Kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą, 9,7 proc. – gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais, 78,7 proc. dirbančiųjų darbo laiką nustato darbdavys, įmonė, užduotys ar klientai, remdamasis darbo organizavimo ir darbo laiko nustatymo tvarkos statistinio tyrimo rezultatais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Daugiau vyrų nei moterų gali patys nustatyti savo darbo laiką (atitinkamai 14,4 ir 9 proc.).
Kas dešimtas (10,4 proc.) užimtas gyventojas nurodė galintis labai paprastai pasiimti vieną ar dvi atostogų dienas per artimiausių trijų darbo dienų laikotarpį, 8,6 proc. apklaustųjų teigė, kad tai padaryti būtų labai sudėtinga.
Beveik kas dešimtam (9,5 proc.) užimtam gyventojui bent kartą per savaitę prireikia neplanuotai pakeisti savo darbo laiką, nes to reikalauja darbdavys, užduotys ar klientai, 16,7 proc. užimtųjų darbo laiką keičia bent kartą per mėnesį, 73,8 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį arba niekada.
Per paskutinius du mėnesius į kas šeštą (16,4 proc.) užimtą gyventoją buvo kreiptasi vieną ar du kartus laisvu nuo darbo laiku, kad jis atliktų kokias nors darbo užduotis, daugiau nei du kartus kreiptasi į 4 proc., nesikreipta į 79,6 proc. dirbančiųjų, skelbia Statistikos departamentas.
Kas penktas (21,1 proc.) užimtas gyventojas nurodė, kad dažnai dirba įtempto grafiko sąlygomis, 6,6 proc. – nuolat, 55,5 proc. – kartais, 16,8 proc. – niekada. Vyrai šiek tiek dažniau nei moterys dirba įtempto grafiko sąlygomis.
Keturi iš penkių (81,5 proc.) užimtų gyventojų savo pagrindines darbo užduotis atlieka darbdavio arba savo patalpose, 3,2 proc. – namuose, 5,2 proc. – klientų patalpose, 8,6 proc. – neturi pastovios vietos (transporto priemonė, darbas pristatymo tarnyboje ir pan.), 1,5 proc. – kitose vietose. Darbdavio arba savo patalpose dirba 92,5 proc. moterų ir 70,3 proc. vyrų. Pastovios darbo vietos neturi daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 15,8 ir 1,6 proc.).
Lukas Blekaitis (ELTA)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą