Dirbti nenori: į Užimtumo tarnybą traukia išmokų, pas darbdavius – parašų

Po karantino atsigaunantis verslas neranda darbuotojų, nors Užimtumo tarnyboje besiregistruojančiųjų darbo neturinčių žmonių skaičius muša naujus rekordus. Darbdaviai įsitikinę, kad žmones išlepino valdžios siūlomos išmokos.

Jau liepą bedarbius valdžia pamalonins iki 200 eurų siekiančiomis darbo paieškos išmokomis. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje pasakoja reporterės Kristina Ragauskienė ir Nerija Kaulakienė.

Ateina tik dėl parašų

Daugiau nei du dešimtmečius patalpų valymo paslaugas visoje Lietuvoje teikiančioje panevėžiečio įmonėje dirba beveik 80 žmonių.

Anot jos vadovo Vėjo Ignatavičiaus, per karantiną dalis darbuotojų nubyrėjo.

„Per krizę žmonės naudojosi nedarbingumo pažymomis – imdavo vadinamąjį biuletenį. O po to nebegrįžo dirbti. Ir valdžia skelbė, ir jie patys ne kartą girdėjo aiškinant, kad, esą, nepasirašinėkite su darbdaviais jokių darbo sutarčių ir devynis mėnesius gausite išmokas. Kam dirbti?

Dauguma pas mus dirbusių valytojų buvo ir geros, ir darbščios. Viskas – dabar jos sėdi namuose, ir 9 mėnesius gaus tiek pat pinigų, kaip dirbdamos“, – kalbėjo V.Ignatavičius.

Įmonės vadovas sakė, kad šiuo metu įdarbintų mažiausiai penkias valytojas.

„Jeigu ir ateina žmonių iš užimtumo tarnybos, tai tik tam, kad pasirašyčiau, jog jis yra netinkamas darbui pas mus. Tokiu atveju jis gali likti užimtumo tarnybos sąrašuose ir gauti nedarbo pašalpą. Žmonės atėję atvirai sako, kad jiems reikia tik parašo, o ne darbo“, – sakė V.Ignatavičius.

Dirbti nėra kam

Bedarbių daug, o dirbti nėra kam – po karantino Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių bedarbių skaičius muša naujus rekordus. Pastaruoju metu nedarbas augo beveik visoje Lietuvoje.

Pasak Užimtumo tarnybos vyriausiosios specialistės Audronės Butkienės, daugiausia darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais yra registruota Panevėžyje – 12,8 proc.

Mažiausiai darbo neturinčių asmenų yra Šiauliuose – 10 proc.

Daugiausia iš didžiųjų miestų bedarbių turinčiame Panevėžyje darbuotojų nerandantis verslininkas įsitikinęs, kad žmones sugadino per karantiną pažertos valstybės išmokos.

Juk, anot V.Ignatavičiaus, pašalpa yra panašaus dydžio kaip ir valytojų atlyginimas.

„Neslėpsiu – jis mažas. Man pačiam nepatogu mokėt tokius atlyginimus žmonėms, bet ką daryti? Kitos išeities nėra. O pašalpa yra artijto. Tai kam žmogui dirbti? Kam lenkti nugarą?“ – kalbėjo jis.

Nori gauti išmoką

Verslininko žodžius patvirtino ir kalbinti žmonės, skubantys į Užimtumo tarnybos padalinį Panavėžyje.

„Ne dėl darbo į ją einu. Dėl išmokų. Kokių? Na, tų, kurios mokamos nukentėjusiems nuo koronaviruso“, – sakė Vytautas.

Tai, kad darbo neskubės ieškoti, prisipažino ir prieš karantiną statybose dirbęs Sergejus. Į užimtumo tarnybą šis panevėžietis taip pat suskubo norėdamas paprašyti išmokos: „Jeigu ją siūlo, tai reikia naudotis proga“.

Darbo neturintiems asmenims ir atšaukus karantiną mokama iki 200 eurų dydžio darbo paieškos išmoka.

Pasak A.Butkienės, nuo birželio 12 dienos įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos darbo neturintys asmenys turi į ją teisę.

„Dalis žmonių, kurie nei dirba, nei yra registruoti Užimtumo tarnyboje, ateina į ją dėl išmokų.

Ir tegul ateina – mes jiems pasiūlysime aktyvinimo programas, bet augančio registruoto nedarbo neišsigąskime.

„Sodra“ fiksuoja pakankamai gerą atleidimo iš darbo ir priėmimo į jį balansą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Papildomą, iki 200 eurų dydžio darbo paieškos išmoką asmuo gali gauti pusę metų.