Prieš atostogas mažinkite tempą

Prieš atostogas mažinkite tempą

Kaip ir kiek ilsėtis, kad galėtume sakyti, jog gerai paatostogavome? Kertiniai patarimai - derinkite fizinę veiklą su pasyvia ir įsiklausykite tik į save. Aplinkos primesti atostogų standartai atgauti jėgų nepadės. Kalbamės su psichologe Egle Peliene-Venslove.

- Ar mes mokame ilsėtis?

- Ar mokame, labai priklauso nuo asmenybės, gyvenimo būdo. Lyginant su kitomis šalimis, pas mus darboholizmo neįprastai daug. Kai kūnas jau siunčia ženklus, kad „stop“ dirbti, tai jau blogai. Čia yra raktas į nekokybiškas atostogas. Kai organizmas rodo, kad reikia ilsėtis, galima garantuoti, kad bent jau atostogų pradžia bus nevykusi, nes nei mūsų psichika, nei psichologija, nei kūnas neatsipalaiduos. Būna, žmonės pasakoja, kad išskrido savaitei, tačiau dar trūko bent 10 dienų. Mūsų organizmui net prie atostogų reikia adaptuotis.

Jeigu jaučiate chronišką nuovargį, apetito stoką, persivalgymą, atsiranda nemiga, dirglumas, silpsta imunitetas, tai simptomai, rodantys, kad pervargimas ilgalaikis. Sėkmingiausių atostogų raktas yra kurį laiką iki atostogų mažinti tempą. Lėtinkite po truputį, sąmoningai, nepalikite visko paskutinei akimirkai.

- Kartais darbuotojus aplanko mintis, kad norisi mesti darbą ir tiesiog į viską spjauti. Ar tai irgi atostogų stygiaus ženklas?

- Ar tai persidirbimo ženklas, sunku pasakyti, tačiau, akivaizdu, kad emocinė būklė nėra stabili. Darbo situacija nėra gera. Bet koks diskomfortas, dirglumas rodo, kad mūsų psichika ir kūnas yra nekomforto zonoje.

- Kiek laiko pakanka skirti atostogoms, kad pailsėtume?

- Viskas priklauso nuo atostogų kokybės. Vieni gali ir mėnesį atostogauti ir pavargti. Vienas svarbiausių dalykų - derinti fizinę veiklą su relaksacija. Iš esmės manau, kad minimumas yra 10 dienų, tą sako ir moksliniai tyrimai. 7 dienų tikrai nepakanka, nes tai toks laikas, kai įeini į atostogų režimą, nespėji atsipalaiduoti, o jau reikia grįžti į darbą. Todėl po atostogų ir būna sunku grįžti, nes daugelis būna dar atostogų režime. Iš to kyla nepasitenkinimas.

Jeigu žmogus tolygiai pasiskirsto darbus, skiria laiko savo asmenybei, šeimai, tai viskas gerai, tačiau jei disbalansas yra nuolatinis - jokios atostogos nepadės.

- Kokį atostogų būdą rinktis? Juk yra žinoma, kad neretai kiti mums primeta atostogų formą, kad būtinai reikia keliauti į užsienį, nes jei ilsėsiesi sode, „liksi nesuprastas“.

- Aplinka mums kažką gali primesti tada, kai leidžiame primesti. Svarbiausia yra suprasti savo autentiškumą, maksimaliai būti savimi, įsiklausyti į savo norus ir poreikius. Daryti ne tai, ko kiti nori, o ko norite jūs. Atostogos priklauso nuo žmogaus temperamento, gyvenimo būdo, vieniems valandą pagulėti prie jūros jau yra per daug... Pavyzdžiui, cholerikams veiklos reikia nuolat, jiems sunku net prie stalo išsėdėti.

- Ką patartumėte šeimoms, draugams, kurių atostogų poreikiai kardinaliai skiriasi, vieni nori veiklos, kiti - gulėti paplūdimyje. Kaip rasti kompromisą ir nesugadinti atostogų?

- Esmė - surasti darnos ir noro bendrus taškus. Juk kiek yra šeimų, kurios per atostogas susipyksta. Reikia ieškoti kompromiso, o kartais tiesiog leisti vieni kitiems veikti tai, ką jie nori. Labai daug šeimų renkasi pasyvų poilsį Turkijoje vien todėl, kad nereikėtų gaminti, o vaikai būtų užsiėmę.

- Ar vasara turėtų būti vienintelis gerų atostogų rodiklis?

- Jeigu leidžia sąlygos, klausykite tik savo biologinio laiko. Konsultuojant pacientus tenka išgirsti, kad artėja savaitgalis, visi išvažiuoja, o aš nežinau, ką daryti. Noriu tiesiog „čilinti“ savo balkone. Tai „čilink“. Aplinka mus tarsi išstumia, kad dabar reikia būti prie ežero, dabar - nuvažiuoti į pajūrį. Kai stebiu, kaip žmonės save įkinko važiuoti prie jūros tuo metu, kai pats didžiausias pikas ir kamščiuose praleidžia 6 valandas, tai kyla klausimas: kodėl reikėjo važiuoti į Nidą? O kai būna nedarbo dienos, visi būtinai turi kažką daryti, juk 4 laisvos dienos! Vis dėlto, kai žmogus tikrai įsiklauso į save, tai yra geriausias sprendimas.

Žmonės vieni orientuoti į save, kiti - į aplinką. Orientuotieji į save gyvenimo kokybę matuoja tardamiesi su savimi. Ir jie gali pasiekti ilgalaikio laimingumo fazę, gali ir konkuruoti aktyviau su kitais, nes jie geriau pailsi.

- Mokykloje mus moko daug dalykų, tačiau nemoko, kaip derinti darbą ir poilsį.

- Pati turiu 14 metų sūnų, bent jau gyvenimo būdo estetikos būtų mokoma. Paaugliai taip užkraunami mokslu, kad nebelieka laiko net sportuoti. Jei vaikas sako, kad jis pavargęs, tai leiskite neiti šiandien į mokyklą. O kaip galima neit? Va taip, galima, nepiktnaudžiaujant. Štai tada mes mokome vaikus, aplinką ir save įsiklausyti į pojūčius. Jei iš tikrųjų įsiklausysime į save, kitų nuomonės mūsų nepasieks. Vienintelė kelionė per žmogaus gyvenimą yra kelionė į save. Kad suprastume save geriau.

- Yra žmonių, kurie neina atostogų ir sako, kad jie puikiai jaučiasi, nejau jie meluoja?

- Gal jie yra tokie sąmoningi, kad jų darbas yra didelis džiaugsmas, gyvenimo būdas ir jiems netenka persitempti. Taip gali būti. Tačiau dauguma atvejų, manau, tai bėgimas nuo savęs, tai laikas, kai išryškėja koks nors trūkumas. Tai gali būti antrosios pusės, savirealizacijos, savivertės trūkumas. Žmogaus gyvenime balansas privalo būti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder