2021 m. kovo 5 d. 17:44 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią

2021-01-15, 18:26

Audronė Griežienė, Pajūrio naujienos

Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią nuotrauka, foto

Reklama

Lietuvoje padažnėjus atvejų, kai tamsiuoju paros metu laukiniai gyvūnai iššoka į kelią ir atsitrenkia į pravažiuojančius automobilius, sukruto ir policijos pareigūnai, ir gamtininkai: gyventojus ragina būti budrius.

Į girias įsibrovė žmogus

Kuriuose Kretingos rajono keliuose daugiausia įvyksta tokių eismo nelaimių, Policijos komisariato pareigūnai yra identifikavę. Tai: Kretinga–Skuodas, Kretinga–Kūlupėnai, nuo Kretingos Kartenos ir Palangos link, Gargždai–Kretinga Jokūbavo link, taip pat kelias į Raguviškius. O į redakciją paskambinusi kretingiškė papasakojo jaunų stirnaičių pastebėjusi ir pačioje Padvarių gyvenvietėje, Vingių gatvėje.

„Pristabdžiau automobilį, nes žinojau auksinę taisyklę: jeigu prabėgo viena stirna, tai lauk, kad prabėgs ir daugiau. Taip ir buvo – netrukus, kiek pasiblaškiusios, į Salantų gatvės pusę ir Klibių kelio link nuskuodė dar dvi“, – pasakojo moteris. Anot jos, vakarais – tamsu, automobilių važiuoja daug ir nemažais greičiais, tad prie Klibių kelio, vedančio į Kūlupėnus, reikėtų įrengti kelio ženklą, įspėjantį apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais.

Kaip sakė Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, dėl kelio ženklo gyventojai turi kreiptis į rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisiją ir išdėstyti argumentus. Jei kelias, kuriame prašoma ženklo, – regioninis, raštą komisija persiunčia Automobilių kelių direkcijai, kuri ir nusprendžia. Seniūnė neprisiminė, kada pastarąjį kartą tokie ženklai buvo statomi rajono vietinės reikšmės keliuose. „O regioniniame kelyje Šiauliai–Palanga, už žydų genocido vietos, – taip“, – patikino S. Riepšaitė.

Kaip vieną priežasčių, kodėl žiemos laikotarpiu kanopiniai miško žvėrys traukia kelių, pakelių, gyvenviečių link, Aplinkosaugos departamentas įvardijo ant dangos barstomą druską, mat joje yra mikroelementų, kurių natūralioje gamtoje gyvūnai šiuo metų laiku gauna per mažai.

Reklama

Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog druska, paberta ant kelių, – tik vienas veiksnių ir ne pats svarbiausias, juolab kad dar tik neseniai pradėta barstyti, tad nesusikaupė didesnio kiekio. „Per tankus yra kelių tinklas! Mes patys sau juos nutiesėm į girias, o paskui stebimės, iš kur čia atsiranda gyvūnų? Iš niekur. Žvėrys gyvena savo namuose, kuriuose ėmė šeimininkauti žmogaus: dieną naktį bilda trankosi gaudžia, miško gyventojus gąsdina kirtimo technika – ar visada to reikia?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

 

Išgąsdintam briedžiui ir atitvarai ne kliūtis

Šalyje žinomo gamtininko S. Paltanavičiaus nuomone, per pastaruosius 50 metų gyvūnų poreikiai pasikeitė nedaug, o štai apie žmones to nepasakysi. Automobilių skaičius valstybėje išaugo iki beveik 2 milijonų, ir visi keliais juda, važiuoja, lekia, signalizuoja, spigina šviesom. Prie tokio transporto srauto per 10–15 metų gyvūnai priprato ir tiek šalia didžiųjų miestų, tiek užmiesčiuose jaučiasi drąsiau, nesibaido prieiti.

Ką akistatoje su mašina suvokia žvėrys? Reakcija, pasak S. Paltanavičiaus, – neprognozuojama, nei stirna, nei briedis nežino, kokiu greičiu važiuoja automobilis, kaip greit prie jų priartės, tad stovi tarsi įbesti vietoje, o kai transporto priemonė jau visai arti, lekia nebežiūrėdami, nei kas, nei kur pasitaikys ant kelio. Išgąsdintiems suaugusiems, kokius 400 kilogramų sveriantiems briedžiams net atitvarai – ne kliūtis, sulaužo ir juos. Su žvėrimis dažniausiai susiduriama tamsiuoju paros metu, tad pamiškėse prietemoje, o ypač tose vietose, kur pastatyti įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, patariama vairuoti itin atidžiai: sulėtinti važiavimo greitį, kad pavojaus atveju galėtų tinkamai sureaguoti.

Aplinkos apsaugos departamentas paviešino duomenis, kad 2020 m. spalį gavo 686 pranešimus apie automobilių susidūrimus su laukiniais gyvūnais, lapkritį – 674, gruodį – 534. Didžiausias pranešimų skaičius apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais išlieka pernai gegužę – 998. Tačiau žiemą, esant prastesniam matomumui ir ilgesniam tamsiam laikotarpiui, labai svarbu nepamiršti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga. 

Reklama

Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Ričardas Kašėta teigė kad duomenis apie rajono keliuose po susidūrimo su automobiliais kritusius gyvūnus kaupia, o kiekvieną pavasarį, apie kovą balandį, agentūrai pateikia medžiotojų klubai, kurių yra 13. Avarijose kritę laukiniai žvėrys laikomi mokesčius už medžioklės plotus mokančių klubų nuosavybe, tad nudaužto gyvūno pasiimti negali nei į avariją patekusio automobilio vairuotojas, nei į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas, nei kas nors kitas, priešingu atveju grėstų administracinė atsakomybė.

„Jeigu susidūrimo su automobiliu metu laukinis gyvūnas sužeidžiamas arba nugaišta, vairuotojas apie tai turi pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu arba klubu. Partrenktą gyvūną perduoti medžiotojams įpareigoja Medžioklės įstatymas“, – sakė R. Kašėta. Jo žodžiais, atsižvelgus į žvėries būklę, medžiotojai jį gali sunaudoti maistui, o jei ne – teks utilizuoti. Pasišalinusieji iš nelaimės vietos įvardijami kaip pabėgę iš eismo įvykio vietos, o už tai numatyta bauda, gali būti atimta ir teisė vairuoti.

Žymos: žvėrys kelyje

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija...

Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai nuotrauka, foto

Nuo COVID-19 paskiepyta buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dalia Grybauskaitė paskiepyta nuo COVID-19 nuotrauka, foto

Visuomenės veikėjas Andrius Tapinas ketvirtadienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė daugiau nei...

A. Tapinas atnešė Seimo pirmininkei daugiau nei 400 tūkst. pavardžių sąrašą dėl T. V. Raskevičiaus nuotrauka, foto

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančios įmonėmis galėjo...

STT: surinktais duomenimis medicines priemonėmis prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti viešųjų pirkimų už 3 mln. eurų nuotrauka, foto

Pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? nuotrauka, foto

COVID-19, „Vakaro žinios" vasario 23 d. straipsnyje „Pedagogai pakraupę nuo vakcinos poveikio" rašė...

Susirgai - sukis kaip nori, bet į Lietuvą negrįžk nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Vyriausybės nariai nusprendė, kad Konstitucijoje įrašytų piliečių teisių per pandemiją...

Kodėl darželinukų nepasiekia vietinių ūkininkų produktai? nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Darželinukų maitinimas dažnai kelia įvairių diskusijų. Pastaruoju metu žibalo į ugnį šliūkštelėjo...

Baroti galerija pristato vaizdo projektą nuotrauka, foto

Parodos, Prisitaikydama prie visų karantino reikalavimų, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti ...

COVID-19, Paskelbta prieš 17 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 52 min.

Parodos, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...