2019 m. liepos 15 d. 23:03 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Planuose - baudos už bet kokį greičio viršijimą

(13)

2019-07-10, 08:09

Vytenis Kudarauskas, lrt.lt

Planuose - baudos už bet kokį greičio viršijimą nuotrauka, foto

Statistika iškalbinga – nors pirmąjį 2019-ųjų pusmetį, palyginus su praėjusiais metais, žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo, tačiau pačių eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių tik padaugėjo.

Pagrindine avarijų priežastimi ir toliau išlieka per didelis ir nesaugus greitis, todėl ketinama įvesti baudas net viršijusiems greitį 1 km/val., o rajoniniuose ir krašto keliuose jį reikšmingai sumažinti.

Žvelgiant į statistiką išsamiau, galima pamatyti, kad per 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvos keliuose įvyko 1340 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 1545 žmonės, o žuvo – 86. Per tą patį laikotarpį šiemet avarijų padaugėjo iki 1533, sužeistųjų – iki 1859, bet žuvusiųjų sumažėjo – 73.

Tarp eismo įvykių priežasčių dominuoja „saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas“. Per pirmus penkis mėnesius 48 proc. tragiškai pasibaigusių eismo įvykių priežastimi įvardijama būtent greičio viršijimas.

Tačiau Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis LRT.lt sako, kad tokią statistiką reikėtų vertinti ne sausais skaičiais, ir įvardija, koks vertinimas būtų tikslesnis.

„Pas mus nėra diferencijuojami sužeidimai, nėra išskiriama, kiek buvo užfiksuota sunkių, vidutinio sunkumo ar lengvų sužalojimų. Todėl sunku objektyviai įvertinti, kiek ir kokių sužeidimų padaugėjo. Pavyzdžiui, pastebima, kad ženkliai padaugėjo atvejų, kai policija kviečiama užfiksuoti eismo įvykius, kuriuose vairuotojai nepatyrė rimtų sužalojimų.

Pavyzdžiui, fiksuojami ir į statistiką įtraukiami tokie atvejai, kai avarijos dalyviai skundžiasi tik galvos svaigimu. Atvyksta greitoji pagalba, patikrina dalyvius, bet tai fiksuoja policija ir įtraukia į statistiką. Manau, kad jei sužalojimai būtų diferencijuojami, matytume visiškai kitokią situaciją, nei statistika atspindi šiuo metu“, – svarsto V. Pumputis.

Reikia peržiūrėti baudų skyrimo sistemą

Transporto kompetencijų agentūros Saugaus eismo skyriaus projektų vadovas Andrius Gužys mano, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti baudų už greičio viršijimą sistema yra per daug liberali ir šioje srityje reikia imtis permainų.

„Sakyčiau, kad šiuo atžvilgiu mūsų sistema yra archajiška. Pavyzdžiui, greitį viršijęs nuo 1 iki 10 km/val. vairuotojas gauna įspėjimą. Toliau – nuo 10 iki 20 ar nuo 20 iki 30 km/val. greičio viršijimas – kitokia bausmė. Bet tai yra ribos, nuo–iki.

Bet jei mūsų greičio matavimo įranga yra labai tiksli ir gali matuoti greičio viršijimą 1 km/val. tikslumu, kodėl naudojamas 10 km/val. intervalas? Juk bauda galėtų būti skiriama už kiekvieną viršytą kilometrą per valandą. Jei neklystu, Estijoje veikia sistema, kai už kiekvieną viršytą kilometrą per valandą skiriama trijų eurų bauda. Tokiu atveju visi važiuoja iki maksimalaus leistino greičio ribos“, – LRT.lt sako A. Gužys.

Jis priduria, kad per didelė tolerancija greičio viršijimui daro tiesioginę įtaką eismo saugumui.

„Negalima sakyti, kad Lietuvoje leidžiama viršyti greitį, bet, pavyzdžiui, nėra realios bausmės už greičio viršijimą iki 10 km/val.

Todėl, pavyzdžiui, mieste, kur greitis 50 km/val., srautas važiuoja 60 km/val. greičiu, o tai daro didelę įtaką eismo saugumui. Jei srauto greitis sumažinamas vienu procentu, eismo saugumo atžvilgiu laimimi 2–4 procentai. Kitaip sakant, procentinis greičio pokytis daro didelę įtaką saugumui“, – tikina A. Gužys.

Atsakydamas į šiuos pastebėjimus, V. Pumputis sako, jog 10 km/val. intervalai skiriant baudas galioja daugelyje Europos valstybių ir tokia praktika pasiteisina, todėl keisti Lietuvoje veikiančio modelio taip pat nėra prasmės. Tačiau jau kitąmet vienas dalykas tikrai pasikeis.

„Į Vyriausybės projektą jau yra įtraukta, kad už greičio viršijimą iki 10 km/val. būtų taikoma administracinė atsakomybė, o ne tik perspėjimas.

Anksčiau, už tokį greičio viršijimą taikant tik įspėjimą, vairuotojus buvo norima pripratinti neviršyti greičio ypač daug, o dabar bus pereinama prie to, kad tolerancija būtų sumažinta iki minimumo.

Visos institucijos pritarė tokiam siūlymui ir jau yra numatyta kitais metais priimti pakeitimus, kad vairuotojai, greitį viršijantys nuo 1 iki 10 km/val., būtų baudžiami taikant finansinę atsakomybę“, – LRT.lt teigia V. Pumputis.

Kalbėdamas apie jau esančių baudų didinimą, pašnekovas sako, kad kol kas tai nėra svarstoma, tačiau neatmeta, kad tokia diskusija ateityje gali vykti.

Kodėl neįrengiami slapti greičio radarai?

LRT.lt kalbintas A. Gužys pastebi, kad Lietuvoje liberali ne tik baudų skyrimo, bet ir, apskritai, pati greičio prevencijos sistema. Jis mano, kad vairuotojai, kurie viršija greitį, neturėtų tiksliai žinoti, kur ir kada yra matuojamas jų greitis.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje įrengiama greičio matavimo aparatūra, bet yra kelio ženklai, kurie vairuotojus informuoja, kur greitis yra matuojamas. Vairuotojams pranešama, kad tikslas yra ne nubausti, o siekiama, kad nebūtų viršijamas greitis.

Lietuvoje einama tuo keliu, kad visiems būtų gerai, visi galėtų važiuoti kaip važiavę, bet avarijų būtų mažiau. Tačiau manau, kad turėsime pereiti prie to, kas veikia Vakarų Europoje, tai yra kai greitis matuojamas nežymėtomis priemonėmis bet kur viešame kelyje“, – pastebi A. Gužys.

Jis pastebi, kad puikus pavyzdys, kaip nepopuliariomis priemonėmis buvo sumažintas avaringumas, yra Prancūzija.

„Kai Prancūzijoje buvo ruošiamasi įvesti griežtą greičio kontrolę, apie tai buvo paskelbta iš anksto, likus mėnesiui iki numatytos datos. Avaringumas apie 30 proc. sumažėjo iš karto, dar iki pradedant taikyti priemones.

Vairuotojai suprato, kad viskas, baigėsi laisvas gyvenimas, ir nelaukdami konkrečios dienos sumažino savo greitį, o Prancūzija tikrai kažkada kentėjo dėl didelio avaringumo“, – LRT.lt akcentuoja A. Gužys.

V. Pumputis tikina, kad Lietuvoje taikomos greičio kontrolės priemonės yra pakankamos, o, pavyzdžiui, nepažymėtų greičio radarų funkciją vykdo nežymėti policijos automobiliai, kurie gali patruliuoti bet kur Lietuvoje, gali keisti savo poziciją ir taip vykdyti greičio kontrolę iš anksto nežymėtomis priemonėmis.

Kalbant apie paženklintas greičio kontrolės priemones, Susisiekimo ministerijos atstovas tikina, kad vykdoma tikslinga jų įrengimo plėtra, o prie geresnio jų tinklo vystymo turėtų prisidėti ir didieji miestai.

„Vidutinio greičio matuokliai įpareigoja vairuotoją leistino greičio laikytis ne vienoje konkrečioje vietoje, bet visame greičio ruože. Kiek stebime, tuose greičio ruožuose, kuriuose vykdoma vidutinio greičio kontrolė, eismo įvykių neužfiksuota.

Per artimiausius trejus metus yra numatyta įrengti iki 400 greičio matavimo įrenginių keliuose, bet reikėtų nepamiršti ir to, kad prie greičio kontrolės įrenginių plėtros jungiasi ir savivaldybės, tai ir Vilnius, Kaunas, ir Klaipėda. Todėl netolimoje ateityje rezultatas tikrai turėtų pasijausti“, – teigia V. Pumputis.

Greičio mažinimas užmiesčio keliuose

Dar vienas A. Gužio pastebėjimas, kur, jo manymu, reikėtų peržiūrėti šiuo metu galiojančius leistino maksimalaus greičio ribojimus, tai užmiesčio keliai, ypač rajoniniai.

„Pas mus yra taip, kad jei kelias yra su kieta kelio danga, tai yra asfaltuotas, tai tokiame kelyje greitis yra 90 km/val. Bet jei žiūrėtume į išsivysčiusias užsienio valstybes, didžiojoje kelių tinklo dalyje greitis yra ne didesnis nei 70 km/val.

Esu lyginęs Lietuvos ir Švedijos kelių tinklą. Švedijoje absoliuti dauguma asfaltuotų kelių turi greičio ribojimus iki 70 km/val. Kalbu apie rajoninius ir krašto kelius. Tai reiškia, tam, kad kelyje būtų leidžiamas 90 km/val. greitis, jis turi atitikti daugybę kriterijų.

Mūsų šalyje toli gražu ne visuose keliuose, kuriuose šiuo metu leidžiamas 90 km/val. greitis, turėtų galioti toks ribojimas. Daugybėje kelių greitis turėtų būti ribojamas iki 70 km/val.“, – LRT.lt pasakoja A. Gužys.

Atsakydamas į šį pastebėjimą, V. Pumputis sutinka, kad ne visi Lietuvos keliai, kuriuose leidžiamas maksimalus 90 km/val. greitis, tikrai yra pakankamai geri, kad juose tokiu greičiu būtų galima važiuoti saugiai. Todėl ketinama peržiūrėti tokius kelius ir įvesti naujų vertinimo kriterijų, kurie leistų geriau įvertinti, koks maksimalus greitis būtų saugus.

„Greičio valdymas yra įtrauktas į projektą „Vizija nulis“, tačiau tai nereiškia, kad greitis bus tik mažinamas, nes kai kur greitis gali ir didėti.

Pritariame, kad greitis turi būti nustatomas atsižvelgiant į realias eismo sąlygas, ir yra siūloma peržiūrėti greičio ribojimus užmiestyje. Taip, Švedijoje buvo taikyta tokia praktika ir tai davė pakankamai gerų rezultatų“, – sako V. Pumputis.

Tačiau dėmesys kreipiamas ne tik į užmiesčio kelius. Susisiekimo ministerijos atstovo teigimu, daugiau dėmesio bus skiriama ir miestų teritorijoms.

„Kalbame apie greičio mažinimą ne tik užmiestyje, bet ir 30 km/val. zonų plėtrą miestuose. Pavyzdžiui, yra siūloma, kad miegamuosiuose rajonuose atsirastų greičio ribojimas iki 30 km/val.“, – teigia V. Pumputis.

Galiausiai, jis akcentuoja, kad net ir tokiose griežtai su greičio viršijimu kovojančiose šalyse kaip Austrija ar Šveicarija greičio mažinimo ir kontrolės priemonės atsirado palaipsniui, o vertinant bendrą eismo įvykių ir žuvusiųjų skaičiaus Lietuvos keliuose pastarojo dešimtmečio statistiką galima pastebėti kardinalias permainas į teigiamą pusę.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

INKOGNITO

2019-07-10   15:22

IP: 88.119.138.151

Tai gal nuimkit greičio ribojimus ,kur tai nėra būtina, kur keliai geri , matomumas geras. Automobiliai greit vieni patys važinės , o mes tik riboti sugebam

Fig

2019-07-10   13:36

IP: 84.32.154.220

Fricai vėl užsimanė iš mūsų pasipelnyti? Gal kas nori pasakyti, kad tos baudos į mūsų , o ne vokiečių kišenę?

>

2019-07-10   11:17

IP: 82.140.177.130

Tai gal pirma,"jiems",iveskime pareigas,uztrukai-nepadarei-neivykdei,turto konfiskacija,be teises i pensija?Gal nebebludys,tie MUSU tarnai ???
P.S (Zinksnis i kaire ,zinksnis i desine,saunu?)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba pareiškė pasitikėjimą partijos pirmininku Ramūnu...

„Valstiečiai“ pasitiki Ramūnu Karbauskiu nuotrauka, foto

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje...

Išsaugoti piliakalnius – išsaugoti savo identitetą nuotrauka, foto

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvą oficialaus vizito pakvietė Prancūzijos prezidentą Emanuelį Macroną....

G. Nausėda pakvietė E. Macroną į Lietuvą nuotrauka, foto

Penktadienį, liepos 12 dieną, Seime prisiekė devintasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jam...

Prezidento Gitano Nausėdos biografija nuotrauka, foto

„Atlantas“ nusileido ir „Gornik“ ekipai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai Lenkijoje sužaidė dar vienerias kontrolinės rungtynes. Zabžės miesto stadione...

Mieste pamatytas paukštis pradžiugino ne visus nuotrauka, foto

Klaipėda, Pačiame uostamiesčio centre - miestiečius stebinantis paukštis. Paklydėlį įamžinusios klaipėdietės nuotraukomis...

Šeimos pramoga Klaipėdoje apkarto: išėjo pašiurpę nuotrauka, foto

Gyvūnai, Šeimos apsilankymas Klaipėdos zoologijos sode, kuris turėjo būti pramoga, apkarto iškart po...

„Valstiečiai“ pasitiki Ramūnu Karbauskiu nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba pareiškė pasitikėjimą partijos pirmininku Ramūnu...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...