Norint išvengti kariuomenės vystymo painiavos bei pirkimų chaoso, egzistuoja keli dokumentai, kurie apibrėžia kariuomenės strategiją ir viziją, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. „Kai nėra vizijos – tai tas pat, kas eiti per tankų mišką ir žiūrėti tik sau po kojomis: anksčiau ar vėliau susižalosi ir tikrai nuklysi nuo tikslo. Aišku, strategijos ir vizijos tai nėra ant akmens iškaltos aksiomos – nes kinta ir grėsmės – tad reikia taikytis prie pokyčių bei naujai besivystančių technologijų, o taip pat naujų užduočių“, – sako karys.
D.Antanaičio teigimu, kelis tokius dokumentus galima rasti KAM puslapyje – pavyzdžiui „Nacionalinio saugumo strategiją“, „Lietuvos kariuomenės viziją“ ir „Lietuvos Respublikos karinę strategiją“. „Bet šie dokumentai įdomesni tuo, kad Rusija nurodoma kaip pagrindinė grėsmė mūsų valstybei. Lietuvos kariuomenės uždavinys yra ginti Lietuvos Respublika savarankiškai arba kartu su sąjungininkais. Tai yra, turime būti pasirengę kovoti ir apsiginti savarankiškai, o ne tik pasikliaunant sąjungininkų valstybių piliečių jėgomis bei lėšomis“, – atkreipia dėmesį atsargos majoras.
Karininkas pasakoja, kad iki šio momento viskas taip ir vyko, kariuomenė stiprėjo ir didėjo. „Buvo atlikti keli esminiai pirkimai, kurie skirti apginti valstybę esant išorės agresijai. Tačiau paskutinis sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimas nėra susijęs su valstybės gynyba – tačiau susijęs su kitomis užduotimis, kurias kariuomenė taip pat turi vykdyti“, – teigia D.Antanaitis.
Pasak karininko, Lietuvos kariuomenės užsakyti sraigtasparniai bus apginkluoti tik 7,62 mm kulkosvaidžiais, kurie skirti nedidelei ugnies paramai. „Jeigu jie būtų skirti „vidiniam vartojimui“, sraigtasparniai turėtų turėti gerokai stambesnę ginkluotę – bent jau Gatlingo tipo kulkosvaidžius M134, kartu su prieštankinėmis raketomis“, – svarsto ginkluotės entuziastas.
Jis pasakoja, kad nors įvykus ginkluotai invazijai į Lietuvos teritoriją sraigtasparniai nelabai turėtų galimybių kovoti, tačiau jeigu bent vieną kartą sugebėtų pakilti ir sunaikinti visą prieštankinių raketų kovinį kompleksą, kol juos numuštų, tai jau būtų gerai.
„Vieno portalo skelbtame Lietuvai skirtų „Black Hawk“ sraigtasparnių aprašyme taip pat paminėti ir raketų nutaikymo įspėjimo sistema bei infraraudonųjų spindulių gaudyklės (angl. flares – užtaisai, kurie sistemai nustačius artėjančią priešlėktuvinę raketą, būtų iššauti ir skleisdami didelį karštį nukreiptų raketos kursą nuo orlaivio variklių išspinduliuojamos šilumos į tokią gaudyklę, taip neutralizuojant raketą ir išsaugant orlaivį).“ – aiškina D.Antanaitis.
Anot jo, tokia įranga rodo, kad sraigtasparniai skirti vykdyti operacijas vietovėje prieš nedideles grupuotes, kurios negali visiškai kontroliuoti teritorijos, neturi savo oro pajėgų bei stiprios oro gynybos, o yra apginkluoti lengvais šaunamaisiais ginklais bei nešiojamomis infraraudonųjų spindulių nutaikymo artimo nuotolio priešlėktuvinėmis sistemomis. „Primeną kažką panašaus į Afganistaną“, – pastebi karininkas.
Ginkluotės entuziazmo teigimu, yra ir dar vienas rodiklis, kuris sutvirtina spėjimą, kad mūsų kariuomenė ruošiasi platesnio masto dalyvavimui NATO ir sąjungininkų operacijose – tai sraigtasparniams išleidžiama suma. „Oficialiai kalbama apie 380 mln. JAV dolerių. Jeigu tai būtų skirta Lietuvos tiesioginei gynybai, tai šios lėšos būtų skirtos Sausumos pajėgoms, kaip dokumentuose nurodytoms pagrindinėms pajėgoms. Už šią sumą galima būtų įsigyti įrangos ir ginkluotės maždaug 10 salvinės raketinės sistemos batalionų, arba 6-7 metams išsinuomoti tankų „Leopard 2A7+“ batalioną, arba 600 šarvuotų 4x4 visureigių JLTV, arba įsigyti triskart daugiau vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS, nei įsigijome dabar“, – teigia karys.
„Taigi, nors pagrindinė kariuomenės užduotis ginti Lietuvą nuo tiesioginės agresijos, tačiau neverta pamiršti ir užjūrio operacijų. Nes tai yra mūsų indėlis į NATO aljansą, kaip NATO valstybės. Be to, geriau kovoti užjūrio valstybėse – o Lietuvoje tik naudoti šių kovų patirtį – nei įgyti kovos patirtį kovose mūsų pačių teritorijoje“, – apibendrina Darius Antanaitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą