Automobiliu per Kuršių neriją: Nida - jau kitas pasaulis (7)

"Kas, kaip, kodėl?" - žmonės ėmė teirautis sieną saugančių kareivių.
"General jedit" (generolas važiuoja - rus.), - mįslingai aiškino rusų pareigūnai kovinėmis uniformomis. Eiliniai kareivėliai tuo laiku išskirtinai uoliai darbavosi šalikelėse: šlavė kelkraščius, privažiavimus prie pagrindinio kelio, rinko šiukšles ir atliekas iš pakrūmių, švarinosi aplink sargybos postą.

Neaišku kur tas generolas važiavo - vizituoti pasienio posto ar rengėsi kirsti valstybinę sieną, - tačiau dvi valandas automobilių eilė (o jų prisirinko arti šimto) nepajudėjo iš vietos.

Tiesa, retsykiais, vienas kitas automobilis kairiaja kelio puse aplenkdavo eilę, privažiuodavo prie šlagbaumo, vairuotojai užeidavo į tarnybines patalpas pas posto vyresnįjį. Kurį laiką ten užsibuvę, žvaliai grįždavo į savo automobilį, šlagbaumas pasikeldavo, nelaukiant kol pirmas pravažiuos generolas, ir rūkdavo toliau - prie kitų patikrinimo kordonų.

Lietuvos pusėje eilių nebuvo

Neskaičiavau, kiek tokių "generolų" pravažiavo be eilės, tačiau per pora valandų apsišlavę aplinkui, rusų pasieniečiai pagaliau pakėlė šlagbaumą ir ėmė leisti iš eilės visus kitus, t.y. ir su žemesniais nei "generolo antpečiais".

Toliau vėl karojosi tos pačios procedūros, kaip ir įvažiuojant į Rusiją - kompiuterio klaviatūros baksnojimas neįgudusiais pirštais, įdėmus automobilio kėbulo ir variklio numerių tyrinėjimas su šviestuvėliu, pasų persirašinėjimas ir t.t.

Lietuvos pusėje pasienio procedūros užtruko vos kelias minutes. Jokių kamščių, jokių eilių čia nebuvo. Mandagi, paslaugiai nusiteikusi pasienio tarnautoja akimirksniu nuskanavo pasus, čia pat priėjęs muitinės pareigūnas pasižiūrėjo bagažinę, suskaičiavo važiuojančius žmones ir palinkėjo gero vėjo.

Atrodytų, ta pati nerija, tos pačios smiltys, tie patys vandenys, tos pačios žemės. O visai skirtingi pasauliai.

Kaip į kitą pasaulį

Buvo gal pusė dvyliktos vakaro, kai pastatę mašiną automobilių stovėjimo aikštelėje, išėjome pasivaikščioti Nidos marių krantine.

Vakaras šiltas, miestelis ir krantinė jaukiai apšviesti, pilna žmonių, ant kiekvieno kampo jaukios kavinukės, visur šurmuliuoja gyvybė. Įvažiavus čia tiesiai iš Rusijos, pasijunti lyg būtum atsidūręs Vokietijoje - aplink tvarka, švara, gėlės, muzika, geras maistas, aukšto lygio patogumai poilsiautojams.

Po dviejų parų sumuštinių dietos, užkandinėje šiaudiniu stogu ant marių kranto, raminančiai teliuškuojant vandenims, užsisakėme gerą vakarienę ir porai parų pasilikome Nidoje.

Nida - be elgetų

Žmogui, nebuvusiam Neringoje keletą pastarųjų metų, tenka maloniai nustebti išvydus ženkliai pasikeitusį ir atsinaujinusį kurorto veidą. Tikriausiai ir sostinėje Vilniuje - daugiau kaip pusę visų Lietuvos investicijų sutelkusiame mieste - taip nekrenta į akis nepriklausomybės metais pasiekta pažanga, kaip tai akivaizdu Neringoje.

Nida - didžiausia gyvenvietė Neringos mieste, jo administracinis, socialinis ir kultūrinis centras. Ji neturi pusantro tūkstančio gyventojų, užima tik keliasdešimt hektarų urbanizuotos teritorijos, greta dviejų su puse tūkstančio hektarų Lietuvos nacionalinio parko plotų. Investicijos tokiame koncentruotame taške matomos plika akimi.

Jos ypač ryškios kurorto infrastruktūroje. Rekonstruotas Nidos uostas, europietiškais standartais sutvarkyta Kuršių marių krantinė: betoninėmis plytelėmis išgrįsti šaligatviai ir dviračių takai, įrengti patogūs, tvirti suoliukai ir jaukus apšvietimas vakariniam pasivaikščiojimui. Dauguma pastatų atnaujinti, šiuolaikiškai suremontuoti, pritaikyti turizmo pramonei. Centrinėje miesto dalyje naujai išasfaltuotos gatvės, rekonstruoti šaligatviai, apstu tvarkingų šiukšliadėžių. Miestelis švarus, niekur nepamatysi elgetaujančių žmonių, tokio įprasto reiškinio didiesiems Lietuvos miestams.

Investuojama į infrastruktūrą

Pakeliui į pliažą prie jūros įrengtos kelios rekreacinės zonos su vaikų žaidimų aikštelėmis, mažojo golfo laukais, poilsio vietomis. Atnaujintos gelbėjimo stotys pajūryje. Pliažo smėlį, maždaug 15 cm gyliu, valo vokiškas agregatas, traukiamas amerikietiško traktoriaus.

Prie Parnidžio kopos prasidedančiu dviračių taku jau galima važinėti ne tik po visą Nidą, ypač jos marių krantinę, bet ir nuvažiuoti į Preilą ir toliau iki Pervalkos - apie 20 kilometrų.

Kurorto centrinėje dalyje pastatyta nedidelių, bet poilsiautojams svarbių socialinės paskirties pastatų, integruotų į bendrą urbanistinį Nidos kraštovaizdį. Tai keletas šiuolaikiškai įrengtų viešojo naudojimo tualetų, pirties bei dušų patalpos, smulkiosios prekybos taškų.

Rekonstruotas, kokybiškai pertvarkytas ir atnaujintas Nidos vidurinės mokyklos pastatas. Perstatyti ir atnaujinti meno ir sporto mokyklų pastatai, pašto rūmai, policijos ir priešgaisrinės apsaugos tarnybų būstinės, pastatyta nauja moderni Nidos katalikų bažnyčia, rekonstruojama "Neringos vandenų" būstinė.

Primena vokiškus miestelius

Neišvaizdūs sovietinės statybos daugiabučiai namai, plokščiais, pajūrio klimatui nepritaikytais stogais, darkančiais Neringai būdingą architektūros vienovę, perdengiami dvišlaičiais raudonais stogais, sienos apšiltinamos, seni langai keičiami naujais, šiuolaikiškais, su dvigubu stiklo paketu.

Žaliosios vejos skveruose ir prie privačių valdų rūpestingai kerpamos, gėlynai ir dekoratyviniai augalai puoselėjami ir stropiai prižiūrimi.
Nors įvairiose Nidos vietose dar matyti pastolių, technikos, dirbančių kelininkų ir statybininkų, tačiau į akis jau krenta pabrėžtina kurorto švara ir tvarka, gan artimai primenanti tvarkingus ir prižiūrimus vokiečių miestelius.

Labiausiai vertinama gamta

Vokiškai kalbantys poilsiautojai Nidoje savo gausumu šiandien taip pat krinta į akis, kaip sovietų laikais Neringoje ryškiai vyravo rusų turistai. Vokiečiai čia atvyksta automobiliais, atskrenda lėktuvais, atplaukia laivais. Jaunesnio amžiaus žmonės keliauja net dviračiais.

Tačiau greta vokiečių poilsiautojų Nidoje gali sutikti ir skandinavų, latvių, estų, olandų, angliškai kalbančių turistų. Mačiau net automobilių su prancūziškais, itališkais, ispaniškais numeriais. Taip pat, žinoma, sutiksi čia rusų ir lenkų. Didžioji poilsiautojų dalis, aišku, lietuviai.

Kas traukia žmones į Kuršių neriją?

"Gamta, gamta. Tokių nuostabių vaizdų niekur kitur nepamatysi. Kiekvieną kartą nepaprastai žaviuosi Neringos vaizdais, Kurgi kitur visa tai gali rasti? Tik čia", - sakė jau penktą kartą poilsiauti į Nidą atvykstanti frau Elfriede iš Vokietijos Lemgo miestelio, Lipės apskrities.

Jai antrina ir poilsiautojai lietuviai.

"Gamta. Grožis gi nepaprastas. Neužtenka atvažiuoti ir pasižiūrėti. Reikia čia pabūti. Reikia neturėti jokios širdies, jokių jausmų, kad tai neveiktų", - kalbėjo gydytoja Nijolė iš Kauno, Nidoje poilsiaujanti nuolat nuo 1958 metų.

Kitur Europoje - jau istorija

Kopų, nepaliestos gamtos, grožis - neįkainojamas Kuršių nerijos turtas. Pakopus ant smėlio kalvos viršūnės atsiveria nepakartojama panorama: iš vienos pusės nerijos krantus skalauja Baltijos jūra, iš kitos - tyvuliuojančios Kuršių marios. O tarp šių plytinčių didingų vandenynų tolyn driekiasi smėlio juosta - su miškais, laukymėmis, retomis gyvenvietėmis, švyturiais...

Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje ariama žemė sudaro vos 5 hektarus, sodai - 2, ganyklos ir pievos - dar 17 hektarų. Net pelkių čia yra daug daugiau - 180 hektarų. Tuo tarpu smėlynų - 2485 ha.

Poilsiautojai Neringoje gali rasti tai, kas kitur Europoje - jau istorija. Kuršių nerijoje natūraliai auga daugelis retų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Čia tebegyvena žmonės, kuriems žvejyba ne vien nuo amžių paveldėtas amatas, bet ir dabarties gyvenimo būdas.

Nendrėmis dengti žvejų namų stogai, pjaustyti mediniai žirgeliai ir besisukiojančios spalvingos vėtrungės ant stiebų, šalimais džiūstantys ištempti tinklai liudija kitur nebeužtinkamą, bet Neringoje vis dar gyvą senovinį žvejų amatą. Vaikštinėjant vakarais Preilos, Juodkrantės, Nidos krantinėmis nosį maloniai kutena rūkomos žuvies kvapas, akys kabinasi už suvertų ir vėjyje siūbuojančių karšių, starkų, ungurių stirtų.

Poilsis nepigus

Nakvynė Nidoje kainuoja tarp 50 ir 200 Lt už naktį. Aukščiausios klasės viešbučiuose apartamentai kainuoja ir po 700-900 Lt. Labai pigiai, kur nors bendrame bute su šeimininkais, galima gauti nakvynę už 35-40 litų.

Maistas Nidoje irgi brangesnis nei kitur Neringoje. Antrasis patiekalas geresnėje kavinėje kainuoja 18-30 L, bokalas alaus - 5-6 litai, "Coca-colos" ar "Fantos" buteliukas - 4 litai, puodelis kavos - 3 litai.

Žinoma, nuošalesnėse vietose kavos gali išgerti ir pigiau. Bet jei valgydamas ir gerdamas nori mėgautis dar ir tyvuliuojančių marių ramybe, gėrėtis grakščia skrendančios žuvėdros trajektorija, tolumoje boluojančio burlaivio siluetu - turi mokėti.
O kaip čia jaučiasi užsienio turistai, ar sąlygos čia juos tenkina? Frau Elfriede iš Lemgo:
- Daugeliu atžvilgių čia viskas yra gera, gražu ir puikiai sutvarkyta. Tačiau turiu pasakyti, kad neretai kyla komunikacijos problemų. Valgiaraščiai taip pat ir vokiečių kalba, susigaudyti kas siūloma galima, tačiau restoranų padavėjai vokiškai dažniausiai nesupranta. Ne visi kalba angliškai. Bet angliškai nebūtinai supranta visi vokiečiai. Tad net restorane užsisakinėjant maistą neretai reikia rankų pagalbos. Žemėlapiai atspausdinti lietuvų ir anglų kalbomis. Vietų, kurias mes iš prieškario laikų pažinome, negalime atpažinti. Tai nėra gerai. Tai truputį atšaldo žmones, - kalbėjo iš Rytprūsių kilusi ir Nidoje atostogaujanti viešnia iš Vokietijos Lemgo miesto.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder