Vaismedžių genėjimas. Kovo darbai sode

Vaismedžių genėjimas. Kovo darbai sode

Jaunus vaismedžius genime jau pirmaisiais metais. Tiesa, tai daryti reikia saikingai ir techniškai. Niekas negali pasakyti konkrečios sodo genėjimo formulės, nes nėra dviejų vienodų medžių.

Negenėti jauni vaismedžiai užaugina gražius vaisius, bet tai - tik pirmasis derlius. Dažnai susidaro tankūs vainikai, vaismedžiai per daug ištįsta į viršų. Atskiros šakos iš liemens auga smailiu kampu ir vėliau atplyšta.

Negenimų ar mažai genimų suaugusių vaismedžių vaisiai smulkėja, labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Ypač blogai, kad jie susodinami per tankiai, o suaugę - per mažai genimi. Tokiuose soduose įsigalėjus rauplėgrybiui ir vaisių puviniui, derlius subręsta kas 2-3 metai, vaisiai esti menkaverčiai.

Kaip išmokti genėti?

Pirmiausia, be abejonės, reikia susipažinti su genėjimo teorija, paskui - imtis darbo. Gerai genėti išmokstama tik dirbant ir stebint, kaip auga ir dera nugenėtas vaismedis, kitaip sakant, kaip jis reaguoja į genėjimą.

Nemokantiems galima patarti štai ką. Jaunus vaismedžius genėkite kuo mažiau. Nukarpykite smailiu kampu augančius vertikalius ūglius, metūglius ir jaunas šakas (nereikia laukti, kol užaugs stambios). Mėgėjams patartina nugenėtas šakas išlenkti į šonus ir pririšti virvute prie apatinių šakų, liemens ar į žemę įkaltų kuolų. Jos silpniau auga, anksčiau pradeda derėti. Jei pasirodo, kad šios šakos nereikalingos, jas reikia nupjauti nuskynus 1-2 derlius.

Labai vešliai augantys medeliai genimi ypač mažai. Jei vainikai per tankūs ir per daug tįsta į viršų, juos genėkite vasarą.

Kuo gausiau medeliai dera, tuo daugiau juos būtina genėti. Nereikia labai pergyventi dėl nupjautų šakų su žiediniais pumpurais ar žiedais. Pasiruošęs derėti vaismedis užmezga tik 4-6 proc. žiedų. Jei pumpurai ar žiedai praretinami, vaisų gali užmegzti daugiau. Be to, jei užaugs stambesni. Štai kodėl genėjimas ne mažina derlių, bet jį didina.

Patartina nevengti stipriau pagenėti suaugusių vaismedžių, kurių augimą stabdo derlius. Taip atnaujinsite derančias šakas, o ant jaunų šakelių užaugs tokie pat stambūs, gražūs vaisiai, kaip ir ant jaunų vaismedžių. Stipriai nugenėjus vaismedžius ant storų skeletinių šakų atsiras jaunų derančių šakų.

Jei norite sulaukti gražiai nusispalvinusių vaisų, vasaros antroje pusėje ūglius reikėtų praretinti.

Sodininkui pravartu žinoti, kad kasmet techniškai ir tinkamu laiku nugenėti jauni vaismedžiai derėti pradeda anksčiau, o suaugę vaisių duoda kasmet, gausiai, derlius būna geros kokybės.

Kovas mūsų sode

* Slyvas, vyšnias patartina sodinti pavasarį, prieš sprogstant pumpurams. Duobes paruoškite likus 2-3 savaitėms iki sodinimo. Per tiek laiko žemė spės susigulėti, ir pasodinti sodinukai nenugrims žemyn. Skurdžioje dirvoje iškaskite apie 1 m pločio ir 0,5 m gylio duobę. Viršutinį derlingą sluoksnį palikite, o giliau esantį smėlį ar žvyrą išvežkite. Į duobę įpilkite kompostinės žemės, įmaišykite durpių, apie 1-2 kibirus perpuvusio mėšlo (šviežias netinka), kelias saujas mineralinių trąšų (neberkite per daug, ypač kalio, nes nudegins šaknis). Viską gerai permaišykite su nukastu viršutiniu žemės sluoksniu. Paruoštas kauburėlis per kelias savaites susigulės.

* Kad jurginai pražystų jau birželį kovo viduryje jų gumbus suneškite į šiltesnę vietą (verandą, šiltnamį ar pan.). Apiberkite durpėmis - tegul banda ir dygsta.

* Šiltnamiuose į dėžutes sodinkite kanų šakniastiebius, supjaustytus į dalis, turinčias po dvi akutes.

* Neskubėkite nuo vynuogių nuimti dangų, nes jauni stiebai jautrūs šalnoms. Genėti galima tik iki kovo pabaigos, vėliau iš žaizdų išbėga daug sulčių.

* Kovo mėnesį, kada sušyla oras, iki sulčių išsiskyrimo pradžios, apie kurį byloja išbrinkę pumpurai, reikia genėti gyvatvores ir beveik visus pavienius krūmus.

* Sniegui nutirpus nuo daugiamečių augalų reikia pašalinti išdžiūvusius, nušalusius stiebus ir lapus, kad jie netrukdytų augti jauniems stiebeliams. Tačiau neskubėkite deginti surinktų sausuolių, nes per žiemą po jais žiemojo naudingi vabzdžiai. Surinkite juos ir sukraukite sodo gale, kad iki oro atšilimo jie galėtų išsibėgioti.

* Kovo pabaigoje išpikiuota paprika ir susodinta kuo giliau, paliekant tik viršūnėles, suformuos stiprią šaknų sistemą.

* Pomidorų ir agurkų sėjos laikas labai priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei pomidorai auginami nešildomame šiltnamyje, sėjami kovo viduryje, jei po priedangomis - pabaigoje.

* Patikrinkite, kaip rūsyje peržiemojo vandens augalai. Įsitikinkite, ar neperdžiūvo, nesupuvo vandens lelijos. Nuvytusias dalis pašalinkite. Sudrėkinkite substratą. Patalpą pravėdinkite.

Parengta pagal "Sodo spalvas"

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder