Nacionalinės kredito unijos stebuklai: apgaule įspūdingas paskolas gavę verslininkai išlipo sausi ir pinigų negrąžins

Praėjo jau aštuoneri metai nuo atskleistos kraupios NKU padėties – 2012-ųjų gruodį buvo sulaikyti tuometinis NKU vadovas ir valdybos narys Artūras Vasiliauskas, taip pat NKU valdybos pirmininkas Arnoldas Žvikas ir valdybos narys Žilvinas Putramentas. Kaip paaiškėjo, NKU vadovai milijonines paskolas dalijo lengva ranka, neįvertinę galimos rizikos.

Taip daugiau nei 8 mln. eurų, suneštų kredito unijos klientų, pateko į sukčių rankas, o turtas, kuriuo laiduota už šias paskolas, pasirodė vertas tik centų.

A. Žvikas, Ž. Putramentas ir A. Vasiliauskas lyginti su „Snoro“ vadovais Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu, spėliota, kur dingo pinigai, kokia atsakomybė grės NKU vadovams. Tačiau skandalinga istorija tęsėsi ilgus metus, o galiausiai užgeso labai tyliai – portalas Alfa.lt vienintelis praėjusią gegužę pranešė, kad milijonus iššvaistę buvę NKU vadovai A. Žvikas ir A. Vasiliauskas atsipirko tik nė pusantro tūkstančio eurų nesiekiančiomis baudomis.

Buvę Nacionalinės kredito unijos vadovai Arnoldas Žvikas ir Artūras Vasiliauskas © Alfa.lt fotomontažas

Tačiau tuo ši istorija toli gražu nesibaigia – kaip pavyko išsiaiškinti portalui Alfa.lt, verslininkai, kurie ėmė įspūdingo dydžio paskolas, kaip užstatą palikdami keleriopai mažesnės vertės turtą, iš balos apskritai išlipo sausi.

Paskolų pradžiamokslis 101: su menkaverčiu sklypu – didelės paskolos

Praėjusi birželio 1-oji daugeliui buvo maloni diena, žyminti kalendorinės vasaros pradžią. Tačiau dar malonesnė ji buvo trims veikėjams – verslininkei Anželai Žičkauskienei, Igoriui Ivanovui ir Žakui Proskurovskij. Trijulė buvo teisiama dėl sukčiavimo stambiu mastu, tačiau tądien sulaukė gerų žinių – Vilniaus miesto apylinkės teismas jiems iškeltą bylą nutraukė dėl suėjusios senaties, o kartu ir paliko nenagrinėtą bankrutuojančios NKU atstovų ieškinį dėl gautų pinigų grąžinimo.

Į teisiamųjų suolą sėdę, tačiau sausi išlipę verslininkai, kaip pavyko išsiaiškinti Alfa.lt, naudojosi gerai atidirbta schema, kuri ne vienam leido graibstyti NKU lėšas. Štai teismo dokumentuose rašoma, kad A. Žičkauskienė 2010 m. pradžioje, kai buvo Vilniuje registruotos bendrovės „Scandia“ direktorė, kreipėsi į taip pat teisėsaugos dėmesio išvengusį ir Alfa.lt aprašytą ilgametį turto vertintoją Antaną Cikanavičių ir paprašė jo, kad Vilniaus rajone esantį 1,27 hektaro žemės sklypą įvertintų keleriopai didesne suma, nei šis vertas.

TEISĖSAUGAI ĮKLIUVO ITIN PATYRĘS TURTO VERTINTOJAS: DĖL SUKLASTOTŲ DUOMENŲ KREDITO UNIJA NETEKO 1,6 MLN. EURŲ

Dokumentus klastojęs A. Cikanavičius šiais metais buvo nuteistas už padarytas aferas, tačiau bausmė buvo simbolinė.

2010-ųjų pradžioje turto vertintojas A. Žičkauskienei prašytą sklypą įvertino net 1,9 mln. litų (550 278 eurų) suma, nors pagal Registrų centro duomenis ši žemė buvo verta vos 74 471 lito (21 568 euro).

Už sklypą, kuris buvo įvertintas 25 kartus didesne suma, nei išties buvo vertas, A. Žičkauskienė paprašė NKU suteikti bendrovei „Scandia“ 224 550 eurų paskolą apyvartinėms lėšoms ir paskolų refinansavimui. Kaip vėliau paaiškėjo, prašymą priėmę NKU darbuotojai, valdybos nariai ir paskolų komiteto atstovai ne tik nesigilino, kokį sklypą jiems įkeitė bendrovės vadovė, bet ir apskritai nesidomėjo, kokia buvo „Scandios“ finansinė padėtis, o dalį paskolos davė grynaisiais ir pažeisdami paskolų suteikimo taisykles.

Kai paaiškėjo, ko NKU vadovybė pridirbo, 224 550 eurų paskola jau buvo išmokėta apgaule jį įgijusiai A. Žičkauskienei.

Kredito unijai – žemė, neverta nė tūkstančio

Ne mažiau apsukrus pasirodė ir kitas verslininkas – I. Ivanovas. Pastarasis dar 2009 m. kreipėsi į jau minėtą turto vertintoją A. Cikanavičių, prašydamas jam priklausantį 2,27 hektaro žemės sklypą Kaišiadorių rajone, kuris, bylos duomenimis, tuo metu buvo vertas vos 2951 lito (854,66 euro) įvertinti gerokai didesne suma. Turto vertintojas nepasikuklino ir „nustatė“, kad šis sklypas vertas visų 686 tūkst. litų (198,68 tūkst. eurų).

2010-aisiais I. Ivanovas taip pat kreipėsi į NKU, prašydamas jo bendrovei suteikti 188 500 eurų paskolą refinansavimui ir kitiems reikalams, o kaip paskolos užstatą įkeitė nė tūkstančio eurų nevertą žemės sklypą.

Tiek I. Ivanovas, tiek A. Žičkauskienė tikino, kad paskolas bendrovės grąžins pardavusios teises į skolas kitoms bendrovėms, tačiau, bylos duomenimis, net neketino to daryti ar apskritai neturėjo ką parduoti. Tačiau ir I. Ivanovo atveju NKU vadovybė parodė nusikalstamą aplaidumą – netikrino, kiek pagrįstas paskolos prašymas ir ar tikrai bus įmanoma susigrąžinti pinigus, užtat lengva ranka suteikė paskolą, kurios vėliau neatgavo.

Žilvinas Putramentas (I. Gelūno nuotr.)© Alfa.lt

Kartu į teisiamųjų suolą sėdę I. Ivanovas ir A. Žičkauskienė bendrai gavo daugiau nei 413 tūkst. eurų paskolų. Prieš dešimtmetį ši suma buvo milijoninė – siekė 1,426 mln. litų.

Iš balos išlipo sausi

Nors sukčiavo stambiu mastu, verslininkai išvengė baudžiamosios atsakomybės suėjus senaties terminui – Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį birželį konstatavo, kad nuo nusikaltimo praėjus dešimtmečiui kaltinamųjų nuteisti negalima.

Bankrutuojanti NKU tokį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Anot kredito unijos atstovų, byla turėtų būti atnaujinta ir išnagrinėta, o civiliniai ieškiniai taip pat išnagrinėti, mat civiline tvarka iš verslininkų atgauti paimtas paskolas būtų labai sunku – tokio ieškinio padavimo terminus NKU jau seniausiai buvo praleidusi.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas prieš kelias savaites atmetė tokį NKU atstovų ieškinį – teisėjos Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė ir Vitalija Norkūnaitė pažymėjo, kad teisiškai šioje situacijoje, deja, tiesa yra paskolas ėmusių verslininkų pusėje, jei šių negalima nuteisti, iš jų negalima ir priteisti.

Po tokio Vilniaus apygardos teismo sprendimo A. Žičkauskienė ir I. Ivanovas iš balos faktiškai išlipo sausi – nuteisti jų nebegalima dėl suėjusios senaties, o prisiteisti iš jų paimtas paskolas civilinio proceso tvarka galimybės menkos.

Lengva ranka taškėsi milijonais

Alfa.lt jau anksčiau aprašė, kokį nekompetencijos dugną buvo pasiekusi NKU vadovybė. Bylos duomenimis, buvę NKU vadovai išties dirbo taip, lyg nebūtų nieko girdėję apie atsakomybę, o geriausiai tai iliustruoja teisėsaugos išgliaudyti pavyzdžiai.

Viename iš inkriminuotų epizodų nagrinėta istorija, kaip 2012 m. birželio pradžioje 3,7 mln. litų (1,071 mln. eurų) paskolos paprašė bendrovė, kurios visas turtas 2011 m. tebuvo įvertintas 3 litais, bendrovė per metus nebuvo gavusi jokių pajamų ir turėjo 968 litų nuostolį.

Tokia bendrovė, kurioje dirbo vos vienas asmuo – direktorius ir vienintelis akcininkas, paskolos prašė ketindama pradėti visiškai naują veiklą, nekilnojamojo turto nuomą. Kaip garantą, kad grąžins nuomą, bendrovė pateikė ketinamų įsigyti pastatų nuomos sutartį, kurios tariamas nuomininkas net nebuvo pasirašęs.

Nors visi turimi duomenys bylojo, kad verslo planas rašytas šakėmis ant vandens, įkeičiamas turtas, kurį ketino pirkti bendrovė, nevertas nė pusės išduodamos paskolos, o paskolos prašantis verslininkas turi ir savų skolų, A. Vasiliauskas kartu su A. Žviku ir Ž. Putramentu 2012 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą suteikti 3,7 mln. litų paskolą 74 mėnesių terminui su 7 proc. metinėmis palūkanomis.

2012 m. liepą su A. Vasiliausko, A. Žviko ir Ž. Putramento palaiminimu buvo suteikta dar viena itin rizikinga paskola – 3,9 mln. litų (1,129 mln. eurų) buvo paskolinti du apie 10 hektarų dydžio žemės sklypus pirkti susiruošusiai bendrovei, planavusiai įsirengti kaimo turizmo sodybą ir užsiimti kaimo turizmu. Kaip paaiškėjo, bendrovė neturėjo nei turto, nei darbuotojų, išskyrus direktorių, teikė prieštaringus duomenis apie savo veiklą, o kaip paskolos garantą užstatė pirktus sklypus, kurie neva buvo verti daugiau nei 2 mln. eurų, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog reali šių sklypų vertė nesiekė net 50 tūkst. eurų.

Kitą dieną NKU vadovai patvirtino dar vieną paskolą – 3,8 mln. litų (1,1 mln. eurų) skyrė taip pat žemę pirkusiai bendrovei, kuri vėlgi pirko du žemės sklypus kaimo turizmui. Bendrovės vadove likus savaitei iki prašymo pateikimo tapo jokios patirties versle neturinti moteris, pati bendrovė veiklos praktiškai nevykdė, o paskolos grąžinimą vėlgi garantavo įsigytais sklypais, kurių tikroji vertė siekė tik labai mažą dalį gautos paskolos.

2012 m. rugpjūtį A. Žvikas, A. Vasiliauskas ir Ž. Putramentas visai atleido vadžias ir suteikė keturias paskolas – 3,7 mln. litų (1,071 mln. eurų), 4,1 mln. litų (1,187 mln. eurų), 4 mln. litų (1,158 mln. eurų) ir 5,2 mln. litų (1,5 mln. eurų) – bendrovėms, kurioms nieku gyvu tokių paskolų nebuvo galima suteikti.

Iš viso taip NKU vadovai, sutikę išduoti septynias paskolas, lengva ranka atidavė apie 28,4 mln. litų (8,22 mln. eurų).