KGB agentai turi „stogą“ Seime

Informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, nebus išslaptinta ir viešai skelbiama.

Tai nutarė Seimas, priėmęs Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 14 parlamentarų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, siūlymas išslaptinti ir viešai skelbti informaciją apie diplomatų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Seimas pritarė tokiai komiteto išvadai, kurią ketvirtadienį pristatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Seimo narys Povilas Urbšys stebėjosi, kaip komitetas gali nustatyti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Jo nuomone, būtų sąžiningiau, jei dėl to būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

P.Urbšiui nesuprantama, kodėl nutarta neviešinti informacijos apie diplomatų buvusį bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis.

„Seimo dauguma nori įteisinti tam tikrą „gyvulių ūkį“ tarp KGB agentų. Įstatymo nuostata dėl teisėjų, prokurorų, renkamų asmenų yra vienokia - kad privalo deklaruoti savo ryšį su KGB. O diplomatams tai kažkodėl būtų teisėtų lūkesčių pažeidimas ir prieštaravimas Konstitucijai.

Vadinasi, dauguma pasako, kad agentai yra lygūs, tačiau vieni lygesni už kitus. Ir kartu pripažįsta, kad Lietuvoje yra tam tikra neliečiamų agentų kasta, kuri iki šios dienos turi įtakos Seimo daugumai.

Seimas tokiu sprendimu parodė, kad yra tų KGB agentų „stogas“, - „Vakaro žinioms“ sakė P.Urbšys.

Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad realiai Seimas net nežino, kiek yra tokių diplomatų, kuriuos galėtų paliesti naujas įstatymas.

Jo nuomone, jį priėmus vėliau būtų galima registruoti įstatymo pataisas ir ateityje grįžti prie diplomatų. Tokiai pozicijai pritarė ir Seimo nariai konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Įstatymas numato, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario - mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis privaloma.

Jei tokie asmenys neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.