Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai 96 tūkst. gyventojų dirbo įsigiję verslo liudijimus. Tačiau, Seimui prieš pat metų pabaigą pakoregavus mokestinę sistemą, kai kurie gyventojai galės dirbti su verslo liudijimais tik iki šių metų birželio 30 d. Nes nuo liepos 1-osios pastatų remontininkai bei apdailininkai, automobilių meistrai, santechnikai, elektrikai, buitinių prietaisų taisytojai ir vaikų auklės jau galės užsiiminėti individualia veikla tik gavę individualios veiklos pažymas.
Keičiasi tvarka
Dirbti turint verslo liudijimą paprasčiau. Kaune auklė per metus sumokėdavo fiksuotą vienkartinį 120 Eur mokestį, automobilių remontininkas - 520 Eur. O dabar, kaip skelbia VMI, teks išrašinėti arba sąskaitas-faktūras, arba PVM sąskaitas-faktūras, arba įteikti kasos aparato kvitą. Jei metinės pajamos iš individualios veiklos sieks iki 20 tūkst. Eur, pajamų mokesčio tarifas - 5 proc. Didėjant metinėms pajamoms, atitinkamai didės ir mokesčio tarifas. Jei metinės pajamos už individualią veiklą pasieks 35 tūkst. Eur, žmogus mokės 15 proc. O šis tarifas, net ir augant pajamoms, daugiau nedidės.
Negi kas nors tiki, jog visi, samdantys aukles, domėsis, kiek mokesčių ji mokės? O pastaroji išrašinės tėveliams sąskaitas-faktūras? Remiantis darbo skelbimais, auklė per mėnesį uždirba 600-1000 Eur. Jei dirba be verslo liudijimo, o algą gauna grynais, apie tokią darbininkę mokesčių inspektoriai nieko nežino. Na, nebent „Sodra“. Jei auklė pati moka socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokas. Tiesa, egzistuoja dar vienas auklės apmokėjimo būdas. Jei šeima turi savo privatų verslą, gali fiktyviai įdarbinti auklę savo įmonėje. Pavyzdžiui, valytoja. Tokiu atveju, mokesčiai valstybei sumokami.
O kokia įdarbinančiųjų atsakomybė?
Bet negi auklė ar meistriukas, remontuojantis butus, yra patys turtingiausi šešėlinio pasaulio atstovai ir juos prigriebus, valstybės biudžetas šoktelės į dar neregėtas aukštumas?
Auklės darbo patirtį turinti 67 metų kaunietė Janina paaiškino, kodėl tenka prižiūrėti svetimus vaikus: „Savo vaikus jau užauginau, auklės patirties turiu. Galiu prižiūrėti vaikus nuo 1,5 iki 8 metų.
Mano pensija - 316 Eur, nes dirbdama parduotuvės vedėja pusę algos gaudavau „baltai“, o pusę - „juodai“. Taip ir nukentėjau. Dabar už savaitę prašau 150 Eur. Viena mano pažįstama dirba aukle su verslo liudijimu, o aš - ne. Nes tas auklės darbas - laikinas. Po savaitės gali pasakyti - ačiū, jau nereikia. Padirbėjai, atrodo, gerai, bet gali priimti į darbą tik „ant juoko“, savaitei, kol vaikas prie darželio pripras.
Aš manau, jei auklė turės dirbti su individualios veiklos pažymėjimu, tai samdantys auklę turės su ja sudaryti darbo sutartį. Mokėti ir už auklę privalomą sveikatos draudimą. Nes iš auklių valdžia reikalauja, o iš antrosios pusės, iš vaiko tėvų - nieko.
Mano sūnus Italijoje, Romoje, įdarbino auklę, tai vos jos paskui atsikratė. Reikėjo mokėti ir sveikatos draudimą, ir atostoginius, ir išeitinę. O Lietuvoje iš antrosios pusės nieko nereikalauja, jokios atsakomybės. Nors auklei kartais tenka dirbti ir 11-13 val. per dieną.“
Vilnietė, 30 metų Valentina, turinti profesinėje mokykloje įgytą auklės diplomą ir 7 metų darbo stažą, šiuo metu gali dirbti tik nepilnu etatu. Todėl sutinka gauti per mėnesį 400 Eur. Grynais. Paklausta, ar už tokius pinigus dirba su verslo liudijimu, Valentina atsakė, šią informaciją norinti pasilikti sau. Esą per daug intymu.
O pasidairius internete, auklių paslaugų kainos skiriasi kaip diena ir naktis. Su vienomis galima susitarti už darbo valandą mokėti 2 eurus, kitos prašo beveik 10. Atlygis priklauso ir nuo vaikų amžiaus, priežiūros pobūdžio, papildomų darbų (ar reiks virti valgyti, tvarkyti), vietovės, kurioje bus dirbama. Jei darbo vieta bus užmiestyje - auklė gali prašyti ir 100 eurų priemokos už laiko gaišimą važiuojant ar sumokėti už kurą.
Valdžiai baisiausi - statybininkai
Na, gal ir verta labiau aukles kontroliuoti, tačiau, ar auklė yra pati baisiausia šešėlinės ekonomikos dalyvė?
Štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, paklaustas, kokiame sektoriuje yra pats įspūdingiausias šešėlis, atsakė iškart:
„Statybose. Bet šis sektorius nėra palaidas. Priėmėme sprendimą dėl Statybininkų kortos įvedimo. Valstybė pati ėmėsi šios iniciatyvos. Verslas tokią kortą vertina dviprasmiškai, bet didžioji dalis pritaria.
Kaip ji veiks? Elektroninėse laikmenose bus fiksuota, kada statybininkas pradėjo ir baigė darbą, jo kvalifikacijos augimas, specialybė, kokiuose objektuose anksčiau dirbo, kokį atlyginimą gavo. Tokios kortos veikia Norvegijoje, Danijoje. Valstybė ėmėsi iniciatyvos, nes verslą riboja privačių asmens duomenų apsauga. Statybininkų kortos sistema turėtų startuoti kitų metų antroje pusėje.“
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos ČIBIRIENĖS komentaras:
Būdavo, kad gyventojai su verslo liudijimais piktnaudžiavo, nes išsipirkdavo juos ne visiems metams, bet tik tam tikroms dienoms. Pavyzdžiui, automobilių remontininkas nesusimokėdavo už verslo liudijimo tas dienas, kai automobilį remontuoja, bet pinigų negauna. O kai baigia remontą ir išrašo sąskaitą - tai dienai ir išsiima verslo liudijimą. Tai buvo problema. Valdžia pamatė, kad iš verslo liudijimų nesusirenka tiek pajamų, kiek tikėtasi. Buvo sugalvota, kad panaikinus juos, bus surenkama daugiau mokesčių.
Nuo 2020 m. liepos 1 dienos panaikinus verslo liudijimus auklėms, automobilių remontininkams ir statybų darbus atliekantiems, jie galės mokėti savo vykdomos veiklos mokesčius pagal išsiimtą individualios veiklos pažymą. Nors individualios veiklos pažyma nieko nekainuoja, mokesčius reikės mokėti nuo to, kiek gyventojas uždirbs pajamų. Ir vienu, ir kitu atveju - ir dirbantys su verslo liudijimais, ir su individualios veiklos pažymėjimais - pildė pajamų ir išlaidų žurnalus, bet gal ne visi, įsigiję verslo liudijimus, pildė. O išsiėmę asmeninės veiklos pažymėjimus jau privalės pildyti. Įrašyti datą, kam pardavė, už kiek ir kokią paslaugą suteikė.
Taip pat reikės sąnaudų žurnalo, jei žmogus nuspręs pats susiskaičiuoti savo darbo sąnaudas. O jei gyventojas nuspręs nerinkti duomenų apie sąnaudas, tai jam bus galima sumažinti pajamas 30 proc. menama sąnaudų suma. Pavyzdžiui, gavus 1000 Eur pajamų, leidžiama be dokumentų pripažinti sąnaudomis 300 Eur ir tada mokesčiai mokami nuo 700 Eur apmokestinamų pajamų. Anksčiau sąnaudų žurnalų gyventojai nepildydavo, o dabar, jei sąnaudos yra didesnės nei 30 proc. pajamų, reikėtų pildyti bei mokėti susiskaičiuoti mokesčius pačiam.
Būtent ši vieta yra gąsdinanti, nes metų gale žmogus turės savanoriškai deklaruoti savo pajamas. Gali kilti pagunda metų gale neuždeklaruoti visų pajamų. Ypač pagunda bus didelė, jei gyventojas gavo pajamų grynais ir jokių dokumentų pirkėjui nedavė. Tai sąžinės reikalas. Įrodyti, kiek gavo grynaisiais iš gyventojų - misija neįmanoma.
Seimas tikėjosi, kad pavyks daugiau surinkti mokesčių, tačiau gyventojai, užsiimantys individualia veikla, nėra labai daug uždirbantys. Iškils dilema - ar būti sąžiningam prieš valstybę, ar būti sąžiningam savo šeimai. Jei vaikas timpčioja už švarko skverno ir sako - aš noriu batų, noriu su klase vykti į ekskursiją, reiks nuspręsti: nuvilti savo vaiko lūkesčius ar nenuvilti.
Jei dirbantys su individualios veiklos pažyma nežinos, kaip apskaičiuoti mokesčius, nemokamai konsultuos Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai. Bet inspektoriai neturi visos informacijos: kiek žmogus pasakys gavęs metinių pajamų, tiek inspektorius įrašys į deklaraciją. Inspektorė negali įlįsti į tavo sąžinę. Be to, gal, pavyzdžiui, studentas laikinai prižiūrėdavo vaikus, gavo 10-20 Eur grynais, o metų gale tų pinigų net neatsimena. Jokių dokumentų nerašė. Atėjo vaiką auklėti, o ne dokumentus rašyti.
Nesame visi tokie disciplinuoti, kad kiekvienos dienos gale surašytume gautas pajamas ir išlaidas. Dalis pildys metines pajamų deklaracijas „iš lubų“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą