2019 m. liepos 15 d. 21:43 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Absurdo teatras: Seimas suriko „už“, nors nežino, už ką

2018-12-13, 07:38

Vytautas Bruveris (lrytas)

Absurdo teatras: Seimas suriko „už“, nors nežino, už ką nuotrauka, foto

© lrytas

Kvaila kebeknė, kuri artimiausiu metu gali suteršti valstybės prestižą, o vėliau – netgi pakenkti jos suverenitetui. Tuo gali virsti Lietuvos politikų pritarimas Jungtinių Tautų (JT) Migracijos paktui.

Ar dauguma Seimo narių gali balsuoti už kokį nors svarbų valstybei dokumentą jo net neskaitę? Žinoma, taip yra buvę ne kartą.

Bet kaip vertinti tokį balsavimą, jeigu svarbus dokumentas ne tik neišverstas į valstybinę kalbą, bet ir nepateiktas dėl jo balsuoti turinčiam Seimui, nors to reikalauja įstatymai?

Atrodo, kad Seimas palaimino pasaulyje prieštaringai vertinamą JT Migracijos paktą būtent tokiu būdu – dokumento neskaičius absoliučiai daugumai tautos išrinktųjų ir netgi jo neturint.

Nepaisant tokių absurdų, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pirmadienį Maroke vykusioje JT konferencijoje šiam paktui jau pritarė ir Lietuvos vardu.

Tačiau kas bus, jeigu, pavyzdžiui, Etikos ir procedūrų komisija pripažins Seimo sprendimą neteisėtu? Ar nereikės kreiptis į Konstitucinį teismą?

Tarp nepritariančių – ir JAV

JT Migracijos paktas, dėl kurio derybos prasidėjo prieš porą metų, labiausiai į priekį buvo stumiamas didžiųjų Vakarų Europos valstybių, pirmiausia Vokietijos. Mat per pastaruosius metus turtingoji Europa yra tapusi nelegalių migrantų iš trečiojo pasaulio valstybių priebėga.

Sunkiai kontroliuojami ir vis aštresnes vidaus politines problemas keliantys migrantų srautai plūsta ne tik iš karo siaubiamų Sirijos ar Irako, bet ir iš beveik visos Afrikos.

Naujojo dokumento autoriai ir šalininkai vis pabrėžia, kad paktas teisiškai neįpareigojantis, o jo tikslas yra tik nustatyti pagrindinius visų šalių bendradarbiavimo migracijos srityse principus.

Tačiau kritikos šiam dokumentui banga – didžiulė.

Nepritariantys Jungtinių Tautų dokumentui Seimo nariai įžvelgė migracijos keliamas grėsmes Lietuvai.

Pirmiausia prieš paktą stojo visų šalių radikalūs dešinieji, apskritai pasisakantys prieš imigraciją, o ypač – iš musulmoniškų valstybių.

Prie vis garsesnės kritikos, pavyzdžiui, Vokietijoje prisijungė kai kurios svarbiausios žiniasklaidos priemonės, netgi kanclerės Angelos Merkel politiniai bendražygiai.

Migracijos paktui nepritariantieji tvirtina, esą neįpareigojančiame dokumente numatyta virtinė įvairių įsipareigojimų, be to, nuogąstaujama, jog ilgainiui visos tos deklaratyvios nuostatos bus pradėtos šalims brukti kaip įpareigojančios.

Anot kritikų, bene svarbiausi ir kartu pavojingiausi pakto punktai ištrina ribą tarp nelegalios ir legalios migracijos, pabrėžia pirmiausia rūpintis migrantų teisėmis bei prieglobsčiu ir netgi apsunkina galimybę juos išsiųsti atgal.

Praėjusių metų gruodį dalyvauti rengiant šį dokumentą atsisakė Jungtinės Amerikos Valstijos. Susitarimą taip pat atmetė tokios šalys kaip Australija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Izraelis, Latvija, Lenkija, Slovakija, Šveicarija.

Viršūnės užsispyrė pritarti

Lietuvoje triukšmas dėl Migracijos pakto kilo tik šį rudenį, pirmiausia nepasitenkinimą ėmė reikšti konservatoriai, kurie laikosi vadinamųjų tradicinių vertybių gynybos nuostatų.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo kritikuojamas, kad šį dokumentą nuslėpė nuo Seimo ir visuomenės, nepaaiškindamas galimų jo pavojų.

Seime ir parlamento Užsienio reikalų komitete buvo surengti dokumento svarstymai, po to pateiktas rezoliucijos dėl pakto projektas.

L.Linkevičius ir jį globojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, kad jokios grėsmės šis paktas Lietuvai nekelia, todėl valstybė jam bet kokiu atveju turi pritarti.

Politikos užkulisiuose ėmė sklandyti kalbos, kad reikšdama tokią poziciją D.Grybauskaitė rengiasi savo būsimajai tarptautinei karjerai po to, kai baigsis jos antroji kadencija.

Politikai nebuvo vieningi

Kokia šios parlamento priimtos rezoliucijos esmė? Seimas skelbia, kad jokių teisinių padarinių ir įpareigojimų mūsų valstybei šis dokumentas neturės, ir patvirtina, jog Lietuvai prisidėjus prie pakto tai „sudarys galimybę puoselėti visuotinę atsakomybę už migracijos procesus, aktyviai prisidės prie nelegalios migracijos užkardymo ir nepageidautinos migracijos srautų mažinimo“.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė šiai rezoliucijai. Kitaip sakant, pareiškė politinę valią, laiminančią Vyriausybės ketinimus.

Tiesa, priimant rezoliuciją Seime skambėjo daug kritikos ir Vyriausybei, ir pačiam dokumentui, o paktas buvo palaimintas nemažai daliai parlamentarų balsuojant prieš arba susilaikant.

Už rezoliuciją balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė taip pat 21. Dokumentui priešinosi beveik visų frakcijų nariai. Prieš rezoliuciją balsavo ir septyni pagrindinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, o vienuolika iš jų susilaikė.

Po tokio Seimo sprendimo vidaus reikalų ministras E.Misiūnas, dar kartą pakartodamas, kad Migracijos paktas niekuo Lietuvai nepavojingas ir neįpareigojantis, šios savaitės pradžioje Maroke pritarė jam valstybės vardu. Kartu tą patį padarė dar maždaug pusantro šimto šalių atstovai.

Pateikė skundą komisijai

Bet kartu ėmė aiškėti, kad Seimo priimtas sprendimas gali būti neteisėtas.

Vieni aršiausių pakto kritikų valstiečių frakcijos atstovai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas Seimo sprendimą apskundė Etikos ir procedūrų komisijai.

Šie politikai priminė, jog įstatymai griežtai reikalauja, kad visi valstybiniai dokumentai, taip pat ir Seimo sprendimai, privalo būti skelbiami ir tvarkomi tik valstybine lietuvių kalba.

Parlamentarų teigimu, pats JT paktas turėjo būti išverstas į lietuvių kalbą ir pateiktas šalia rezoliucijos projekto kaip neatskiriama viso paketo dalis.

Pranašai ar „durniai“?

„Lietuvos ryto“ kalbinti Seimo nariai, balsavę prieš Migracijos paktą arba susilaikę, kaip tik labiausiai pabrėžė, kad net akyse neregėjo dokumento, dėl pritarimo kuriam buvo balsuojama.

„Kažkokie sovietiniai laikai. Kaip pamename, tada visi smerkdavo rusų disidento Aleksandro Solženicyno knygas, nors nė vienas jų nebuvo skaitęs.

Tai dabar mes pasielgėme taip pat, Dieve tu mano.

Kaip tu gali balsuoti dėl dokumento, kurio net angliškai nebuvo pateikta ir kurio net akyse nesi matęs? Tai arba esi pranašas, arba visai durnas.

O to dokumento apskritai nematė ir neskaitė, kiek žinau ir suprantu, kone niekas Seime“, – išrėžė vienas parlamento senbuvių, opozicinių socialdemokratų atstovas Algimantas Salamakinas, kuris balsuodamas susilaikė.

Tuo metu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė balsavo prieš rezoliuciją.

„Šis dokumentas turėjo būti pirmiausia išverstas į lietuvių kalbą ir išdalytas visiems politikams.

Dabar Seimo nariai pasidalijo į dvi dalis, buvo skirtingos emocijos, o galimybių susidaryti savo nuomonę apie tą dokumentą Seimo nariams buvo per mažai“, – „Lietuvos rytui“ pripažino R.Tamašunienė.

Ši politikė taip pat pareiškė nepritarusi „besąlygiškam Lietuvos paklusimui“.

Jos nuomone, Lietuva turėjo paremti Višegrado šalis, kurios prieštaravo, kad Migracijos paktas būtų priimtas jau dabar.

„Ne, neskaičiau. Skaičiau, sakykim taip, tik santrauką“, – šiek tiek sudvejojusi į „Lietuvos ryto“ klausimą atsakė R.Tamašunienė.

Per balsavimą susilaikęs valstiečių frakcijos atstovas Virgilijus Poderys teigė tiesiog nesupratęs, ar tas dokumentas iš tiesų bus neįpareigojantis, kaip skelbė aukščiausi šalies pareigūnai.

„Pagal bendrą nuostatą ir principą jis lyg ir neįpareigojantis. Tačiau pačiame tekste nuolatos kartojamas žodis „įsipareigoti“. O tai, kad tas tekstas nebuvo pridėtas prie rezoliucijos ir nebuvo pateiktas lietuviškai, – darbo brokas“, – sakė Etikos ir procedūrų komisijai priklausantis V.Poderys.

Patys įbridome į klampynę?

Vienas garsiausiai šį dokumentą kritikavusių buvęs konservatorių užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, aišku, balsavo „prieš“.

„Nereikia savęs apgaudinėti, neva tai tikrai bus neprivalomas dokumentas.

Štai neseniai pritarėme JT tvarios plėtros planui iki 2030 metų ir dabar atskiros to plano dalys pateikiamos kaip Europos Komisijos siūlymai.

Nesuprantu, kodėl tokia Lietuvos pozicija.

Aišku, būna, kai sąjungininkai ko nors paprašo, mes pritariame, tuomet ką nors gauname kitoje srityje.

O šiuo atveju mane visi tikino, kad taip tikrai nėra“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Ažubalis.

Šio konservatoriaus neįtikina pakto šalininkų teiginiai, kad dokumento kritikų piešiamas migrantų srautų pavojus nerealus, nes mūsų šalis esą niekada jiems nebus patraukli.

„O kas būtų prieš 50 metų pasakęs, kad Suomija bus vienas pagrindinių migrantų traukos centrų ir dabar Helsinkio gatvėse dažniau turbūt išgirsi suahelių dialektą nei antrąją valstybinę kalbą – švedų? Ilgalaikėje perspektyvoje toks pavojus tikrai yra“, – kalbėjo A.Ažubalis.

Politikas kaip kvailystę atmetė ir argumentą, kad šis paktas padės apginti lietuvių interesus kitose šalyse: „Su visomis civilizuotomis šalimis mes ir taip turime dvišalius ar daugiašalius susitarimus. O tikėtis, kad šis dokumentas padės Konge, Sirijoje ar Rusijoje, – kvailystė.“

Paklaustas, kiek žmonių Seime skaitė šį dokumentą, buvęs užsienio reikalų ministras juokdamasis atsakė „tvirtai žinąs“, kad keturi arba šiek tiek daugiau.

O kaip susiklostytų, jei etikos sargai pripažintų Seimo sprendimą neteisėtu?

„Seimas balsavo nežinodamas, už ką.

Tačiau jei bus pripažinta, kad taip buvo pažeisti įstatymai, vargu ar parlamente atsiras politinės valios atšaukti sprendimą. Mano manymu, vienintelis kelias – kreiptis į Konstitucinį teismą.

Kita vertus, jeigu valstybė nuspręstų atšaukti savo paramą paktui, jos tarptautinei reputacijai būtų suduotas dar skaudesnis smūgis nei tuomet, jeigu ji būtų atsisakiusi iš anksto. Žodžiu, kad ir kaip žiūrėsi – klampynė, į kurią patys įbridome“, – atsiduso A.Ažubalis.

Iš pirmų lūpų

Juozas Bernatonis

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas

„Tas dokumentas buvo derinamas tarp visų Jungtinėms Tautoms priklausančių valstybių dvejus metus. Visi, kas domėjosi šiuo dokumentu, jį skaitė, bet susidomėjimas ypač padidėjo pastaruoju metu, kai kai kurios valstybės pranešė, kad neketina pritarti tam susitarimui.

Tačiau Seimas svarstė šį dokumentą ir labai gerai, kad jis atsižvelgė į mūsų šalies interesus, o ne į tas perdėtas grėsmes, kurias skleidė tie, kurie dokumento nebuvo skaitę.

Koks Lietuvos interesas? Kad migracija pasaulyje vyktų kaip galima tvarkingiau, teisingiau ir saugiau. Būtent apie tai ir kalbama tame susitarime. Tie argumentai, kuriuos dėsto M.Puidokas, visiškai nesusiję su tuo susitarimu. Beje, dėl pabėgėlių bus rengiamas visiškai kitas aktas.

Tą gąsdinantį žodį „migracija“ pasigavo populistai, kurie prieš rinkimus nori susikrauti tam tikrą kapitalą. Bet visi, kurie norėjo, galėjo tą teisės aktą perskaityti. Jis yra viešas.

Jeigu jį galėjau perskaityti aš, Ž.Pavilionis, A.Kubilius ir A.Širinskienė, galėjo ir visi kiti. Visi gali naudotis laisvai prieinamais informacijos šaltiniais, o ne tik gandais, kurie yra skleidžiami negeranoriškai nusiteikusių asmenų.

Paktą pasirašiusi Lietuva atrodo visai normaliai, kaip kokia pirmūnė. Pavyzdžiui, Estija tai padarė savaite anksčiau. Tai labai opi pasaulio problema ir gerai, kad mes į tai įsitraukėme.“

Kvaila kebeknė, kuri artimiausiu metu gali suteršti valstybės prestižą, o vėliau – netgi pakenkti jos suverenitetui. Tuo gali virsti Lietuvos politikų pritarimas Jungtinių Tautų (JT) Migracijos paktui.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/12/13/news/gresme-lietuvai-seimas-suriko-uz-nors-nezino-uz-ka-8550229/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Žymos: seimas, lietuva

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba pareiškė pasitikėjimą partijos pirmininku Ramūnu...

„Valstiečiai“ pasitiki Ramūnu Karbauskiu nuotrauka, foto

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje...

Išsaugoti piliakalnius – išsaugoti savo identitetą nuotrauka, foto

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvą oficialaus vizito pakvietė Prancūzijos prezidentą Emanuelį Macroną....

G. Nausėda pakvietė E. Macroną į Lietuvą nuotrauka, foto

Penktadienį, liepos 12 dieną, Seime prisiekė devintasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jam...

Prezidento Gitano Nausėdos biografija nuotrauka, foto

„Atlantas“ nusileido ir „Gornik“ ekipai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai Lenkijoje sužaidė dar vienerias kontrolinės rungtynes. Zabžės miesto stadione...

Mieste pamatytas paukštis pradžiugino ne visus nuotrauka, foto

Klaipėda, Pačiame uostamiesčio centre - miestiečius stebinantis paukštis. Paklydėlį įamžinusios klaipėdietės nuotraukomis...

Šeimos pramoga Klaipėdoje apkarto: išėjo pašiurpę nuotrauka, foto

Gyvūnai, Šeimos apsilankymas Klaipėdos zoologijos sode, kuris turėjo būti pramoga, apkarto iškart po...

„Valstiečiai“ pasitiki Ramūnu Karbauskiu nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba pareiškė pasitikėjimą partijos pirmininku Ramūnu...

Sportas, Paskelbta prieš 40 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...