Raganės. Jų visada per mažai!

Jei kartą pasisodinote raganę, net neabejokite - greitai šis augalas taps jūsų sodo lyderiu. Ir ne be reikalo. Raganės teisėtai gali vadintis sodo karalienėmis - labai nedaug vijoklinių augalų prilygtų joms žiedų įvairiaspalviškumu. Be to, raganės žydi labai gausiai ir ilgai - nuo liepos pabaigos iki pat rudens šalnų.

Sodinimas

Tinkamai prižiūrimos raganės vienoje vietoje gali augti daugiau nei 20 metų. Pats tinkamiausias laikas sodinti raganes - pavasaris, nes tuomet jos lengviau prigyja. Prieš sodinimą reikia sutvarkyti šaknis, apdžiūvusias ir pažeistas dalis nupjauti peiliu. Dirvą patartina kaip galima giliau išpurenti. Sodinama 5-10 cm gylyje. Pasodinus reikia gausiai palaistyti, apmulčiuoti. Labai greitai pasirodys ir naujieji stiebeliai. Nepamirškite jų pririšti prie 1-1,5 m ilgio kuolelių, kurie laikys augalus vertikaliai. Kai prigyja ir ima augti, galėsite nukreipti prie atramų ir pririšti.

Dirvai raganės nėra labai reiklios, tačiau nepakenčia molingos, sunkios žemės. Nemėgsta ir vandens pertekliaus, ypač reikėtų saugoti nuo pavasarį ir rudenį nenutekančių vandenų.

GAUSIAŽIEDĖ RAGANĖ (Clematis paniculata) žydi liepos pabaigoje-rugsėjį. Žiedynai labai gausūs, žiedeliai - labai smulkūs, balti.

Priežiūra

Pavasarį, kuomet pasirodo seniau sodintų raganių ūgliai, patartina patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (granuliuotu superfosfatu, kaliu). Patartina trąšomis pamaitinti ir intensyviu augimo laiku, formuojantis žiedpumpuriams bei po žydėjimo.

MĖLYNŽIEDĖ RAGANĖ (Clematis viticella) - bene populiariausia rūšis. Prieš žiemą jos stiebus reikia patrumpinti, prilenkti ir uždengti. Bet ir nušalę stiebai gerai atželia ir žydi.

Pasitaiko, kad raganių šaknys kenčia nuo perkaitimo karštomis dienomis ypač saulėtose vietose. Šito galima išvengti apsodinus raganes žemaūgiais augalais.

Raganių dekoratyvumas labai priklauso nuo jų apgenėjimo. Prieš apdengiant augalus žiemai, stiebai trumpinami maždaug 1,5 m aukštyje. Nekarpomų raganių apatinė dalis ilgainiui "nuplinka" ir žiedus krauna tik viršutinėje dalyje. Nukirpus baigiant žydėti daugeliu atvejų galima tikėtis pakartotinio žydėjimo.

Tiesa, dauguma raganių rūšių yra atsparios šalčiui, todėl įsigydami augalą nepamirškite paklausti, ar būtina apdengti jį žiemai.

Dauginimas

Dažniausiai raganės savo nunokusių vaisių neišbarsto, jie lieka ant augalo iki pavasario. Tokios sėklos, nurinktos pavasarį, sėjos dieną, sudygsta ne prasčiau nei sertifikuotos. Sėti patartina į dėžutes, vėliau reikia išpikuoti (pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui). Daigynui parenkama lengva dirva, dieną pavėsinga vieta. Į nuolatinę vietą galima sodinti po dvejų metų.

SVEIKALAPĖ (Clematis integrifolia L.) - tikra augimo rekordininkė. Pavasarį, gegužės mėn., per parą ūgliai užauga iki 10 cm.

Taip pat raganes galima dauginti atlankomis bei dalijant kerus.

Dalijimui tinkami 5-6 m. raganių kerai, laikas - pavasaris arba ruduo. Kerą reikia iškasti, padalyti į keletą dalių ir tinkamai pasodinti. Jei keras labai didelis ir jo negalite iškasti, tuomet prisikaskite iki jo iš vienos pusės ir tiesiog atkirskite dalį kero kastuvu. Didžiausias pranašumas tokio dauginimo būdo - pasodinta kero dalis netrunka išleisti ūglius ir greitai pražysta, trūkumas - neabejotina, kad keras paveldės "motininės" raganės ligas.

Dauginant atlankomis vasaros pradžioje šalia augalo iškasamas griovelis, ūglis ištiesinamas ir pritvirtinamas. Pritvirtintos vietos užberiamos žeme. Per vasarą saugoma, kad neperdžiūtų. Įsišaknija gana greitai. Pavasarį jau galima sodinti į nuolatinę vietą.

Pagrindinė ir pavojingiausia raganių liga - stiebų vytulys. Jos pažeisti stiebai nulinksta, lapai vysta ir džiūsta. Gali sunykti visas augalas.

Ką daryti? Pažeistus stiebus reikia šalinti. Krūmus būtina apipurkšti fungicidais. Tai geriausia daryti profilaktiškai keletą kartų per sezoną.