Artėja didžiosios žiemos šventės, pamažu ima puoštis gatvės, parduotuvių vitrinos, mūsų pačių namai. Papuošalų pasirinkimas be galo didelis, žaisliukai eglutei gražesni vieni už kitus.
Dažnai negali net išsirinkti, nes patinka ir tai, ir kita, ir dar kita. Imi rinktis pagal kainą ir supranti, kad gali sau leisti mažiau nei norėtum. Na bet galiausiai rezultatas aiškus - namuose stovi dirbtinė eglutė, išpuošta įvairiaspalviais ar vienspalviais (dabar tai madingiau) bumbulais bei kaspiniukais, žybsi girliandos. Po švenčių nupuošti negaila - ta pati eglutė ir greičiausiai tie patys žaisliukai vėl džiugins kitais metais. O gal ir dar kitais.
Sugrįžkime šimtmetį atgal. Į nuosekliau nei paprastai sutvarkytą trobą tėvas parneša namiškiams gyvą eglutę. Gaila medelį kirsti (nors nepamirškime, kad anksčiau medžius ne tik kirto, bet ir sodino), bet užtat visi kambariai pakvimpa gaiviu žiemos kvapu, eglės žalumu. Papuošti ją teks namuose gamintais žaisliukais, nes pirkti jų paprasčiausiai nebuvo.
Ant eglutės kabino raudonus, geltonus obuoliukus, šiaudinius žaisliukus, girliandas, o turtingesni ir popierinius darbelius. Ilgais žiemos vakarais, kai moterys verpdavo, senieji vilnas pašydavo, vaikai ir jaunuoliai darė papuošalus. Prieš pradedant kurti šiaudinius žaisliukus, jiems skirtus rugių, kviečių ar avižų šiaudus reikėjo 3 valandas mirkyti karštame vandenyje, šlapius sukarpyti, kad nesuskilinėtų, išlyginti lygintuvu. Iš paruoštų šiaudų rišo, pynė, klijavo žvaigždutes, darė paukščius, žiedus, burbulus, vėrė girliandas.
Šie papuošalai yra gintaro spalvos, o slidus paviršius šviesoje blizga dar gražiau nei šiuolaikiniai stikliniai žaisliukai. Balto popieriaus karpiniai vienu metu (XIX a pab.- XX a. pr.) buvo ypač populiarūs Lietuvoje. Iš jo buvo daromos užuolaidėlių imitacijos ant langų, segamos karpytos dekoracijos prie indaujų lentynėlių, lempų gaubtų, paveikslų, veidrodžių rėmų. Popierinių kalėdinių papuošalų tradicija iš Vokietijos pirmiausia pasiekė Klaipėdos kraštą. Yra žinomi karpyti angeliukai, kurie šiuo metu darosi vis populiaresni. Jais puošiamos ne tik eglutės, bet ir lipdomi langai.
Išvydęs tokį darbelį ant kažkieno lango, supranti, kad tuose namuose yra žmogus, turintis daug kantrybės, kuriam Kalėdos yra ne pirkimo, ne saldaus blizgesio šventė, o nuoširdaus paprastumo ir kūrybiškos būties laikas.
Prieš 10 metų Klaipėdoje ėmė rastis tradicija karpyti popierinius žibintus. Tai lyg atmintis praeities, kai gatves nušviesdavo įvairūs dekoruoti žibintai. Dabar, kai turime kokybiško popieriaus, įvairių patobulintų peiliukų jam pjaustyti, atsirado galimybė pasidaryti savo žibintą, kuris namuose turėtų spinduliuoti ramybe ir pakilia kalėdine nuotaika.
Kaip ir kasmet Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras rengia nemokamas etnomokyklėles "Karpiniai: kalėdiniai žibintai" ir "Šiaudiniai papuošalai eglutei ir namams", skirtas liaudiškų papuošalų gamybai. Kiekvieną advento trečiadienį (lapkričio 27, gruodžio 4, 11, 18 dienomis) 16 val. kviečiame į Etnokultūros centrą (Vežėjų g. 4). Išmokę daryti liaudiškus papuošalus galėsite ilgais advento vakarais pamokyti šio meno savo namiškius. Ir namai bus papuošti, ir pinigai sutaupyti, o svarbiausia - laikas pasidarys šiltesnis.
Rašyti komentarą