2020 m. gruodžio 3 d. 04:10 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Nepraėjus metams, vėl siūlo reformuoti pensijų kaupimo sistemą

(1)

2020-06-29, 16:19

Arvydas Jockus | Alfa.lt

Nepraėjus metams, vėl siūlo reformuoti pensijų kaupimo sistemą nuotrauka, foto

© Asociatyvi nuotrauka

Reklama

Per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondai patyrė rekordinių nuostolių, o antros pensijų pakopos dalyviai nerimaudami skaičiuoja nuvertėjimą, teigia politikai.

Jie siūlo po Seimo rinkimų vėl reformuoti antros pakopos pensijų sistemą, kuri, anot jų, žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg didelę riziką jų investicijoms ir būsimoms pensijoms.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis pastebi, jog politikai linkę sutirštinti spalvas: pensijų fondų nuostoliai per pandemiją esą tikrai nebuvo rekordiniai.

„Nors rinkos į pandemiją reaguoja jautriai ir nuo vasario vidurio iki kovo pabaigos pasaulio akcijų rinkos prarado dalį vertės, per vėlesnius porą mėnesių jos jau atgavo du trečdalius patirto kritimo“, – Alfa.lt teigė T. Gudaitis.

Pasak jo, į koronaviruso pandemiją sureagavo visa ekonomika, pensijų fondai investuoja į vertybinius popierius, o visi pokyčiai pasaulio finansų ir vertybinių popierių rinkose turi įtakos ir mūsų pensijų fondų veiklos rezultatams.

Vis dėlto T. Gudaitis tvirtino, kad šiemet investicijų verčių mažėjimas nebuvo rekordinis.

Reklama

„2008 m. per pasaulinę ekonominę ir finansų krizę fiksavome neigiamą –19,7 proc. grąžą, o jau kitais metais buvome įkopę į tuo metu rekordinį +17,3 proc. grąžos vidurkį. Per šių metų pirmąjį ketvirtį fiksavome neigiamą grąžą, kuri kiek viršijo –14 proc., tačiau antrąjį šių metų ketvirtį matome tikėtiną dviženklį atšokimą.

Be to, gyvenimo ciklo pensijų fondai, kurie pradėjo veikti nuo praėjusių metų pradžios, pernai fiksavo daugiau kaip 19 proc. teigiamą grąžą. Tad žiūrint ilgesnį laikotarpį – gyventojai turi sukaupę didesnę sumą lėšų, nei į ją buvo pervesta įmokų“, – teigė T. Gudaitis.

Mažiausiai paveikė konservatyvius fondus

LIPFA vadovo nuomone, pirminis pandemijos sukeltas šokas ir labai operatyvūs šalių ekonomikų gelbėjimo veiksmai lemia netipinę krizės eigą: finansų rinkose ir kilimas, ir kritimas vyksta labai greitai.

„Greičiausiai į pokyčius reaguojančios akcijos pateisino savo prigimtį – jų atšokimas balandžio–gegužės mėnesiais buvo didžiausias“, – sakė T. Gudaitis.

Anot jo, koronaviruso pandemijos sukelta ekonomikos krizė mažiausiai palietė pačius konservatyviausius – turto išsaugojimo bei priešpensinio amžiaus gyventojų santaupas investuojančius – pensijų fondus.

Reklama

Antai sausio–balandžio mėn. turto Lietuvos pensijų turto išsaugojimo fondų grąža buvo –3,46 proc., iš kurių vien balandį jie pakilo +1,53 proc., o nuo veiklos pradžios skaičiuoja teigiamą +2,29 proc. grąžą.

„Konservatyvūs fondai yra kur kas atsparesni svyravimams finansų rinkose, nes jie valdomas lėšas yra daugiausia nukreipę į stabilias ilgalaikes investicijas. Smarkiau svyravo dar jaunesnių gyventojų pensijų investicijų vertės, tačiau, kaip ir konservatyviausių fondų atveju, nuo įsteigimo pradžios 2019 m. sausį jie visi pasižymi teigiama grąža“, – teigė T. Gudaitis.

Jaunesniems pataria nekeisti fondo į konservatyvesnį

LIPFA vadovas ragina gyventojus nesiblaškyti ir nereaguoti į trumpalaikius nuostolius. Vis dėlto jis pripažino, kad nerimas dėl COVID-19 poveikio ne tik atskirų šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikai yra suprantamas.

„Tačiau šioje situacijose vyriausybės ir centriniai bankai nelaukia ir nedelsdami imasi priemonių sušvelninti koronaviruso smūgį, o finansų rinkose atsiveria ne tik praradimai, bet ir galimybės mažesne kaina įsigyti augimo potencialą turinčių vertybinių popierių, todėl jaunesniems dalyviams patartina nekeisti fondo į konservatyvesnį ir tas galimybes išnaudoti.

Tie gyventojai, kurie anksčiau nesiblaškė reaguodami į trumpalaikius nuosmukius, dabartinėje situacijoje yra laimėtojai“, – teigė T. Gudaitis.

Reklama

Pensijų fondus siūlo gelbėti pagal estų modelį

Opozicijoje esantys Seimo socialdemokratai teigia, kad per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondams patiriant rekordinius nuostolius, o antros pensijų pakopos dalyviai skaičiuoja didžiulius nuvertėjimus.

Politikai siūlo peržiūrėti pensijų kaupimo sistemą, kuri, anot jų, žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg dideles rizikas jų investicijoms ir būsimoms pensijoms.

„Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra, gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi.

Jie sutarė, kad sistema gali egzistuoti, bet dalyviams palikta galimybė pasirinkti – kaupti arba atsiimti sukauptas sumas. Estai patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima.

O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. Ir dar tam pridedama 200 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas.

Reklama

Pasak jo, antros pakopos pensijų fondų tolesnis finansavimas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų galėtų būti vienas pirmųjų klausimų.

„Jeigu mes, socialdemokratai, būsime valdančiosios koalicijos sudėtyje, tai siūlysime sprendimus, nes negali toliau išlikti nuostata, kad toliau privačius, pabrėžiu, privačius pensijų fondus mes finansuojame mokesčių mokėtojų lėšomis. Mano manymu, privatūs fondai turi būti finansuojami iš privačių lėšų. Juk buvo pakeista tik tai, kad pensijų fondų išlaikymas anksčiau buvo užkrautas ant pensininkų, o dabar – ant visų mokesčių mokėtojų pečių“, – teigė A. Sysas.

Seimo narys siūlo Lietuvoje taikyti panašų modelį kaip estų – leisti žmonėms pasirinkti, ar jie pasitiki pensijų fondais ir patiki jiems savo pinigus, ar investuoja patys. Taip pat palikti galimybę bet kada pasitraukti ir pasiimti sukauptus pinigus.

„Pandemija ir krizė parodė, kokia netvari Lietuvoje taikoma sistema, į ją „įmerkiame“ daug mokesčių mokėtojų pinigų, o būsimas rezultatas lieka miglotas. Naujai valdančiajai koalicijai reikės grįžti prie to klausimo ir jį pagaliau išspręsti žmonių, o ne pensijų fondų valdytojų naudai“, – sakė socialdemokratas.

Lietuvių žinios apie finansus yra žemo lygio

LIPFA vadovas T. Gudaitis pabrėžė, kad praėjusiais metais startavusi reforma dar nė nespėta iki galo įgyvendinti, todėl siūlo nesiblaškyti ir vadovautis autoritetingų pasaulio ekonominių organizacijų rekomendacijomis.

Reklama

T. Gudaitis priminė, kad Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai 2018 m. buvo priimti po ilgų diskusijų, atsižvelgus į pasaulyje svarbių tarptautinių ekonominių organizacijų rekomendacijas.

Pasak jo, praėjusiais metais startavusi reforma dar nė nespėta iki galo įgyvendinti, todėl net ir artėjančių rinkimų fone LIPFA skatintų vertinti situaciją remiantis Europos Komisijos, Pasaulio banko, Lietuvos banko, EBPO įžvalgomis, neužmirštant ir to, kad viešieji finansai yra riboto pobūdžio ir maksimalių pensininkų poreikio patenkinti negali.

„Nepateikiant jokios ilgalaikės strategijos, kaip iš skurdo zonos ištraukti senjorus kartu išlaikant šalies finansų sistemos tvarumą, niekaip negalėtume pritarti minčiai, kad pensijų fondai turėtų tapti bankomatais, bet kuriuo paros metu galinčiais išgryninti pageidaujamą pluoštą banknotų. Pensijų fondų tikslas yra padėti įgyvendinti ilgalaikį finansinį tikslą daugiau, nei valstybė išgali, pajamų gauti būtent išėjus į pensiją“, – teigė T. Gudaitis.

LIPFA vadovas pažymėjo, kad pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti bei užtikrinti ateityje dalį spaudimo nuo valstybės finansų gebėsiančios nuimti sistemos stabilumą, didinti žmonių pasitikėjimą ja.

„Lietuvių žinios apie finansus yra žemo lygio. Dauguma gyventojų šiuo klausimu turi tik minimalias bazines žinias. Finansiškai išprususių Lietuvoje yra tik 15 proc., o puikiai išmanančių finansus tik 1 proc.

Finansinio raštingumo didinimas leistų ne tik auginti žmonių sąmoningumą ir supratimą, bet ir paskatinti asmeninį įsitraukimą į ateities finansų planavimą, sustiprinti ne tik pensijos laukimą, bet ir padėti jiems sukaupti finansinį rezervą“, – Alfa.lt teigė T. Gudaitis.

Reklama

LIPFA duomenimis, 2020 m. balandžio 30 d. gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 3,664 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antra pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-06-29   16:47

IP: 46.249.186.34

Viskas būtų normaliai, jei pensijų fondų valdytojai atlygį galėtų gauti tik nuo uždirbtos sumos (gauto pelno). Dabar gi būsimo pensininko pinigus gali investuoti nemokšiškai, pridaryti nuostolių, tačiau kartą metuose pasiima solidų atlygį nuo žmogelio sumokėtų pinigų.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis sako, kad kandidatės į finansų...

Užkliuvo kandidatės į ministres Gintarės Skaistės reputacija nuotrauka, foto

Politikas Petras Gražulis (62 m.) ir vėl atsidūrė dėmesio centre. Trečiadienį nuotolinį...

Per nuotolinį Kultūros komiteto posėdį už Petro Gražulio nugaros pasirodė pusnuogis vyras nuotrauka, foto

Nuspręsta viešose vietose leisti būriuotis ne daugiau kaip po du asmenis (dabar...

Griežtinamas karantinas nuotrauka, foto

Pasibaigus darbo valandoms, darbuotojams turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir...

Europarlamentarai siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto nuotrauka, foto

"Kantomannia" - kultūrines sienas atveriantis unikalus projektas nuotrauka, foto

Neringa, Sėkmingai įgyvendinamas vis didesnį pagreitį įgauna šiemet startavęs išskirtinis tarptautinis projektas „Immanuelis...

Keliui į LEZ kliūčių nemato nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos savivaldybė nemato kliūčių, kad būtų įrengtas naujas įvažiavimo kelias į Klaipėdos...

Specialusis įpareigojimas - laivų statybai, remontui, vėjo elektrinėms nuotrauka, foto

Jūra, Šiandien Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti Klaipėdos...

Gargždai nuo kitos žiemos kelius prižiūrės kitaip nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Klaipėdos rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą centralizuotai kelių priežiūrai žiemos metu. Konkurso...

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...