Draudimas palikti būstą – tik dėl akių: I. Šimonytė prakalbo apie „mandagų raginimą“, policija pripažįsta, kad visų nesužiūrės

Vienas iš labiausiai visuomenę neraminančių ir sunkiausiai įgyvendinamų reikalavimų, įsigaliosiančių nuo trečiadienio, yra draudimas palikti būstą dėl svarbios priežasties. Ar valdžia ir teisėsauga – pajėgios sužiūrėti, kad tauta sėdėtų namuose ir į viešumą išeitų tik esant reikalui?

Žiema šiais metais žada būti tokia, kokia ir turėtų būti – šalta ir snieguota. Tačiau galimybės tuo pasidžiaugti bent jau teoriškai neturėsime – nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. įsigalioja draudimas palikti gyvenamąją vietą, judėjimas leidžiamas tik esant būtinybei – palikti gyvenamąją vietą leidžiama vykstant į darbą ar darbo reikalais, apsipirkti, dėl sveikatos priežiūros ar kitų būtinų paslaugų, vykstant į laidotuves arba savo NT objektą, prižiūrėti sergančių ar savimi pasirūpinti negalinčių asmenų.

Rodos, kad slidinėjimą, rogutes ar žaidimą sniege teks užmiršti. Tačiau – palikti namus leidžiama „einant pasivaikščioti atvirose vietose ne daugiau kaip vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams“.

Pastaroji išimtis sufleruoja, kad į draudimą palikti namus bus žiūrima atlaidžiai – bet kuris gatvėje sutiktas asmuo galės pasiteisinti, kad išėjo pasivaikščioti, o policija vargu ar akylai stebės, kas dedasi visuose miestuose ir gatvėse.

Kad draudimas palikti gyvenamąją vietą yra labiau apeliacija į žmonių sąmoningumą, pirmadienį netiesiogiai pripažino ir naujoji premjerė Ingrida Šimonytė, po Vyriausybės posėdžio vykusioje konferencijoje draudimą įvardijusi kaip „labai mandagų paraginimą“.

„Kalbame apie labai mandagų paraginimą žmonėms susilaikyti nuo nebūtino judėjimo, labai gerai suprantame, kad taisyklių laikymasis didžiąja dalimi priklausys nuo pačių žmonių sąmoningumo, taip pat, kaip nevaikštome per gatvę per raudoną šviesą dėl to, kad tai yra draudžiama Kelių eismo taisyklių.

Kažkas vaikšto, žinoma, bet didžioji dalis mūsų nevaikšto, net jeigu šalia nėra policijos pareigūno. Taip į tuos apribojimus reikėtų žiūrėti“, – kalbėjo naujoji premjerė.

Policijos departamento (PD) komunikacijos atstovas Ramūnas Matonis sakė, kad policija vis dar derina ir tikslina planus, kaip reikės užtikrinti tvarką, tačiau pripažįsta akivaizdų dalyką – prie kiekvieno Lietuvos piliečio po policininką nepastatysi, užtikrinti, kad kiekvienas laikytųsi nustatytos tvarkos, neįmanoma. „Matyt, kliausimės žmonių sąmoningumu“, – sakė R. Matonis.

Advokatas: erdvės įkliūti yra

Anot teisininko, advokato Laimono Judicko, naujoji tvarka visgi nėra visiškai kiaura ir bet kokiu atveju pasiteisinimas, kad einama į parduotuvę ar pasivaikščioti, netiks. „Jei ant kalniuko ras čiužinėjant, apsirengusį kombinezonu ir neperšlampamais drabužiais, bus viena situacija. Kada pagaus einantį su krepšiais iš parduotuvės, jau kita situacija, gali sakyti, kad einu iš parduotuvės – tai objektyvus dalykas.

Kiekvienu atveju situacija yra individuali. Jeigu pagaus nežinia kur nuo namų, prie Neries einant į Turniškių pusę, nepasakysi, kad eini į parduotuvę“, – sakė L. Judickas.

Anot advokato, tokiais atvejais teisėsauga greičiausiai atsižvelgtų į antrinius įrodymus, įrodymų, aplinkybių visumą – kur, kada žmogus buvo išėjęs. „Jei sakai, kad eini iki parduotuvės, ši dirba iki aštuntos, dabar be dvidešimt aštuonios, o iki parduotuvės dar trys kilometrai, logiškai mąstant galima ir suabejoti, ar išties eini iki parduotuvės“, – sakė L. Judickas.