Labai šilta buvo ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse teritorijose: Pietvakarių ir Pietų Lenkijoje buvo fiksuota balandžio mėnesiui būdinga šiluma – 13–15 °C, Baltarusijoje – 2,5–10 °C, Latvijoje – 5–8 °C. Šiluma nebuvo atsitiktinė, o nuosekli šilumos transportavimo iš Atlanto į Šiaurės ir Vidurio Europą tąsa.
Ne visada vasaris prasidėdavo tokia anomalia šiluma. Panašūs orai buvo 2002, 2016 ir 1990 metais, o didelis speigas buvo fiksuotas 2012, 1986 ir 2006 metais, kai minimali oro temperatūra Lietuvoje nukrito iki -25 °C ir žemiau. Tiesa, absoliutus vasario pirmų dienų rekordas tenka 1956 metams, kai Utenoje užregistruotas -42,9 °C arktinis šaltis.
Sausis, preliminariais duomenimis, pasiekė absoliutų šilumos rekordą – tokio šilto sausio dar nėra buvę nuo instrumentinių matavimų pradžios. Vilniuje vidutinė mėnesio oro temperatūra +1,7 °C, Vidurio Lietuvoje dar bent laipsniu, o pajūryje bent trimis laipsniais daugiau.
Dar daugiau, pietinėje Suomijoje vidutinė mėnesio oro temperatūra taip pat buvo teigiama, o Sankt Peterburge – +1,3 °C. Beje, didžiausia mėnesio oro temperatūros anomalija susidarė šiaurės vakarinėje Rusijos dalyje ir Pietryčių Suomijoje – iki 8 °C.
Plūs šaltukas
Baltijos jūros regione pernaša nuo Atlanto per ateinančias kelias paras nusilps, slėgis kils, vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų ir Lietuvoje orai atvės. Tiesa, jie vis tiek išliks šiltesni už daugiametę normą. Nuo antradienio į rytinę Baltijos dalį ateis sausesnė ir vėsesnė oro masė, naktimis oro temperatūra kris iki -5 – -8 °C.
Praeinant neaktyviems atmosferos frontams iš šiaurės vakarų vietomis kris šlapdriba ar sniegas, daugiausia trečiadienį ir ketvirtadienį. Savaitės pabaigoje iš Atlanto Baltijos regioną pasieks nauja ciklonų serija, sustiprės pietvakarių-pietų vėjas, o atmosferos frontai atneš daugiau kritulių, daugiausia lietaus.
Orai Europoje ir pasaulyje
Daugiausia kritulių vis tik iškris Škotijos, Norvegijos kalnuose (pavėjiniuose šlaituose), Alpėse, o Juodosios jūros Kaukazo kalnų rajone tikėtina iki 200–250 mm/ savaitę. Savaitės pabaigoje prognozuojama didelė vėjo audrų tikimybė Vakarų Europoje, daugiausia Britų salyne, taip pat, virš kai kurių Viduržemio jūros akvatorijų (Liono įlankoje, Ligūrijos jūroje, į pietus nuo Kretos ir kitur).
Europos vidutinės trukmės prognozių centras Baltijos regione iki vasario trečio dešimtadienio prognozuoja didesnį nei įprasta kritulių kiekį ir aukštesnę už normą oro temperatūrą.
Tikėtina, kad sąlygų susidaryti pastoviai sniego dangai nebus. Šiltesnis nei įprasta mėnuo numatomas ne tik Europoje, bet ir didesnėje šiaurinės Eurazijos dalyje, tačiau vėsesnis už normą mėnuo numatomas Pietų Azijoje – šiaurinėje Indijoje, Pakistane, Irane ir dalyje Arabijos pusiasalio.
Azijoje Sibiro anticiklonas įsitvirtinęs tik rytinėje žemyno dalyje, todėl žiemiškas speigas laikosi tik Tolimuose rytuose ir Rytų Sibire. Vakarų Sibire ir Šiaurės Kazachstane, dėl Šiaurės Atlanto ciklonų prasiskverbimo, stebimi dažni atlydžiai visai nebūdingi šiam metų laikui.
Per ateinančią savaitę ciklonai pasieks Rytų Sibirą ir dideli speigai atsitrauks į žemyno šiaurės rytinę dalį ir, toliau, link Aliaskos. Dabar anomaliai šilta ir Šiaurės Amerikoje; didžiausia temperatūros anomalija fiksuojama Kvebeko provincijos šiaurėje (iki 15 °C) ir JAV Vidurio Vakaruose.
Ramiojo vandenyno (dar vadinamas Havajų) anticiklonas vasariškai stiprus ir pasistūmęs toli į šiaurę nuo savo vidutinės padėties. Tai vienas iš požymių, kad stipriems kontinentiniams anticiklonams virš Šiaurės Amerikos sąlygų susidaryti nėra, o stiprūs speigai numatomi tik retai apgyvendintoje Kanados šiaurėje ir Aliaskoje.
Gerėja drėkinimo sąlygos Australijoje: sustiprėjusi musoninė cirkuliacija atneš gausias sezonines liūtis į Rytų ir Šiaurės Australiją, o vėliau į Pietryčių Australiją ir net dykumines vakarų Australijos sritis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą