Atidirbti verčiami studentai bėgs iš šalies

Atidirbti verčiami studentai bėgs iš šalies

Įstatymo pataisą įregistravo grupė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narių. Pataisos iniciatorius Valentinas Bukauskas teigia, kad, jei valstybė finansuoja studentų mokymą ir išleidžia tam nemažai lėšų, ji turi teisę reikalauti atlikti pareigą atidirbti už tokią investiciją. Pagal pasiūlytą pataisą specialistai per 10 metų privalėtų Lietuvoje, valstybės institucijos siūlomoje vietoje, išdirbti ne mažiau kaip trejus metus. Jei siūlomos darbo vietos absolventas atsisakytų, jis privalėtų grąžinti valstybės įmokas.

„Priešingu atveju, mes einame nesuprantamu keliu: leidžiame lėšas ir nepareikalaujame, kad būtų dirbama. Suprantama, jei studentui nepasiūlyta darbo vieta, vadinasi, valstybė neįvykdė savo prievolės. Tuomet jaunuolis turi teisę pats rinktis, kur dirbti. Ir būtų atleistas nuo lėšų grąžinimo. Jis neturi lakstyti ir ieškoti darbo, nepasiūlė - prievolė dingsta.

Pasak V.Bukausko, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų aiškiai viską sudėlioti. Turi nustatyti, kiek ir kokios srities specialistų reikia. Tiek ir turi būti valstybės finansuojamų studentų. „O dabar kepame bet kokias studijų programas, reikia mums jų ar nereikia, svarbiausia, kad išmokome“, - piktinosi Seimo narys.

Jis pabrėžė, kad kai kur tokia atidirbimo praktika seniai taikoma. Pavyzdžiui, Telšių savivaldybė jau seniai sudarinėja sutartis su medikais rezidentais. Tarybos nutarimu jiems apmokamos studijos, mokama stipendija, tačiau baigę rezidentūrą jie privalo grįžti į šį regioną. Pasak V.Bukausko, yra buvę atvejų ir kai lėšos už mokslą buvo grąžintos, o medikai šiuo metu dirba užsienyje.

Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Adomas Danilevičius teigė, kad tokia nuostata iš esmės būtų teisinga biudžetininkų atžvilgiu. Tačiau jis suabejojo, ar siūlomas darbas visada atitiks absolvento norus ir lūkesčius. „Gal žmogus nori dirbti Vilniuje, o jį nukiš į tolimą kaimą. Tačiau jei bus geras vykdymo mechanizmas - kodėl gi ne? Pavyzdžiui, jei nesutinka dirbti, kur siūloma, įmokas galėtų grąžinti lengvatinėmis sąlygomis. Mes su komanda dar apie tai nediskutavome, galiu išsakyti tik savo asmeninę nuomonę“, - pabrėžė jis.

V.Bukauskas, išgirdęs tai, replikavo, kad yra daug žmonių, kurie gyvena mažuose miesteliuose, važinėja dirbti į didesnius miestus ir nedaro iš to neįveikiamos problemos.

Žmogaus negalima tiesiog ištremti

Kitas „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius mano, kad jei valstybė siunčia absolventą į konkrečią vietą, ji privalo sudaryti jam tinkamas sąlygas. „Negalima imti ir kažkur žmogaus ištremti. Žinoma, tada jis bėgs į užsienį. Užsienio bendrovės - ypač Norvegija, Vokietija - pamatė, kad lietuviai ne tik geri specialistai, bet ir labai pakantūs: dirba po 12, po 14 valandų. Nekelia jokių problemų, „nedraugauja“ su profesinėmis sąjungomis, svarbu jiems leisti uždirbti. Ateina kvalifikuoti, darbštūs specialistai - kodėl jais nepasinaudoti?“ - teigia jis.

O V.Bukauskas tuo, kad užsienio šalys pasiglemžia kvalifikuotus specialistus, nors nė cento į juos neinvestavo, itin piktinosi. „Žinoma, mūsų atlyginimai ne tokie, kokius gali pasiūlyti užsienio šalys, bet žinias studentas įgijo už mūsų pinigus ir su visomis vertybėmis iškeliavo kur nors į Vokietiją“, - sakė jis.

Tačiau į klausimą, kokias gyvenimo, darbo ir finansines sąlygas ketina sukurti „atidirbinėjantiems“ specialistams, V.Bukauskas atsakė miglotai. Esą visa tai turės išsiaiškinti Švietimo ministerija, darbo grupė, kitos suinteresuotos institucijos.

V.Kamblevičius buvo aiškesnis ir kategoriškesnis. „Atvykusiam specialistui turi būti suteiktas ir būstas, ir kitos lengvatos. Būstas iš pradžių gali būti tarnybinis, kaip, pavyzdžiui, elgiamasi rotuojant kariškius. Galima pagalvoti ir apie lengvatinį kreditą nuolatiniam būstui. Nėra rajonuose mokytojų, gydytojų: tuo pirmiausia turi rūpintis meras. Jei meras nesidomi jaunų specialistų darbo sąlygomis, būstu, jo gerove, socialinėmis sąlygomis - tada meras sėdi ne savo vietoje. Specialistas turi susitelkti darbui, o ne asmeninių ir finansinių problemų sprendimui“, - sakė Seimo narys.

Lietuvos studentų sąjungos prezidento Eigirdo Sarkano komentaras:

Mes puikiai suprantame, kad specialistų regionuose trūksta, tačiau šią problemą reikėtų spręsti ne prievole ir ne studento pririšimu prie kažkurio regiono grandine, o kitais būdais. Norint, kad jaunas žmogus po studijų dirbtų regione, jam reikia sudaryti tinkamas sąlygas ir patrauklias sąlygas. Viena jų - įvairios būsto lengvatos. Bet kokios galimybės ir sąlygos tikrai gali būti sudarytos. Bet net ir jas sudarius nereikėtų žmonių versti dirbti. Tiesiog sukurti sąlygas ir studentus informuoti: mieli absolventai, sudarėme sąlygas ir jūs galėsite dirbti. O dabar sakoma: sudarysime sąlygas ir jūs privalėsite dirbti.

Tokie ir panašūs siūlymai buvo keliami nuolat, ir mes tikrai jiems nepritariame.

Man nuoširdžiai kyla klausimas, kokią problemą bando spręsti Seimo nariai. Ar emigracijos, ar studentų motyvacijos. Bet kokiu atveju, šis siūlymas neracionalus, nes jis ne tik nepadės spręsti esamų problemų, bet jas gilins. Studentai nenorės rinktis studijų Lietuvoje, jie emigruos. Ir emigruos ne po studijų, o tiesiog rinksis studijas užsienyje.

Ribojimais verčiant studentus likti Lietuvoje, mažinamas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumas ir konkurencingumas tarptautinėje erdvėje. Studentai primena, kad Europos Sąjungos Bendrijos sutartis užtikrina laisvą darbuotojų judėjimą erdvėje. O priverstinį darbą draudžia tiek Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, tiek Europos žmogaus teisių konvencija.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder