią atsakomybę dėl greičio viršijimo.

Siūloma tam tikrais atvejais – kai pažeidimą fiksuoja speciali įranga – bausti transporto priemonės savininką. Šiuo metu atsakomybė už greičio viršijimą numatyta pažeidimą padariusiam vairuotojui.

„Praktikoje pasitaiko, kad greičio viršijimą užfiksavus stacionariajai kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai, ne visuomet galima tiksliai identifikuoti transporto priemonę vairavusį asmenį. Piliečiai, stengdamiesi išvengti atsakomybės, ypač už didelį greičio viršijimą numatytų didelių baudų ar teisės vairuoti atėmimo, gali teigti, kad vairavo ne jie“, – teigė P. Saudargas.

„Byloms atsidūrus teismuose, atsakomybės priskyrimas tampa komplikuotas bei gaišinamas valstybės institucijų darbo laikas. Nustačius atsakomybę transporto priemonės savininkui, procesas tampa aiškesnis ir paprastesnis bei įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebūtų taikomas“, – argumentavo parlamentaras.

Anot premjero Sauliaus Skvernelio, tai – svarstytinas klausimas. 

„Efektyvumo, išieškojimo prasme tai – veiksminga priemonė, bet jau keliolika metų Lietuvoje įvairiais būdais tai siūloma“, – praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė jis.

Jei Seime būtų apsispręsta pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui, naujoji tvarka įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.