Kostiumas išleistuvių vakarui: džentelmeniškumas be teatrališkumo

Kostiumas išleistuvių vakarui: džentelmeniškumas be teatrališkumo

Jeigu paklaustume moterų, kas vyrą daro vyrišką, dauguma savo kriterijų sąrašą tikriausiai pradėtų nuo tinkamos aprangos ir gerų manierų.

Daugeliui vaikinų abiturientų išleistuvių vakaras tam tikra prasme yra ir vyriškumo išbandymas: tai pirmojo kostiumo premjera... Deja, ne vienas iš jų šios premjeros vengia, klaidingai manydamas, kad kostiumas yra nepatogi, judesius varžanti apranga, arba kad toks įvaizdis priklauso solidžiai vyresniajai kartai.

Su tuo vieningai nesutiktų turbūt visi drabužių dizaineriai... ir merginos.

Kas madinga?

Klaipėdietė stilistė Saulenė Skublickienė atkreipė dėmesį, jog sąvokos "madinga-nemadinga" pradingo jau prieš ketverius penkerius metus. "Dabar madinga viskas. Nėra labai ryškių tendencijų. Aktuali išlieka vienintelė taisyklė: drabužis turi tikti būtent jums."

Jeigu kostiumas veržia arba kabo kaip maišas, vadinasi, pasirinkote netinkamą modelį arba audinys nekokybiškas.

Kad su parduotuvėje išsirinktu ar pagal individualų užsakymą pasisiūdintu kostiumu atrodytumėte bei jaustumėtės "savo rogėse", jo modelis (stilius) turi atitikti jūsų amžių ir figūrą.

"Kostiumų esama įvairių, pagal formą jie skirstomi į itališkus, angliškus, amerikietiškus. Žinoma, didelis, platus, tiesaus silueto amerikietiškas kostiumas jaunuoliui nelabai tinka - jis labiau skirtas stambiems, solidiems vyrams. Jaunimas dabar renkasi itališkąjį (tiksliai pagal figūrą) arba "bitliškąjį" (vienu numeriu per mažą) tipą", - pasakojo S. Skublickienė.

Itališkas kostiumas yra modeliuojamas pagal figūrą, todėl jaunuoliai su juo jaučiasi kaip su antra oda.

Derinant spalvas griežtų taisyklių taip pat nėra, tačiau S. Skublickienė sakė pastebėjusi, jog dažnai persistengiama su ryškiu kaklaraiščiu. Beje, kelnės, marškiniai, kaklaraištis ir batai, pasak jos, gali būti ir vienos spalvos.

Kas skoninga?

Nors dabar mada demokratiška, paklausta, kaip į išleistuves aprengtų savo sūnų, stilistė S. Skublickienė modeliavo taip: "Marškiniai - būtinai balti. Kelnės ir švarkas būtų tos pačios spalvos - mėlynos, tačiau skirtingų audinio raštų; arčiau priėjus būtų matyti, kad, pavyzdžiui, švarkas languotas, o kelnės - dryžuotos.

Kelnių ilgis - iki kauliuko. Kaklaraištis arba kaklaskarė (tinka ir "fantazija") - grafito arba seno aukso spalvos. Batai - rudi, kojinės mėlynos, iki kelių."

Paklausta, ar, atsižvelgusi į dizainerio Juozo Statkevičiaus pasisakymą, jog mada vis sugrįžta, prie kostiumo priderintų baltas kojines, moteris ėmė juoktis ir patikino, jog nei sūnaus, nei vyro su tokiu deriniu iš namų neišleistų.

Stilistė priminė, kad švarko apatinė saga visada turi būti atsegta. "Galima pasivilkti ryškesnę liemenę. Švarko rankovės - ne per ilgos: jos neturi visiškai paslėpti marškinių rankogalių. Sakyčiau, jog būtinas diržas. Labai tinka rankogalių sąsagos. Vyriškų aksesuarų ir taip nėra daug..." - sakė ji.

Ar reikia jaunuoliui kaklaraiščio segtuko? "Išleistuvių vakarui - manau, kad ne. Palikime tai solidesniam vyrui..." - sakė pokalbininkė.

Kalbėdama apie bendrą jaunuolio įvaizdį, S. Skublickienė pabrėžė, kad reikėtų vengti pernelyg didelio teatrališkumo. "Toks puošimosi principas tinka ir vaikinams, ir merginoms", - apibendrino ji.

Paklausta, ar verta apskritai vilktis švarką, galbūt pakaktų kelnių ir marškinių, stilistė sakė, kad, jos nuomone, išleistuvių šventei kostiumas būtinas: "Jeigu nėra galimybės įsigyti švarko, jaunuoliui per tokią šventę vis dėlto derėtų vilkėti bent jau liemenę, - sakė S. Skublickienė. - Alternatyva kostiumui gali būti aksominis švarkas su džinsais, tačiau vis dėlto manyčiau, kad per išleistuves derėtų dėvėti kostiumą."

Kas naujesnio?

Jeigu nesate klasikos mėgėjas, visiškai nepaisote stiliaus žinovų nuomonės ir išleistuvių vakarą norėtumėte šiek tiek šokiruoti, jums verta atkreipti dėmesį į kai kurias 2014 m. vyrų drabužių mados tendencijas, kurias garsiausi pasaulio mados namai demonstravo ant podiumų. Tai gana eklektiškas stilius, pasižymintis daugybe ryškių spalvų ir... moterims būdingais siluetais. Pavyzdžiui, "Versace" siūlo vilkėti gyvatės odos kostiumą, o "Calvin Klein Collection" - fluorescencinį mėlyną arba rožinį. "Dolce&Gabbana" vyrams siūlo nenusakomo dydžio marškinius su sicilietiškais raštais, o "Trussardi" ir "Missoni" propaguoja "Unisex" stilių. Kai kurie dizaineriai mano, jog vyrams ne pro šalį būtų ir pasidažyti lūpas.

Moterų laimei, podiumais žingsniavę vyrai manekenai demonstravo ir klasikinius kostiumus su kaklaraiščiu: jų buvo galima pamatyti mados namų "Bottega Veneta", "Les Hommes", "Canali", "Etro" ir kt. kolekcijose. Taigi tradicinis džentelmeno atributas dar tikrai nenugrimzdo į praeitį...

Menas būti džentelmenu

Kostiumas - vyriškumo atributas, tačiau vien kostiumas negali vyro padaryti vyriško. Jis įpareigoja jį laikytis ir tam tikrų manierų.

Žinome, jog žodis "džentelmenas" kilęs iš anglų "gentleman": "gentil" reiškia kilmingas, "man" - vyras. Tai vyro įvaizdis, susiformavęs Viktorijos epochoje, 19 a. Tačiau šiandien džentelmenu gali (jeigu nori) būti bet kuris vyras, kuris laikosi tam tikro elgsenos etiketo.

Žvilgtelkime į istoriją... Ilgus amžius Anglijos aristokratai nedirbo - tai buvo gėdinga, tačiau nuo 18 a. pradžios socialinėje visuomenės struktūroje įvyko permainų. Pagal to meto įstatymus nuosavybė pereidavo vyriausiajam sūnui. Kai jaunesnieji palikdavo tėvų namus, jie turėdavo patys pasirūpinti pragyvenimu. Vieni tapdavo valdininkais, kiti stodavo tarnauti kariuomenėn, treti užsiimdavo komercija, ūkininkavimu, išsinuomoję žemės dideliems stambiems ūkiams, vadinamiems džentelmenijomis.

Tuo metu žemesnių socialinių sluoksnių atstovai, sugebėję susikrauti turto, suteikdavo vaikams išsilavinimą, ugdė geras jų manieras. Galiausiai šie du sluoksniai susimaišė, ir žodis "džentelmenas" įgavo naują prasmę. Kilmė nebeturėjo lemiamos įtakos, džentelmenu imta laikyti deramai išauklėtą, išsilavinusį vyrą, pasižymintį savigarbos jausmu. Tai savimi pasitikintis, savo nuomonę turintis žmogus, kuris veltui burnos neaušina ir laikosi žodžio.

Tokiomis savybėmis džentelmenas turi pasižymėti ir šiandien.

PATARIMAS. Stilistė Saulenė Skublickienė pabrėžė, kad jaunuoliams išleistuvių vakarą reikėtų vengti pernelyg didelio aprangos teatrališkumo.

 

 

 

 

 



15 DŽENTELMENO TAISYKLIŲ

Džentelmeniškumas - tai išvaizda, laikysena, judesio ir kalbos manieros. Pirmą kartą Džentelmeno kodeksas ("A Gentleman's Guide to Etiquette") buvo publikuotas dar 1875 metais. Pagrindinės bendravimo taisyklės tiems, kurie laiko save džentelmenais, išliko iki šių dienų ir neprarado aktualumo.

1. Nepradėkite kalbos apie save, jeigu jūsų to nepaklausė. Nedemonstruokite savo pranašumo. Girti save nelaikoma proto požymiu.

2. Blogas tonas - pradėti kalbą apie asmeninį pokalbininko gyvenimą.

3. Bendraudami su kitu žmogumi nežvilgčiokite į laikrodį, užrašų knygelę (mobilųjį telefoną).

4. Tikras džentelmenas yra įvaldęs ne tik kalbėjimo, bet ir išklausymo meną.

5. Nepertraukite pokalbininko netgi tuomet, kai jis pasakoja jums jau girdėtą istoriją.

6. Neįrodinėkite savo teisumo pakeldami balsą. Netgi visiškas įsitikinimas savo teisumu nesuteikia tokios teisės.

7. Jeigu jaučiate, kad oponento kalba jus suerzino ir galite prarasti savitvardą, verčiau pakeiskite temą.

8. Išvadas ir argumentus dėstykite be asmeniškumų. Kitokią nuomonę išklausykite neprieštaraudami.

9. Tikri džentelmenai neprimeta kitiems savo politinių pažiūrų.

10. Kalbantis apie pažįstamus negalima lyginti vieno su kitu. Negirkite vieno žmogaus menkindami kitą.

11. Džentelmenai neužsiima šmeižimu ir nedalyvauja apkalbose.

12. Net pats sąmojingiausias žmogus atrodo neišauklėtas ir ima varginti, jeigu siekia visą laiką būti dėmesio centre.

13. Džentelmenas - ne juokdarys. Kompanija turi juoktis kartu su juo, bet ne iš jo.

14. Aforizmai ir citatos gali pagražinti pokalbį, tačiau jų perteklius jį sugadins.

15. Pedantiškumas pokalbyje - ne intelekto, bet kvailumo požymis. Netaisinėkite kito žmogaus kalbos siekdami formalios gramatikos.

VERTA ŽINOTI

* Kostiumo tėvynė - Anglija, kur gimė džentelmeno įvaizdis.

* Tradicinį kostiumą sudaro 3 dalys: švarkas, liemenė, kelnės.

* Klasikinės kostiumo spalvos - juoda, tamsiai mėlyna, tamsiai arba šviesiai pilka.

NAUDINGI PATARIMAI

* Per ilgas švarkas vizualiai sumažina ūgį. Jei esate mažaūgis, verčiau atsisakykite ir diržo.

* Gili V formos švarko iškirptė, atidengianti kaklaraištį, ilgina liemenį.

* Jeigu esate smulkaus sudėjimo, verčiau rinkitės siauro kirpimo švarką siaurais atlapais ir mūvėkite siauras kelnes.

* Apatinę švarko sagą visuomet atsekite.

* Liemenė po švarku turi būti paslėpta tiek, kad būtų matomos viena dvi sagos. Taip pat turi likti matomos trys viršutinės marškinių sagos.

* Derinkite kaklaraištį prie marškinių ir švarko ne tik pagal spalvą, bet ir pagal faktūrą.

* Kaklaraiščio segtukas turi būti tarp trečios ir ketvirtos jūsų marškinių sagos. Ne aukščiau ir ne žemiau.

* Segtukas turi suimti ne kaklaraištį, bet kaklaraištį ir marškinius. Jis neturi būti platesnis už kaklaraištį.

* Nelaikykite švarko kišenėje nei piniginės, nei telefono, nei automobilio raktelių: tai gadina bendrą vaizdą.

* Mažiausiai glamžosi kostiumas iš vilnos. Šis audinys tinka ir vasarai.

* Nesiskutęs į iškilmingą vakarą galite eiti tik tuo atveju, jeigu jūsų "trijų dienų barzdelė" atrodo tvarkingai. Ji tinka prie džinsų ir prie vakarinio kostiumo.

Jaunimas dabar renkasi itališkąjį (tiksliai pagal figūrą) arba "bitliškąjį" (vienu numeriu per mažą) kostiumo tipą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder