„Kiekvienam lietuviui svarbus referendumo tikslas ir jo rezultatai. Privalome išsaugoti brolių ir seserų pilietybę, ryšius su tėvyne Lietuva. Neišbarstykime vienybės, nes Lietuvos jėga visada glūdėjo vienybėje“, – balsuoti už įstatymą kvietė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.
Už naujos redakcijos Referendumo įstatymą balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė 18 parlamentarų. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo sausio.
Dauguma įstatymo pakeitimų suderina referendumo organizavimo procedūras su nustatyta bendra rinkimų tvarka, pagrindinis pakeitimas – leidžiama užsienyje šalia dabartinių balsavimo vietų diplomatinėse atstovybėse steigti papildomus balsavimo punktus.
Sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priimtų Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.
Pirminiame projekto variante referendumo dieną buvo siūloma pratęsti balsavimo laiką iki 22 valandos, tačiau paliktas visiems rinkimams vienodas balsavimo laikas – nuo 7 iki 20 valandos.
Įstatymas taip pat numato, kad Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas, bet ne trumpesnis, nei nurodyta. Seimo nutarime gali būti nustatyta ir tai, kad referendumas vyksta ne vieną dieną.
Skelbiant ar paskelbus privalomąjį referendumą, atsižvelgdamas į referendumui teikiamo sprendimo svarbą, Seimas gali pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu „informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą valstybės ir tautos gyvenimui“.
Įstatymu, kaip ir anksčiau kituose rinkimuose, per referendumus nuspręsta atsisakyti „Lietuvos pašto“ paslaugų. Šias funkcijas atliks referendumų komisijų nariai ir kurjerių tarnybos.
Priimtomis pataisomis įtvirtinami griežtesni reikalavimai dėl reputacijos referendumo komisijos nariams. Pagal naujas nuostatas į referendumo komisiją galės būti siūlomas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis.
Seimas su prezidento rinkimais yra paskelbęs referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, tačiau nutarimo galiojimas sustojo, kol jį įvertins Konstitucinis Teismas. Jis turi pasisakyti, ar galima balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka, per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turus, kaip nusprendė Seimas.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas neįvyktų dėl mažo aktyvumo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą