Kol valdžia laukia sankcijų iš Briuselio dėl lauko tualetų, pajūryje toks įteisintas oficialiai

Kol valdžia laukia sankcijų iš Briuselio dėl lauko tualetų, pajūryje toks įteisintas oficialiai

Vos už šimto metrų nuo Baltijos jūros Palangoje stovi lauko tualetas. Ir ne bet koks. Nors jame atliekamų gamtinių reikalų turinys nuteka nežinia kur, jis oficialiai įregistruotas Registrų centre. Visai tai padaryta tuo metu, kai šalies valdžia išsijuosusi skalambija apie neišvengiamą tokių tualetų griovimą ir už juos gresiančias milžiniškas Europos Sąjungos baudas.

Palangos Užkanavės gatvės gyventojai patyrė tikrą šoką, sužinoję, kad jų kaimynystėje stovintis lauko tualetas, yra oficialiai įregistruotas valstybinėje įmonėje Registrų centras. Tad be teismo leidimo jo niekas negalės net pirštu paliesti.

Tualetas stovi nedideliame, vos 3,21 aro (su bendro naudojimo įvažiavimu), žemes sklype, priklausančiame palangiškei M.R. Nuo jo iki Baltijos jūros - vos apie 100 metrų. Šioje vietoje lauko tualetas atsirado po to, kai buvo nupirktas žemės sklypas, kuriame jis iki tol stovėjo. Kaimynai patys jį tempte nutempė. Kartu su prie jo stovinčiu ūkiniu pastatu.

Šį tualetą piktais žvilgsniais šalia gyvenantys žmonės varstyti pradėjo supratę, kad jo savininkai nieko nesiruošia keisti. Jame atliekamų gamtinių reikalų turinys bėga į paprastą duobę, kurios dugnas nėra sandarus. Ji išvaloma tik maždaug kartą per metus.

„Tik po aplinkosaugininkų apsilankymo ant duobės dugno pripilta žvyro. Tačiau dugnas vis tiek yra nesandarus ir turinys patenka į požeminius gruntinius vandenis. O juk netoliese yra žmonių šuliniai“, - „Vakaro žinioms“ sakė tualeto kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Į geranoriškus prašymus susitvarkyti tualetą nereaguota, tad pagalbos paprašyta valstybinių institucijų. Kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, VĮ Registrų centras, taip pat ir Palangos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Įtarimų sukėlė ir prie tualeto priblokuotas ūkinis pastatas, kuriame gyvena žmonės. Įtarta, kad savininkai galėjo meluoti apie jo baigtumą, stogo dangą ir pamatus.

„Dokumentuose nurodyta, kad stogo danga yra beasbestine. Nors akivaizdžiai matyti, kad jis uždengtas nuodingo asbestinio šiferio lakštais. Negana to, užklotas paprasčiausiu polietilenu, prispaustu plytomis. Apie priešgaisrinę saugą net nekalbame. Pastato dokumentuose nurodyta, kad jame įrengta vietinė šildymo sistema. Matome, kad yra savadarbis kaminas, tačiau nežinome kokia krosnis stovi ir koks kuras deginamas. Nors šis statinys nebuvo dar įregistruotas, kažkaip pavyko pakeisti jo paskirtį“, - stebėjosi palangiškiai.

Registrų centras atsakė, kad šie statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Nekilnojamojo turto registre jie registruoti pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą.

„Kalbos, kad tualetas čia pastatytas, švelniai tariant, netiesa. Mes jį patys čia pertempėme iš kitos vietos“, - tikino kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus „Vakaro žinioms“ sakė, jei dokumentai buvo tvarkingi, tad statiniai ir įregistruoti.

„Už mums pateiktuose dokumentuose esančių duomenų ir informacijos teisingumą atsako statinių savininkas. Mes nematome, kad įregistruojamas lauko tualetas, nes jis būna „paslėptas“ po kitais statiniais“, - teigė M.Samkus.

Statinius apžiūrėję Palangos ugniagesiai informaciją apie galimą jų nelegalumą jie perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Į pastarąją kreipėsi ir patys palangiškiai. Tačiau jiems žodžiu atsakyta, jog tai neva ne šios institucijos reikalas.

Už tokį dėmesį lauko tualeto šeimininkai civilizuotai gyventi norintiems kaimynams skolingi neliko.

„Norėdami gyventi tvarkingai, nusprendėme prisijungti prie bendros miesto nuotekų sistemos. Viską darėme oficialiai. Parengėme projektą, suderinome su visomis institucijomis. Buvo likę gauti tik savivaldybės leidimą. Kol jo laukėme, atlikome darbus, prisijungėme prie nuotekų sistemos. Tačiau paaiškėjo, kad reikia ir kaimynės sutikimo. O ji, aišku, jo nedavė, nors mes prie jos sklypo net neprisiartinome. Vien dėl jos parašo nebuvimo, negavome savivaldybės leidimo. Teko atsijungti ir visus vamzdžius iškasti. Gyvename be vandens ir tualeto. Lauko tualeto statyti nenorime, tad vaikštome pas kitus kaimynus. Gerai, kad jie mus supranta ir palaiko. Tik labai įdomu, kodėl įregistruojant lauko tualetą kaimynų leidimo nereikia, o norint gyventi civilizuotai, jis yra būtinas“, - retoriškai klausė šalia lauko tualeto gyvenantis vyras.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder