Kaip išspręsti švietimo sistemos krizę gerai žino kandidatas į prezidentus ir į Vilniaus miesto merus Naglis Puteikis, kas vakarą aplankantis Švietimo ir mokslo ministerijoje streikuojančius mokytojus.
„Aš žinau! Aš dirbau Kultūros ministerijoje viceministru. Tai buvo mažytė ministerija, mažytis biudžetas, kurį visada buvo galima perskirstyti. (...) Jeigu tik Rokas Masiulis gautų įgaliojimus arba mane paskirtų ministru, aš tikrai tuos 200-300 milijonų lengvai surasčiau“, - „Žinių radijui“ pažymėjo N. Puteikis.
Pasak jo, tiek pinigų mokytojų atlyginimams didinti net ir nereikėtų. Tokie teiginiai, anot parlamentaro, tėra valdžios nusamdytų viešųjų ryšių kompanijų propaganda. Ekonomisto Raimundo Kuodžio skaičiavimais, reikėtų ne daugiau kaip 100 mln. eurų.
Šiuos pinigus N. Puteikis rastų ir kitų metų biudžete, svarbiausia, anot jo, kad prezidentė sustabdytų biudžeto priėmimą.
„Aš labai pritariu tiems mokytojams, kurie liko ministerijoje ir nelaikau to pastato užėmimu. Jie atėjo į derybas, derybos neįvyko, jie liko laukti derybų. Jeigu tai būtų pastato užėmimas, jiems būtų pritaikytos teisinės pasekmės“, - kalbėjo į šalies prezidento postą kandidatuojantis N. Puteikis.
Parlamentaro teigimu, streikuojantys mokytojai elgiasi teisingai, nes tik tokiu būdu galima priversti valdžią atkreipti dėmesį ir leistis į derybas. Anot jo, po tokio pirmo labai rimto viešojo protesto, politikų gretose įvyks psichologinis lūžis, po kurio jie išties atkreips dėmesį į švietimo sistemą ir imsis realių veiksmų.
„Kiek aš žinau esamų ministrų psichologiją, tik tokiu būdu galima priversti valdžią derėtis. (...) Šitas veiksmas labai drąsus ir pilietiškas. (...) Raginu laikytis iš paskutiniųjų“, - paramą mokytojams išsakė N. Puteikis.
Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė, kartu su N. Puteikiu dalyvavusi radijo debatuose, pabrėžė, kad pagrindinė problema, į kurią dėmesį nori atkreipti streikuojantys mokytojai, yra ne atlyginimų jiems didinimas, o nuolat smunkantys mokinių išsilavinimo standartai.
Taip, pasak A. Maldeikienės, vyksta dėl to, kad mokytojai persidirba, nes mokinių skaičius miesto mokyklų klasėse yra labai didelis, o patys mokytojai - išvargę. Ilgus metus pati dirbusi ekonomikos mokytoja, parlamentarė teigia savo klasėje nuolat turėjusi po 32 mokinius, nors norma yra kur kas mažesnė.
Seimo narės nuomone, tikrasis mokytojų darbas, toks kaip pamokų vedimas, pasiruošimas pamokoms, nėra vertinamas. Pasiruošimas pamokoms ar sąsiuvinių tikrinimas apskritai nėra numatytas mokytojų darbo laiko aprašuose.
Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo nepalaikiusios A. Maldeikienės teigimu, tokio apmokėjimo esmė buvo nustatyti veiklas, kurios ne visos yra aiškios, bet kurios būtų prilygintos ir apmokėtos kaip tiesioginis mokytojo darbas.
„Kaimo mokytojams iš tikrųjų atlyginimai auga, nes jie vaikų turi mažai, bet jiems tuomet prirašoma visokių bendruomeninių darbų“, - pažymėjo parlamentarė.
Ji įsitikinusi, kad žiniasklaida neteisingai nušviečia apie tai, ko iš tiesų reikalauja streikuojantys mokytojai. Pasak jos, iš tiesų mokytojai kalba apie tai, kad trūkstant laiko neturi realios galimybės mokyti vaikų.
A. Maldeikienė nežino, kaip užbaigti šiuo metu chaotiška tapusią situaciją švietimo sistemoje.
„Aš nežinau. Tiesiai pasakysiu, kad nežinau. Kai tu darai chaosą ilgą laiką ir įeini į namą, kuriame viskas yra suvelta... Nebežinau, kaip daryti“, - kalbėjo kandidatė į prezidentus, pabrėždama, kad vienintelis būdas yra pradėti tvarkyti mokestinę reformą, tačiau šiuo metu tai padaryti yra neįmanoma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą