Kiekvienas mūsų turi savo gyvenimą ir savus sprendimus. Nereikia orientuotis į kitus. Jeigu abejojate – išvis nedarykite. Jeigu suprantate, kad tai ne jūsų – paleiskite. Kiekvienas turi teisę į savo kelią ir savas klaidas. Būtent taip ir kuriamas mūsų unikalus gyvenimas.
Kartą į mano konsultaciją atėjo išsekusi moteris. Sudribo į krėslą ir apsipylė ašaromis.
„Kodėl man iškart niekas nepasakė, kad viskas taip bus?“ – kartojo ji, nenustodama kūkčioti.
Mudviejų pokalbis paskatino daug ką permąstyti. Dėl to dabar norėčiau parašyti apie tai, ko jums niekada nepasakys netgi patys artimiausi žmonės.
Jums niekada nepasakys, kad santuoka negelbsti nei nuo problemų, nei nuo tuštumos, nei nuo vienatvės. Kitas žmogus nekompensuos jūsų pačių defektų. Greičiau atvirkščiai – arba dar labiau juos sustiprins, arba apnuogins visas negeroves, su kuriomis tik jūs pats turėsite tvarkytis.
Niekas jums atvirai nepasakys, kad sąžiningiau likti vienam/vienai, nei įsikibti į žmogų vien iš baimės, kad kito gali jau nepasitaikyti.
Vaikai – ne visada laimė. Vaikai – tai problemos, bemiegės naktys, asmeninio laiko, o kartais ir gyvenimo deficitas. Jeigu jūs tai suprantate – nuostabu. Bet jeigu turite iliuziją, kad, gimus vaikui, gyvenimas pakvips rožėmis, gerai pagalvokite, ar jums apskritai verta turėti vaikų.
Santykiai – tai abipusė atsakomybė, ir jei kiekvienas bus atsakingas už save, o ne už partnerį, bus komfortiška abiem.
Žmonės, kuriuos laikote idealiais, turi savų problemų. Idealių šeimų nebūna.
Visi „aš tave myliu“ laibai greitai baigiasi. Jeigu neišmoksite susikalbėti, gerbti vienas kito ir vienas kitu rūpintis, tada išvis nevertėjo megzti šių santykių. Jūs dar nepriaugote iki jų.
Jeigu nuo pat pradžios tarp jūsų ir partnerio nėra nieko bendro, tai vargu ar ir vėliau atsiras. Dėl to vėliau nereikia skųstis, jūs iš pat pradžių matėte, ką renkatės.
Išmokite pripažinti savo klaidas. Jeigu supratote, kad suklydote pasirinkdami ir greta jūsų yra ne jūsų žmogus, išeikite. Nekniskite proto nei sau, nei kitiems.
Žmonės nesikeičia. Jie tiesiog labiau atsiskleidžia ir nusimeta kaukes. Jūs su savo meile nieko niekada nepakeisite. Jeigu žmogus pats nutars, kad esate jam vertybė, dėl kurios verta pakeisti savo gyvenimą, tai jo pasirinkimas. Bet, jeigu nutarėte imtis Gerojo Burtininko vaidmens, jūs idiotas.
Nė viena dvasinė praktika neišgelbės nuo realių problemų. Jeigu nustojote jas matyti, tai visiškai nereiškia, kad jos išnyko. Dėl to objektyvias realaus pasaulio problemas spręsti reikia realiame pasaulyje, konkrečiais veiksmais.
Negyvenkite svetimais patarimais ir neįsileiskite į savo ir savo šeimos pasaulį neprofesionalų. Įvairūs receptai gali padėti pašalinti susikaupusią įtampą, tačiau visiškai neveikia kaip problemų šalinimo priemonė. Paprastai dalijimasis patarimais apsiriboja tuo, kad du žmonės pasidalija savo galvose gyvenančiais tarakonais.
Su vyrais viskas paprasta: juos reikia palaikyti, išklausyti, pamaitinti ir neatimti iš jų vietos namuose. Su moterimis irgi nesudėtinga: su jomis reikia kalbėtis, jas reikia ginti bei globoti ir leisti pasijusti mylimai. Su visais žmonėmis paprasta, jei būsime nuoširdūs ir nesistengsime visais įmanomai būdais sulaužyti partnerio.
Apie šeimą ir vaikus galvoti reikia pradėti tada, kai žinote, kam viso to reikia konkrečiai jums. Svetimos nuomonės ir nuostatos čia nesuveikia.
Jeigu suklydote – atleiskite sau ir eikite toliau. Gyvenimas – pernelyg įdomus ir nuostabus, kad savo rankomis paverstume jį pragaru.
ALFA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą