Sibire tyvuliuojančiame ežere – rusiškojo Lochneso paieškos

Sibire tyvuliuojančiame ežere – rusiškojo Lochneso paieškos

Antikinės pabaisos, tūnančios ežerų dugne – ne vien Škotijos užeigų lankytojų pasakos, tačiau ir šalčiausio pasaulyje kaimo Sibire legenda. Būtent čia savaitgalį vietinio ežero gelmes naršė Rusijos Geografų draugijos mokslininkai.

Rusijos Lochnesu vadinamas Labinkiro ežeras yra pačiame šalčiausiame pasaulyje žmonių gyvenamame kaime – Omiakone, esančiame Jakutijoje. Žemiausia čia užfiksuota temperatūra – 71 laipsnis Celsijaus laipsnis. Tačiau ir esant 45 laipsniams žemiau nulio prie veido prišąla akiniai bei limpa ašarojantys akių vokai. Esant būtent tokiai temperatūrai į Labinkiro ežerą šį savaitgalį nėrė Rusijos geografų draugijos narai. Nors ekspedicijos tikslas – ištirti legendomis apipintą ežerą. Slapčia tikėtasi rasti ir Labinkiro velniu vadinamą pabaisą.

„Kiekvienas ežeras turi savo šeimininką. Kažkas mistiško tikrai vyksta tokiame ežere kaip šis“, – kalbėjo kaimelio seniūnas Aleksėjus Vinokurovas.

Žymiai lėčiau nei kiti aplinkiniai vandens telkiniai užšąlantis ežeras savo viduryje turi 75 metrų gylio įdubą, kuri ir kelia mįsles. Čia nėrusius geografus stebėjo Gineso Rekordų knygos atstovai, fiksavę pirmąjį nyrį į natūralų vandens telkinį žiemą šalčiausioje pasaulio gyvenvietėje. Tačiau tai nustebino vietinius.

„Mūsų vaikai žiemą į eketes šokinėja be jokių rūbų. Nesuprantu, ką tokio ypatingo padarė šie vaikinai? Juk jie turi visą įrangą ir yra profesionalūs narai“, – vietinis gyventojas Jurijus Savenko.

Nors Labinkiro velnio rasti ir nepavyko, mokslininkai teigia, kad ežeras – vienas įdomiausių vandens telkinių Rytų Sibire.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder