Sustokite minutėlę, kad siela galėtų jus pasivyti!

Sustokite minutėlę, kad siela galėtų jus pasivyti!

„Vienas didžiausių skubėjimo minusų yra tai, kad jis atima labai daug laiko“, – rašė Gilbertas Keithas Chestertonas.

Dar geriau skubėjimo pasekmes mūsų gyvenime paaiškina graži afrikiečių pasakėčia.

Sykį prieš daugelį metų vienas žmogus pasiryžo nukeliauti į pavojingiausias laukines Afrikos žemes. Kompaniją jam palaikė vietiniai vedliai. Visi jie buvo ginkluoti mačetėmis, kad galėtų prasiskinti kelią per nepraeinamas džiungles. Svarbiausia buvo bet kokia kaina judėti į priekį.

Jeigu jų kelyje pasitaikydavo upė, jie perplaukdavo ją kuo greičiau. Jeigu prieidavo kalvą, paspartindavo žingsnį, kad neprarastų nė minutės. Ir staiga vedliai netikėtai sustojo.

Žygis dar truko tik kelias valandas, todėl keliautojas nustebęs paklausė: „Kas privertė jus sustoti? Nejaugi jūs jau pavargote?“

Vienas vedlių pažvelgė į jį ir atsakė: „Visai ne tai. Tiesiog mes judėjome per greitai, ir mūsų sielos atsiliko nuo mūsų. Dabar mums reikia truputį palaukti, kol jos mus pasivys.“

Kvietimas sujungti save į vieną

Kiekvienam vienu ar kitu gyvenimo momentu tenka patirti atskilimo nuo savęs jausmą. Tarytum žmogus, atsikėlęs iš lovos ir išėjęs į darbą, buvo kažkoks kitas nepažįstamasis. Tą patį jaučiame kiekvieną kartą, kai pasineriame į rutiną ir patenkame į aklavietę.

Todėl mums reikia padaryti taip, kad „mūsų siela“ vėl sugrįžtų pas mus. Kartais tam užtenka tik kruopščiai apsvarstyti susidariusią padėtį, bet neretai tenka padaryti kai ką daugiau. Kai prarandame savo gyvenimo kontrolę, mūsų širdį ir protą užvaldo liūdesio ir nerimo jausmas. Tada viskas tik komplikuojasi.

Yra ir gera naujiena: egzistuoja paprastas būdas išeiti iš tokios būsenos. Jis užims tik penkias minutes per dieną. Toliau paaiškinsime, ką reikia daryti.

Prisėskite kelio pakraštyje

Jeigu jūs kaip tie vedliai iš pasakėčios jaučiatės atplėšti nuo savo sielos, vadinasi, atėjo laikas sustoti. Veikiausiai jūs per daug skubate. Tai neleidžia mėgautis gyvenimu, ir svarbiausia trukdo sielai spėti paskui jus.

Geriau paieškoti ramaus momento. Jis gali būti dienos pabaigoje. Tai bus jūsų suartėjimo su savimi laikas. Juk jūs to tikrai nusipelnote.

Atsipalaiduokite ir paklauskite savęs, kaip praėjo diena. Skirkite dėmesio ne tik savo poelgiams, bet ir jausmams bei mintims. Prisiminkite, apie ką pagalvojote, kai pabudote, kokiose situacijose atsidūrėte, kokius jausmus išgyvenote bendraudami su žmonėmis ir su savimi. Skirkite tai praėjusios dienos apžvalgai penkias minutes.

Leiskite savo sielai sugrįžti

Iš pradžių besibaigianti diena jums atrodys įprasta kokių nors įvykių ir jausmų seka. Bet pamažu jūsų siela pasivys jus.

Tokia inventorizacija – geriausias būdas tapti artimesniems sau. Ir tai yra tas žingsnis, nuo kurio viskas prasideda.

Jums nereikia sudarinėti detalaus visų savo veiksmų sąrašo. Tiesiog netrukdykite laisvai ateiti mintims į jūsų galvą, net jei tai bus chaotiškas minčių srautas.

Anksčiau, nei galėsite jose susigaudyti, pagausite įvairių išgyvenimų, kurių net nežinote, šnabždesį. Tai bus atgarsiai tų emocijų, kurių stengėtės nepastebėti, ir tų nemalonių pojūčių, kuriuos nustumdavote nuo savęs.

Padėkite skirti sau kasdien bent po 5 minutes, ir jūs leisite sielai jus pasivyti. Galėsite pamažu vėl atgauti pusiausvyrą.

Pasaulis su savimi taps puikiu atpildu už šias mažas kasdienes pastangas.

Be to, per šias pratybas galėsite geriau pažinti save ir pasisemti daugiau naudingos patirties iš išgyventų situacijų. Svarbiausia, kad įgysite instrumentą, kuris įgalins blaiviai pažvelgti į gyvenimą ir suprasti, kiek jis atitinka jūsų troškimus ir lūkesčius.

ALFA

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder