2019 m. birželio 26 d. 14:47 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Patarimai

Patarimai

Birželio darbai sode, darže, gėlyne

Birželio darbai sode, darže, gėlyne nuotrauka, foto

Birželyje uždera braškės, ankstyvieji juodieji serbentai, ankstyvosios trešnės. Tai atlygio už įdėtą triūsą pradžia. Vėliau sodai ir uogynai džiugins kitomis gėrybėmis. Nuimti derlių, kaip ir nudirbti kitus darbus, dera laiku ir teisingai.

Kad augalai būtų sveiki

Nuo amarų dera nupurkšti aktaru (1 g/10 l vandens). Jaunus ir nederančius sodus bei uogynus nuo šių kenkėjų galima apsaugoti pirimoru (5-7 g/10 l vandens). Nuo obuolinio vaisėdžio ir lapsukių tinka purkšti deciu (5-10 ml/10 l vandens), fastaku (2 ml/10 l vandens).

Jautrių rauplėms veislių obelis nupurkškite skoru (2 ml/10 l vandens) arba ditanu (30 g/10 l vandens). Nuo miltligės daugumą augalų padės apsaugoti topazas (3-4 ml/10 l vandens). Jei ruošiatės purkšti greitai derlių sunokinsiančius augalus, pasidomėkite, ar po purškimo iki derliaus skynimo liks pakankamai laiko pesticidams suskilti. Pesticidų veikimo laikotarpis paprastai būna nurodytas ant pakuotės.

Piktžolės konkuruoja su mūsų auginamais augalais dėl drėgmės ir maisto medžiagų. Jei leisime joms įsigalėti, sumažės derlius, suprastės jo kokybė. Piktžoles po naujai pasodintais vaismedžiais ir vaiskrūmiais geriausia išravėti. Panaudoti herbicidus saugiau antraisiais augimo metais.

Beveik visas piktžoles sunaikina raundapas, glifosas, glifoganas, uraganas. Jų į 10 l vandens reikėtų įpilti 70-140 ml. Šie herbicidai negali patekti ant vaismedžių ar vaiskrūmių. Paprasčiau naudoti tik varpines žoles naikinančius herbicidus - agilą (50-70 ml/10 l vandens), fiuziladą super (70-140 ml/10 l vandens). Jie, patekę ant vaismedžių ar vaiskrūmių, paprastai nepakenkia.

Visus pesticidus geriausia purkšti vakare arba anksti ryte, kol nėra labai karšta, arba vėsesnėmis dienomis. Negalima purkšti vidudienį šviečiant saulei, pučiant stipriam vėjui. Kad panaudotas pesticidas būtų veiksmingas, keletą valandų po purškimo neturėtų lyti.

Laistyti ir tręšti

reikia, jei nusistovi sausi orai, ypač naujai pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius. Daug drėgmės reikia ir derančioms avietėms, braškėms. Geriausia laistyti taip, kad nesušlaptų augalų lapija ir uogų užuomazgos ar uogos.

Birželio viduryje ir pabaigoje derančias žieminių veislių obelis patartina nupurkšti kalcio salietros tirpalu (30 g kalcio salietros dešimčiai litrų vandens). Keletą kartų kalcio trąšomis nupurkštų obelų vaisiuose susikaupia daugiau kalcio. Nuskinti tokie obuoliai geriau laikysis. Jei vaismedžių ar vaiskrūmių lapai yra šviesiai geltoni, tikriausiai jiems trūksta azoto. Šiuo atveju derėtų nupurkšti karbamido tirpalu (50 g karbamido dešimčiai litrų vandens). Papildomai patręšti per lapus tinka ir kompleksinės trąšos su mikroelementais, pavyzdžiui, Kemira ferticare, nutrifolas. Trąšų tirpalais, kaip ir pesticidais, negalima purkšti esant karštam ir saulėtam orui.

Vaismedžių genėjimas

Pavasarį, stipriau nugenėję vaismedžius, paskatiname vilkūgių augimą. Ypač daug jų išauga, jei padarėme klaidų - patrumpinome šakas ar jas išpjovėme palikdami per ilgą stuobrelį. Birželio antroje pusėje vilkūgius galima išlaužyti. Jei to nepadarysime, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Toks darbas pareikalaus daugiau laiko ir neretai paskatins naują vilkūgių augimą.

Birželio viduryje ir antroje pusėje rekomenduojama apriboti vaismedžių aukštį. Kai vaismedis užauga iki jam būdingo aukščio, galima nupjauti viršūnę. Paprastai viršūnė pašalinama virš silpniau išsivysčiusios šoninės šakelės. Atminkime, kad vien genėdami aukštaūgio vaismedžio nepadarysime žemaūgiu. Jei, žemindami vaismedį, persistengsime, nupjautą viršūnę tuoj pralenks aukštyn augti pradėjusios šoninės šakos.

Patikrinkime perskiepytus vaismedžius. Įskiepis jau turi būti prigijęs. Jam augti sudarykime palankias sąlygas - apgenėkime stelbiančias šakas, saugokime nuo ligų ir kenkėjų.

Kad vaismedžiai kasmet derėtų ir užaugintų gražius vaisius, geriausia specialiais preparatais praretinti žiedus. Dar ne vėlu retinti užuomazgas. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažiau vaismedžiai pramečiuoja. Sodininkai mėgėjai, auginantys žemaūgius vaismedžius, užuomazgas gali išretinti rankomis. Žiedyne palikite po 1-2 geriausiai išsivysčiusias užuomazgas. Vėliau, jei reikės, galėsite praretinti dar kartą. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti kas 10-15 cm viena nuo kitos. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.

Darbai darže

Jeigu dar turite laisvos dirvos, pakartotinai pasėkite salotų, špinatų, krapų. Dėl nepalankių augimo sąlygų (supuolusi dirva, šaltas oras) agurkų daigeliai gali būti nuskurdę. Birželio pradžioje ne per vėlu juos atsėti. Gerai išpurentoje ir šiltoje dirvoje jie sparčiai dygs ir augs, o derlius net neatsiliks nuo anksčiau sėtųjų. Sėjai padarytus griovelius būtinai palaistykite.

Birželio pirmąjį dešimtadienį palankiausias laikas sodinti pomidorus lauke - pradėjus žydėti jazminams ir erškėčiams, šalnų nebūna. Žemė pomidorams turi būti patręšta mineralinėmis trąšomis, gerai, jeigu ji iš rudens įtręšta mėšlu arba juo tręštas priešsėlis. Pomidorams tinka žemė po agurkų.

Lietingą vasarą ankstyvosioms bulvėms daug žalos padaro bulvių maras. Ligos plitimą pristabdysime 2-3 kartus kas 7-10 dienų bulves nupurškę 1 proc. Bordo skysčiu. Jis tampa nekenksmingas jau po 8 dienų. Galima naudoti ir kitus fungicidus, tačiau nederėtų užmiršti, jog po jų panaudojimo iki bulviakasio turi praeiti ne mažiau kaip 20 dienų. Nuolatos ravėkite piktžoles ir purenkite dirvą. Šakniavaisių pasėlius purenti pradėkite nuo 3-5 cm gylio, vėliau iki - 12-14 cm. Agurkų, pomidorų ir kopūstų tarpueilius pradžioje purenkime giliai, o vėliau - sekliau, kad nepažeistumėte šaknų. Purenimas pagerins dirvos aeraciją ir augalų mitybos sąlygas.

Užsitęsus šiltam ir sausam orui, daržoves laistykite. Salotos apkars, jei per karščius nelaistysite pakankamai dažnai ir gausiai. Nors ir dažnai, bet negausiai laistomos daržovės vis tiek gali žūti, nes jų šaknys susikaups dirvos paviršiuje. Geriau daržoves laistyti kiek rečiau, bet gausiau. Agurkams dirva turėtų pramirkti bent 6-8 cm, o pomidorams - net iki 20 cm. Drėgmės daugiausia reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams, mažiausia - pupelėms, pupoms.

Jeigu daržovės skurdžios, patręškite papildomai, tačiau saikingai, nes ir nuo trąšų pertekliaus jos gali žūti. Mineralinėmis trąšomis gausiai tręšiamoje dirvoje kaupiasi sunkieji metalai, kurie kenksmingi ne tik augalams, bet ir žmonėms.

Azotinėmis trąšomis pertręštos daržovės mažiau atsparios ligoms.

Kompostą reikia perkasti, jeigu sausas - palaistyti. Nemaišykite komposto su žolėmis - jas kompostuokit atskirai, o pernykščiam leiskite pūti toliau, kad greičiau pūtų, galima įleisti Kalifornijos sliekų.

Gėlininko darbai

Gėlyne pats geriausias laikas persodinti vilkdalgius. Juos galima padauginti supjausčius šakniastiebius taip, kad būtų vienas lapų kuokštas, sutrumpintas iki vieno trečdalio, ir keletas šaknelių šakniastiebyje. Sėkite daugiametes gėles. Jei sėklų turite nedaug, sėkite į vazonėlius, o kad juose geriau laikytųsi drėgmė, vazonėlius įkaskite durpėse, pavėsyje.

Jei norite išauginti gražius, tinkamus skinti bijūnų žiedus, reikia išskabyti šoninius žiedpumpurius, išaugusius iki žirnio dydžio. Dabar bijūnams ypač reikia vandens ir trąšų - jie krauna pumpurus kitiems metams. Nuskinkit peržydėjusius žiedus.

Kai pagels tulpių lapai, svogūnėlius iškaskite. Apie 2 savaites džiovinkite 20-25 laipsn. C temperatūroje. Svogūnus reikia džiovinti tamsioje, vėjo prapučiamoje vietoje, apsaugotoje nuo pelių. Po to nuvalykite, pašalinkite senų svogūnų lukštus ir šaknis.

Iškasami narcizai, smulkiasvogūnės gėlės, hiacintai. Sodinamos smulkiažiedės ir stambiažiedės chrizantemos, jas tręškite superfosfatu, kai susiformuoja žiediniai pumpurai. Aukštaūgius jurginus reikia pririšti prie kuolų. Sėti našlaites, saulutes.

Jei rožes puola miltligė, barstykite jas sieros milteliais arba purkškite ištirpintais vandenyje. Pastebėję rudas dėmes (rūdis) ant lapų ar šakučių, jas tuojau nukirpkite ir sudeginkite.

Tręšiamas, laistomas, ravimas, purenamas (ypač po lietaus) visas gėlynas. Per visą vegetaciją reikia stebėti, ar gėlių nepuola ligos, kenkėjai, galima profilaktiškai purkšti fitoncidinių augalų nuovirais. Išravėtas piktžoles užmerkite statinėje su 1/3 mėšlo. Turėsite gerų trąšų.

Kambaryje stebėkite, ar gėlių nepuola ligos, kenkėjai, kurie patenka per atvirą langą ir įnešami su daržovėmis, skintomis gėlėmis. Kambariuose nenaudokite pesticidų - juos geriausiai pakeis fitoncidiniai augalai. Vazonų žemės paviršių supurenkite, neleiskite augti samanoms, tręškite kas dvi savaites, laistykite, kai tik išdžiūva.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Patarimai

Adresas: Tiltų g. 26ARezervacijų tel.: 8 46 211 390

Pietų pertrauka: kur pietauti šiandien? nuotrauka, foto

Artėjant vasaros atostogoms, vaikų užimtumas tampa daugelio tėvų rūpesčiu. O ir patiems...

Jaunieji klaipėdiečiai kviečiami į kartingų būrelį nuotrauka, foto

Vis labiau puošiame gėlėmis palanges, balkonus, vazonus su įvairiais augalais deriname prie...

Sodinkime ne daugiau kaip trijų spalvų augalus nuotrauka, foto

Šiandien 18 valandą Klaipėdos aerodrome įvyks aviacijos šou. Į pasirodymus pakvies akrobatinių...

Šiandien Klaipėdos aerodrome įvyks aviacijos šou nuotrauka, foto

D. Grybauskaitės renta sieks 3690 euro per mėnesį nuotrauka, foto

Lietuva, Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė kadenciją baigiančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei skirti rentą. Ji...

Klaipėdos apskrities policija atsisveikina su Migracijos skyriumi nuotrauka, foto

Klaipėda, Šiomis dienomis darbą kaip Lietuvos policijos padalinys baigia Klaipėdos apskr. VPK Migracijos...

Fotokonkursas „Pasaulinis Baltijos jūros paveldas ir tvarusis turizmas“ nuotrauka, foto

Renginiai, Pristatome fotokonkursą apie Baltijos jūros UNESCO Pasaulio paveldą ir tvarųjį turizmą, kuris...

KU studijoms – prestižinis kokybės ženklas nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos universiteto informatikos ir mechanikos inžinerijos studijų programoms suteiktas prestižinis, kokybės ženklo...

Lietuva, Paskelbta prieš 18 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...